LATVIJAS UNIVERSIT?TE
Humanit?ro zin?t?u fakult?te
Baltu valodniec?bas katedra
UNIVERSITY OF LATVIA
Faculty of Humanities
Baltic Linguistics
BALTU FILOLO?IJA
XX (1) 2011
Baltu valodniec?bas ?urn?ls
Journal of Baltic Linguistics
LU Akad?miskais apg?ds
BaltuFilol-20.indd   1 2011.11.11.   9:33:00
UDK 811(082)(051)
 Ba 418
BALTU FILOLO?IJA
Redaktors / Editor
P?teris Vanags
Latvijas Universit?te, Stockholms universitet
Redaktora vietnieki / Associate Editors
 Lidija Leikuma Edmundas Trumpa
 Latvijas Universit?te Latvijas Universit?te
Redakcijas kol??ija / Editorial Board
Aleksej Andronov
Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet
Laimute Balode
Latvijas Universit?te,
Helsingin yliopisto
Alfred Bammesberger
Katholische Universit?t Eichst?tt
Rick Derksen
Universiteit Leiden
Pietro U. Dini
Universit? degli Studi di Pisa
Trevor G. Fennell
Flinders University of South Australia
Inta Freimane
Latvijas Universit?te
Art?ras Jud?entis
Lietuvi? kalbos institutas
Baiba Kangere
Stockholms universitet 
Simas Karali?nas
Vytauto Did?iojo universitetas
Jenny Larsson
Stockholms universitet
Benita Laumane
Liep?jas Universit?te
Dace Markus
R?gas Pedago?ijas un 
izgl?t?bas vad?bas akad?mija
Nicole Nau
Universytet im. Adama Mickiewicza 
w Poznaniu
Juozas Pabr??a
?iauli? universitetas
William R. Schmalstieg
Pennsylvania State University
Wojciech Smoczy?ski
Uniwersytet Jagiello?ski
Bonifacas Stund?ia
Vilniaus universitetas
Lembit Vaba
Tampereen yliopisto
J?nis Valdmanis
Latvijas Universit?te
Steven Young
University of Maryland, 
Baltimore County
Baltu fi lolo?ija ir recenz?jams izdevums ar starptautisku redakcijas kol??iju. Visus iesniegtos 
rakstus pirms to public??anas recenzenti nov?rt? un akcept?.
Baltu fi lolo?ija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles 
submitted are assessed by our referees before being accepted for publication.
S?juma valodas konsultanti: Lidija Leikuma (latvie?u valoda), 
William R. Schmalstieg (ang?u valoda), Edmundas Trumpa (lietuvie?u valoda).
Language consultants for this volume: Lidija Leikuma (Latvian), 
William R. Schmalstieg (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian).
Redakcijas adrese / Editorial Address
Baltu valodniec?bas katedra
Humanit?ro zin?t?u fakult?te
Latvijas Universit?te
Visval?a iela 4A
R?ga, LV-1050, Latvia ? Latvijas Universit?te, 2011
e-pasts: pvanags@latnet.lv
ISSN 1691-0036
ISBN 978-9984-45-416-0
BaltuFilol-20.indd   2 2011.11.11.   9:33:00
SATURS ? CONTENTS
Raksti ? Articles
Brigita BU?MANE
Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika 
N?cas izloksn?  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
J?rat? ?IR?NAIT?
Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
Gintar? JUD?ENTYT?
Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje. . . . . . . . . . . . . . . . . 35
Rolandas KREG?DYS
Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ir semantin?s raidos ypatumai 
(?deiv?s? ?emynos verifi kavimo klausimu)  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53
William R. SCHMALSTIEG 
A Few Comments on the Expression of Object of Motion and Position at Rest 
in the Baltic Languages. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
Hronika ? Chronicle
Semin?rs Latvie?u raksti un raksti Latvij? 16.?19. gadsimt? ? p?tniec?bas 
aktualit?tes un probl?mas (P?teris Vanags). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89
47. Artura Ozola dienas konference Baltu valodu v?sture un dialektolo?ija 
(Lidija Leikuma) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
Recenzijas ? Reviews
Benita Laumane. K?ja un m?rk?ja: v?rda lietojuma lauks. Liep?ja: 
Liep?jas Universit?te, 2011. 126 lpp. (P?teris Vanags)  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
Karl Pajusalu, Eberhard Winkler. Salis-livisches W?rterbuch. Tallinn: Eesti 
Teaduste Akademia Kirjastus, 2009. 272 S. (Lembit Vaba) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102
Izdo?anas principi ? Publication Policy  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
BaltuFilol-20.indd   3 2011.11.11.   9:33:00
BaltuFilol-20.indd   4 2011.11.11.   9:33:00
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
5
AR KOKMATERI?LU IEGUVI UN TRANSPORT??ANU 
SAIST?T? LEKSIKA N?CAS IZLOKSN?
Brigita BU?MANE
Latvijas Universit?tes 
Latvie?u valodas instit?ts
1. Ievads
Viens no dialektologu galvenajiem un ar? aktu?l?kajiem uzdevumiem ir 
apzin?t un sistematiz?t izlok??u leksiku, kas saist?s ar t?m tautas materi?l?s 
kult?ras nozar?m, kur?s laika gait? ir notiku?as b?tiskas izmai?as da??dos 
aspektos, piem?ram, darba organiz?cij?, tehnolo?ij?, darbar?ku un transport-
l?dzek?u izmanto?an?. T?da nozare, piem?ram, ir kokmateri?lu ieguve un 
transport??ana, kam p?d?jos gadu desmitos rakstur?gs augsts mehaniz?cijas 
l?menis. Bet 20. gadsimta 20.?30. gados kokus cirta un apdarin?ja ziem? ar 
vienk?r?iem darbar?kiem, N?c? kokmateri?lus no me?a ar zirgiem un ragav?m 
izveda l?dz B?rtas upei, pa kuru pavasar? tos pludin?ja l?dz Liep?jas ezeram 
un t?l?k pa ezeru l?dz Liep?jai. Kokmateri?lu ieguve un transport??ana da?ai 
N?cas zemnieku (galvenok?rt s?kzemniekiem ? namelniekiem) bija noz?m?gs 
ien?kumu avots. To nodro?in?ja apk?rtnes me?i, kas 30. gadu otraj? pus? N?c? 
aiz??ma 49,9 % no kopplat?bas, bet B?rt? 45 % (LKV 15, 28903), B?rtas upe, 
Liep?jas ezers un Liep?jas tuvums. K? nor?d?jis J?kabs Jan?evskis darb? ?N?ca?, 
?Di?? N?c? namelniekiem tr?ka t?da past?v?ga pe??as avota k? Lejnieku zve-
jiem?, t?p?c ?citi dev?s pe??? uz Liep?jas ezeru .., pludin?dami pa B?rtas upi no 
B?rtas un N?cas me?iem cauri ezeram kokus un malku uz Liep?ju? (Jan?evskis 
[1928]: 28). B?rtas upei un Liep?jas ezeram k? transportce?am v?l 20. gadsimta 
20.?30. gados bija liela noz?me Lejaskurzemes tautsaimniec?b?, jo t? pavasaros 
bija plostojama no Skodas Lietuv? un pa B?rtu un ezeru Liep?j? non?ca gan-
dr?z visi kokmateri?li viet?j?m vajadz?b?m un ar? eksportam (LKV 1, 1873). 
Piem?ram, no 1921. gada l?dz  1930. gadam pa Liep?jas ezeru p?rtransport?tas 
vid?ji gad? ap 26400 t koku, un taj? laik? ezera krast? pie Liep?jas  bija vair?kas 
koku z???tavas un finieru fabrika, kas izstr?d?ja ar? B?rtas baseina ozolus (LKV 
12, 24112). Piebilstams, ka Liep?jas ezera dzi?ums ir sam?r? niec?gs: 0,5?1,5 m 
(LKV 12, 24111), liel?kais dzi?ums ? 3 m (Pastors 1969: 357). 
Diem??l ne muzeju fondos, ne rakst?tajos avotos pagaid?m nav izdevies 
atrast aprakstus par ?o N?cas iedz?vot?ju nodarbo?anos. Da??das zi?as par 
kokmateri?lu pludin??anu pa Latvijas up?m, plosta uzb?vi ietvertas enciklo-
p?dij?s (sk., piem?ram, Dunsdorfs 1938, Teikmanis 1938, Cimermanis 1970), 
k? ar? vair?kos rakstos (sk., piem?ram, Krei?mane 1981, Kunnoss, Niedre 
1981, Lasmane 2009).
BaltuFilol-20.indd   5 2011.11.11.   9:33:00
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
6
Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika N?cas izloksn? 
apzin?ta 20. gadsimta 70.?80. gados, iztauj?jot vec?k?s paaudzes teic?jus, kas 
20. gadsimta 20.?30. gados ar to nodarboju?ies. Viens no galvenajiem teic?jiem 
bija J?nis K?ava (1906?1983), kas skol? bija m?c?jies tikai divarpus ziemas, 
jaun?b? izbaud?jis ar? skarbo plostnieka dz?vi, bet, armij? dien?dams, iem?c?jies 
sp?l?t korneti un ilgus gadus bija viet?j? p?t?ju or?estra dal?bnieks. 2011. gad? 
zi?as par ?o tematu, atkl?jot, piem?ram, at??ir?bas me?a izcir?anas darbu 
organiz?cij?, sniedza J?kabs Bozis (1922), kur? jaun?b? ? no 1939. gada l?dz 
1942. gadam ? piedal?jies gan me?a darbos, gan kokmateri?lu transport??an? 
ar ragav?m un koku pludin??an?. 
Leksikas materi?ls ieg?ts, pierakstot teic?ju st?st?jumu, ar jaut?jumiem 
noskaidrojot, preciz?jot nosaukumu, j?dzienu, k? ar? tas rasts citos saturiski 
da??dos kontekstos. J?atz?st, ka atbildes uz jaut?jumiem nereti atkl?ja, ka 
konkr?tajam j?dzienam, priek?metam u. tml. izloksn? (vai vismaz teic?ja 
valod?) speci?la nosaukuma nav, proti, t? apz?m??anai izmantoti liter?raj? 
valod? vai izloksn? da??d?s jom?s lietojami v?rdi. T?, piem?ram, uz jaut?ju-
mu ? k? sauc galveno plostnieku, citus plostniekus ? sekoja atbilde: nu j?, vi?ns 
[plostnieks] nu bi, kas t? va?r?k te?ca k?du likumu. t? ja? bi??i m?s tur?j?mi?s pi? 
vi?na padu?ma, bet ja? t?da pri?k?ni?ka k? taga, vi?tni?ka u? vi?tni?ka vi?tni?ka, 
t?du ja? mu?s nebi tu?re?z.
Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?taj? v?rdu kr?jum? t?pat 
k? daudz?s tematiskaj?s grup?s domin? kopvalod? sastopami v?rdi. L?dz?s 
tiem re?istr?ti ar? v?rdi, kam liter?raj? valod? rakstur?gs ierobe?ojums lieto-
?an?, k? ar? dialekt?l? leksika, kas ir ?? raksta izp?tes objekts. T?d?j?di rakst? 
netiks apl?koti t?di k? izloksn?, t? kopvalod? sastopami mantotaj? leksikas 
sl?n? ietilpsto?i v?rdi k? cirsma, cirst, stumbrs, zars, sve?i, celt, kraut, krautuve, 
kaudze, pluosts, puosms, siet, ???rsis, miets u. c., k? ar? aizguvumi klucis, kvart?ls, 
??lis, p?lis u. c.
Tematiski ?is v?rdu kr?jums apkopots tr?s grup?s (rakst? leks?mas ir 
apl?kotas tematisk? sec?b?). 
2. Ar kokmateri?lu (ba??u) ieguvi saist?t? leksika
Cir?anai paredz?tie un sagatavotie me?a gabali ? cirsmas ? tika p?rdoti 
izsol?.
tor??is ?izsole? (vis?pi?ms i to??i. tu?s nu?tur?ja Li?p?j?. tu? va?r?ksu?l??an? 
n?ca me?a gabali, kas n?ca pri?k? isstr?d??anas. tu?s pi?ka ??di, latvi??i a?, ka? 
na?da. / ??di bi sadudina??i?s ?sarun?ju?i, vienoju?ies?, ka g?ja us to??i pi?kt 
me?us.).
Ar noz?mi ?izsole? (saist?b? ar me?a gabalu resp. malkas ieg?di) i?o-celma 
forma to??is (to??s) re?istr?ta ar? Laidz? (cig li?l gab?l ta p?rd?? tu? m?? t?i 
BaltuFilol-20.indd   6 2011.11.11.   9:33:00
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
7
to??e?), bet u-celma forma to?gus (to?gs) Kandav? (ja?zbra?c bi t?i to?ge, va?dze 
ma?k ? Graudi?a 1964: 278); sal. tor?a p?avas Stend? (M?dza iz??irt mui?as 
(v?l?k ? valsts), m?ju jeb saimnieku un t. s. tor?a p?avas. Tor?a p?avu gabali?us 
katru gadu izdeva p?au?anai uz vienu vasaru ?pa?? izsol?, ko d?v?ja par p?avu 
tor?i ? Dravi?? 2000: 182).
P?c Jura Baldun?ika apkopotajiem materi?liem (t. i., Ventspils Augst-
skolas Lieti???s valodniec?bas centra projekta ?Aizguvumi latvie?u valod?? 
kartot?kas), periodik? v?rds tor?is resp. torgs fiks?ts jau 19. gadsimt?, piem?-
ram, torgi ?Latvie?u Av?z?s? (1831, 10, 4), tor?is (l?dz?s peretor?is) ?Latvie?u 
Av?z?s? (1870, 7, 49) un ?Baltijas V?stnes?? (1870, 25, 200), tor?i ?Latvie?u 
Av?z?s? (1890, 28, 3). 20. gadsimta pirmajos gadu desmitos v?rds torgs mi-
n?ts v?l J?kaba Dravnieka tulkojo?aj?s v?rdn?c?s, piem?ram, ?V?cu-latvie?u 
v?rdn?c?? l?dz?s v?cu Torg (Dravnieks 1910: 1087 un Dravnieks 1929: 1087), 
?Krievu-latvie?u v?rdn?c?? l?dz?s v?rdam ????? k? ceturt? noz?me ? ?torgs; 
?trupe? (Dravnieks 1913: 905). Ar noz?mi ??trupe? Jeros fiks?ts variants to??elis 
(EH II 688). 
V?rds tor?is (tor?elis) ir aizg?ts: sal. kr. ???? (EH II 688).
??aka // ?laka ?cirsma? (??di pi?ka ?lakas ? tag ci?smas sa?c. / me?s?rks 
??ak? apv?rt?ja ku?kus, cik var?s izdu?t. / t?s g?? pa zi?mu me?? ma?kas ci?st 
??diem ? ?lakas.).
??aka ?cirsma? ar? Limba?os un T?j? (Apv.), ?der Schlag (die Abteilung) des 
geteilten Waldes? Dunik? un M?rsn?nos un ?laka Lazdon? (ME IV 61), ??aka 
Akn?st? (EH II 643). V?rdi ?laka un ??aka ?der Schlag (die Abtheilung) des 
getheilten Waldes? min?ti jau 19. gadsimta v?rdn?c? (Ulmanis 1872: 296).
Aizg?ts no v?cu valodas (ME IV 61), no v?cu Schlag (Sehwers 1953: 
135).
sl??is ?cirsma? (tika nu?vi?ktas me?? l?nijas, nu?rakti stabi. u? ta ?it? plat?ba .., 
ku? i? katrs ku?ks isska?t?c u? uzm?r?c, .. tu? m?s sa?c?m pa sl??i. citi vi?u sa?ca 
pa ??aku, bet m?s sa?ca? vi?u pa sl??i.).
LLVV VII1 573 v?rds sl??i dots ar noz?mi ?izcirtumi (me??)? un nor?di, 
ka ir apvidv?rds (rakstur?gi, ka vien?gais ilustrat?vais piem?rs ?emts no dzir-
ciemnieka Ernesta Birznieka-Up??a darba). Abas min?t?s noz?mes fiks?tas 
paretam ar? citviet, galvenok?rt Kurzem?, piem?ram, sl??is ?cirsma? Stend? 
(Dravi?? 2000: 37, 345-346), sl??is ?izcirtums? Kuld?g?, ?izcirsts me?a gabals, 
kur? saaugu?i kr?mi un ogul?ji? Strazd?; sl??is Sasmak? (Valdem?rpil?) un 
Labrag? (Ulmal?) ?ein zum Aushauen bestimmtes od. ausgehauenes (Jaun-
piebalg? un Dundag?) St?ck Wald?, ?Waldeinteilung in Schl?gen? Sasmak? 
(Valdem?rpil?), ?ein eingez?untes Waldgehege? Skrund?, Labrag? (Ulmal?) un 
?puosums? ?vand? (ME III 928).
Aizg?ts no v?cu valodas (ME III 928), no v?cu Schl?ge (Sehwers 1953: 
110).
BaltuFilol-20.indd   7 2011.11.11.   9:33:00
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
8
Me?a izcir?anas darbus me?cirt?jiem ier?d?ja, uzraudz?ja un uzskait?ja 
cirsmas ?pa?nieka nol?gts cilv?ks:
??akas ze?lis, ar? ?lakas ze?lis, (jaun. nos.) br??eris (ti? [ebreji] tur?ja se? 
ze??us ? ??aku ze??us. ti? l?dz a tu? pi?c?ju apv?rt?ja c?rsmu.. cik ku?? isveda [kokus], 
tik ?lakas ze?lis pi?rakstija. / ??akas ze?lis izdeva t?du cedeli ? t?du z?mi, cik i? 
isv?sc. cedeles bi j?uzr?da tu?, ku nu?g?? [izvestos kokus]. tu? aka pi?rakstija. / 
??akas ze?lis .. ?z??ma, nu?m?rija, cik tas ba??is g?r? .. m?s vi?u sa?c?m pa br??eri. 
v?cu?s la?ku?s sa?ca pa ??akas ze?li. / ??akas ze?lis, br??eris ismaks? na?du, i?r?da 
d?rbu.).
V?rdi zellis un br??eris ar ierobe?ojumu lietojum? sastopami liter?raj? 
valod?: LLVV VIII 589?590 v?rdam zellis min?tas noz?mes: 1) (ar nor?di 
v?sturisks) ?cilv?ks, kas beidzis cunftes noteiktu apm?c?bu; kvalific?ts algots 
str?dnieks, kas str?d? meistara vad?b?; vid?j? pak?pe cunf?u amatnieku hierar-
hij?? un 2) ?profesion?l? korpor?cij? ieg?ta noteikta amata kvalifik?cijas pak?pe; 
cilv?ks, kam ir ??da kvalifik?cijas pak?pe?, bet v?rdam br??eris LLVV II 112 (ar 
nor?di novecojis) ? noz?me ???irot?js?. Abi v?rdi da??dos kontekstos fiks?ti ar? 
izloksn?s, piem?ram, br??eris ???irot?js? Jeros, R?jien?, Stend? (Apv.). 
Latv. zellis l?dz ar ig. sel l? ? aizg?ts no vlv. selle (ME IV 704), ar? zelle 
no vlv. selle ar piebildi, ka aizg?ts 15. vai 16. gadsimt? (Sehwers 1953: 162, 
216?217),  min?ts 18. gadsimta v?rdn?c?s (sk. LEV II 552); br??eris aizg?ts 
no vlv. wraker (ME I 327) resp. wr?ker (Sehwers 1953: 16), ar? min?ts jau 
18. gadsimta v?rdn?c?s (sk., piem?ram, Stenders 1789: I 26).
Galvenie darbar?ki me?? bija cirvji (izloksn? sen?k bie??k ciris ar l?dz-
ska?a v zudumu l?dzska?a r priek??; ciris fiks?ts jau 17. gadsimta v?rdn?c? ? 
F?rekers I 313, II 548) un z??i (izloksn? vec?ks nosaukums z?gs) (matu?rz??i 
ja? t?di nebi k? taga. nu a ru?k?m [z???ja kokus].).
platcir(v)is (li?lu, platu ciri sa?c platciri. nu? senu la?ku n?ca t?di sl?peru 
ci?t?ji. vi?i nu?la?da ba??i u? a tu? platciri apstr?d??.).
divu v?ru z?gs // divru?cis ?z??is, ar kuru vienlaic?gi str?d? divi cil-
v?ki? (me?? bi divu v?ru z?ks, divi v?ri ku v??k katrs gal?. / divi v?ri a di?ru?ci 
z?g?ja.).
V?rds z?gs izplat?ts Kurzem? (sk. ME IV 694?695, EH II 802); sal. z?g?t 
?z???t?, kas ar? izplat?ts Kurzem? (sk. LVDA 98. A karti, 220. lpp.).
Latv. z??is (z?gs) l?dz ar liet. z?gas un ig. s?g aizg?ts no vlv. sage (ME IV 
695, Sehwers 1953: 162) un z???t (z?g?t) l?dz ar liet. zoguoti un ig. s?gima ? no 
vlv. sagen (ME IV 695, Sehwers 1953: 162). P?c Konstant?na Karu?a dom?m, 
Kurzemes izloksn?s sastopam? forma z?gs (verbs z?g?t) laikam aizg?ts no 
holandie?u valodas (LEV II 546). 
Me?? kokus nocirta resp. noz???ja (nu?c?rta [jeb] nu?ci?ta, nu?z?g?ja [jeb] 
nu?z???ja, nu?la?da, [ar?] nu?g?za ku?ku. / ta a ci?vi i?c?rt ru?bu [kok?] u? s?k 
z?g?t. z?g? tik i?gi, lidz neva? va?s z?gu pavi?kt. / ne ja? vi?ns pac p?ris, bet tu? 
BaltuFilol-20.indd   8 2011.11.11.   9:33:00
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
9
ja? bi va?r?k tu? ci?t?ju, kas tu? sl??i nu?c?rta. / ta i?run?j?s, ka i?s me?? ku?kus 
la?st ? b??u?t laba pe??a. / kad z?g? nu? k?j?m ku?ku, ta va?g a ciri a?zra?t?t 
?iecirst? ru?bu u? ta tik s?kt z?g?t.).
V?rdkopas (no)laist no k?jas ?(no)z???t, (no)cirst (koku)? LLVV IV 93, 
579 min?tas ar nor?di, ka lieto sarunvalod?. T?s fiks?tas ar? cit?s izloksn?s, 
piem?ram, n?ola?st n?o k?jas ?r?em? (?IV II 40?41), la?st nu? k?jas zem? 
Vaini?os (VIV I 362), la?st nuo k?j?m Dundag? (Apv.).
Verbam rant?t izloksn?s konstat?tas vair?kas ar cir?anu, nel?dzenu 
grie?anu vai z????anu saist?tas noz?mes, piem?ram, ?quer durchhauen, 
durch schneiden? Vecauc?, ?mit einem stumpfen Beil hauen? Dunik?, un 
?ramst?t 3 [mit einem stumpfen Beil hauen oder mit einer stumpfen S?ge 
s?gen]? Jaunpil?, Kal?tos (ME III 477), ?hauen, kerben? Sn?pel? (EH II 354).
V?rds rant?t ir kursisms resp. litu?nisms (ME III 478).
T?l?k kokus apdarin?ja, ieg?stot ba??us:
(nuo)dzen?t, (jaun. nos.) (nuo)darin?t ?apstr?d?t (nocirstu, noz???tu 
koku), apc?rtot, atc?rtot zarus; apdarin?t; atzarot? (ka nu?la?da tu? ku?ku nu? 
c??ma, nu?dzen?ja zarus ? atsita nu?st a ciri. / ku?kus dzen? nu? gala, nu? ti??ga?a 
c?rt zarus. / ka nu?z?g? ku?ku, nu?dzen? zarus, ta tik saz?g? gabalu?s. / kad ku?ku 
nu?c?rt me??, ta nu?c?rt zarus, te?c ? nu?darina, la? va?  saz?g?t.).
LLVV V 527 ar noz?mi ?nodarin?t (koku, zarus)? un nor?di apvidv?rds 
min?ts variants nodzen?t. Verbs dzen?t, no t? atvasin?tie prefiks?lie verbi 
re?istr?ti Kurzem?, Aug?zem? un Latgal?, piem?ram, Krustpil?, ??steln, die 
?ste abhauen, abhacken, abkappen? N?grand? (ME I 545), Aulej?, Bebren? un 
Varak??nos (EH I 355), apdzen?t [??ste vom Baume hauen?] Dunik?, Akn?st?, 
Stend? un Zas? (EH I 79), atdzen?t ?(?ste von unten) abhacken, -kappen? 
Dunik?, Akn?st? un Stend? (EH I 140), nodzen?t Stend? (Dravi?? 2000: 347). 
Verba dzen?t izplat?ba izloksn?s ir skaidrota 20. gadsimta 40. gados, par to ir 
zi?as ar? izlok??u pierakstos 20. gadsimta otraj? pus? (Apv.).
Variants dzen?t ?abtreiben, abhauen, z. B. die Aeste eines Baumes? fiks?ts 
19. gadsimta v?rdn?c? (Bra?e 1875: 58).
V?rds dzen?t ietilpst mantotaj? leksikas sl?n? (sk. ME I 545).
(ap-, nuo-)tast?t ?apcirst; not?st? (ka aptastija tu?s zarus, ta isn?k v?l laps 
cira k?c. / kad?re?z te me?? ci?ta ? t?dus sl?perus nu?tastija. / nu?tast?t ? tas t? a 
ciri k?du mi?tu spicu ta?s?t, ka ?u?gus ta?sa va ku? [vajag].).
Ar noz???ta (nocirsta) koka t?l?ku apstr?di ?ie verbi saist?ti ar? citviet 
Dienvidrietumkurzem?, piem?ram, aptast?t ?apt?st? Dunik? un Kal?tos (EH I 
121), n?otast?t ?behauen? Rucav? (ME II 872; sastopams ar? J. Jan?evska darb? 
EH II 99), tast?t ?behauen? Rucav? un Dunik? (ME IV 135).
V?rds tast?t v?rdn?c?s min?ts kop? 17. gadsimta, piem?ram, tastiht (t?hst) 
?behauen?, balkes ar di?a cirv? tastiht (apt?hst) ?die Balcken mit dem Zimmer 
Beil behauen? (Langijs 1685: 305). 
BaltuFilol-20.indd   9 2011.11.11.   9:33:00
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
10
Iterat?vs tast?t saist?ms ar t?st un ietilpst mantot?s leksikas sl?n? (sk. ME 
IV 175?176).
apzaru?t, ar? nuozaru?t ?atcirst zarus; atzarot? (nu?z?g?tu? pri?di g?ja 
abzaru?t. / ba??us nu?zaru?, nu?mizu?.).
LLVV V 754 verbs nozarot ?atzarot? min?ts ar nor?di, ka reti lieto, un 
piem?ru no K. M?lenbaha v?rdn?cas.
spice // galuone ?galotne? (br??eri nu?d?vu?i i m?rus, ku?? vi?t? te? j?atgari? 
spice, j?nu?dzen? zari. / zari i ta?sni, l?ki, pi? apak?as ga??ki, uz galu?ni ?s?ki.).
Galotnes nosaukums spice izplat?ts Vidzem?, ret?k sastopams Kurzem?, 
galuone ? Dienvidrietumkurzem? (LVDA 12. karte, 52.?53. lpp.).
Latv. spice aizg?ts no v?cu Spitze (LVDA 52). 
ba?ks, (jaun. nos.) ba??is ?noz???ts, no zariem atbr?vots (resns) koka 
stumbrs? (ba?ks i ku?ka stu?brs, se?u, septi?u asu gari. v?l?k sa?c pa ba??i. / ka 
pi?ka, ta pi?ka ba?kus, ma?ku u? zarus); izplat?ts ar? deminut?vs ba??elis ?neliels 
ba??is? (ka tu? egli nu?z?g?s u? nu?dzen?s tu?s zarus, b?s laps ba??elis.).
o-celma forma ba?ks fiks?ta ar? citur Kurzem?, piem?ram, Skrund? (ME 
I 261), Dunik?, Grobi?? un ?vand? (EH I 200); sal. Ba?ks z Emb?t?, Ba?ki jeb 
Ba??i z N?grand? (Lvv I1 79). Par v?rda balks semantiku un izplat?bu izloksn?s 
sk. ar? LIV 152. 
Daudzskait?a forma balki min?ta jau F?rekera v?rdn?c? (F?rekers I 95, II 
173), i?o-celms balkis Mance?a v?rdn?c? (Mancelis 1637: 27). 18. un 19. gad-
simta v?rdn?c?s parasti re?istr?ta i?o-celma forma bal?is, piem?ram, Lange 
1773: 49, (ar? bal?us laist ?Balken f?llen, Balken fl?ssen?, bal??s iet ?zum Balken 
f?llen und f?hren gehen?) Stenders 1789: I 15, (ar? bal?us nolaist, laist ?Balken 
f?llen, fl??en?) Ulmanis 1872: 25, Bra?e 1875: 44.
LLVV IV 580 v?rdkopa ba??us laist fiks?ta ar min?taj?m noz?m?m ? 
?cirst, z???t kokus ba??iem? un ?pludin?t nocirstus un apdarin?tus kokus? un 
nor?di, ka tai piem?t sarunvalodas stilistisk? nokr?sa.  
At??ir?b? no latgaliskaj?m izloksn?m, kur ?-celms balka ?ein Querbalken? 
laikam aizg?ts no kr. ????? ?t. p.? (ME I 254), Kurzem? o-celms balks, ??iet, 
t?pat k? ba??is ir ?erm?niskas cilmes: latv. ba??is l?dz ar liet. b?lkis un ig. pal?k 
aizg?ts no vlv. balke ?Balken? (ME I 261, Sehwers 1953: 8). 
L?dz?s liter?rajam v?rdam bu?mis ?paresns, pagar?, parasti nodarin?ts, 
koks; resna koka k?rts (piem?ram, smaguma cel?anai, balstam)? N?c? izplat?ta 
ar? o-celma forma bu?ms (c??mus la?ze a bu?mu. atraka, cik var?ja, saknes, 
ta pab?za apak?? bu?mu, apak? bu?ma palika paga?vi ? t?du kluc?ti.), k? ar? 
atvasin?jums bu?melis ?neliels bomis? (bu?melis i pri?k? [koku] pace??anas, 
ku va?dz?ks.). 
o-celma forma bu?ms re?istr?ta ar? kaimi?izloksn?s Dunik? un Grobi?? 
(EH I 259), bu?melis ar? Kurs??os, N?grand?, Pop? un Vaini?os (Apv.). o-celms 
fiks?ts ar? Bra?es v?rdn?c? (Bra?e 1875: 48). Parasti 17.?19. gadsimta v?rdn?c?s 
BaltuFilol-20.indd   10 2011.11.11.   9:33:00
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
11
sastopama i?o-celma forma, piem?ram, Lange 1773: 60, Stenders 1789: I 26, 
Ulmanis 1872: 34.
Latv. buomis l?dz ar liet. b?mas ?Hebebaum? un ig. p?m ?t. p.? aizg?ts no 
vlv. b?m ?Baum? (ME I 362, Sehwers 1953: 21).
sl?peris ?gulsnis? (sl?peri i ba??i, saz?g?ti zin?m? garum? u? nu?t?sti 
?etrka?t?gi. redz, n?ca t?di ci?v?ki, kas m?c?ja nu? ba??a isci?st sl?perus. / sl?peris 
[sauc, ja] ba??i? apci?stas ?etras ka?tes. / izveda tu?s sl?perus. [sl?peris ir] t?c 
apstr?d?c ba??is, us ?etr?m ka?t?m t?c.).
V?rds sl?peris min?ts 19., 20. gadsimta v?rdn?c?s, piem?ram, ar skaidro-
jumu ?Slieper, Unterlage der Eisenbahnschienen? Ulmanis 1872: 266, ME III 
936. LLVV VII1 595 v?rds sl?peris ?gulsnis? dots ar nor?di, ka ir novecojies.
Latvie?u valod? tas aizg?ts no v?cu valodas (Sehwers 1918: 159).
sl?pe?nieks ?sl?peru gatavot?js? (sl?pe?ni?ki kad?re?z me?? bi ? sl?perus c?rta, 
t? ?etrka?t?gi. / da?u [koku] sastr?d?ja sl?pe?ni?ki brust?s ?brus?s?, sl?peru?s.).
LLVV VII1 595 v?rds sl?pernieks min?ts ar nor?di, ka ir novecojies.
Tikai vienas teic?jas valod? konstat?ts verbs ?l?per?t ?gatavot sl?perus? 
(ka nebi z??u, ta g?? me?? ?l?p?r?t. tas t? aptasta a ciri pri?k? si?nasma?kas. tu?s 
sa?ca pa sl?peri?m.).
Me?cirt?jiem parasti gr?t?bas sag?d?jusi sve?ainu koku z????ana (v?cas, 
se?la?ku pasa?l?g?s pri?des nebi sa?sas, bri?sm?gi tec?ja sve?i. a z??i nevar?j i?gi 
?nemaz z???t, ka t? ap?ipa tas z??is a sve?i?m, ka nevar?j pavi?kt va?s. m?s tur?j?m 
petru?lijas pudel?ti, uzl?j?m tu? petru?liju. tad aka z??is pali?k t?rs, tad aka va? 
z???t.).
N?cas izloksn? ar noz?mi ?sve?ains (parasti priedes) koks, skals? re?istr?ts 
v?rds ?i?nis (?i??i), sastopams ar? adjekt?vs ?i??uots ?sve?ains? (?i?nis ? tas i 
pri?des sve?a?ns gaba?s. ?i?nis t?k, sve?i nu? ?i??a ist?k. tas tas ku?ka gaba?s, ti? 
sve?i i i?k??. / g?? a uguni [zvejot] ? a ?i??i?m. pi?lu ma?su a ?i??i?m [??ma l?dz]. 
/ i?kura? t?di ?i?n??i labi. ?i?n??i nu? pri?des ku?ka ?i??u?ta.).
V?rds ?i??i ?Kien, Kienholz? fiks?ts ar? Aizv??os, Irlav?, Kal?tos, Skrund? 
un Lazdon? (ME II 390), Grobi?? un N?grand?, ?i?nis Dunik? un P?rkon? 
(EH I 707), ?i?nis ?sve?aina malka, pagale? Rucav? un ?i??i ?sve?aina malka no 
priedes celma vai galotnes? Grobi?? un Kurs??os (Apv.), ?i??u?ts B?rt? (Apv.); 
sal. ar? ?i?na?ns ?sve?ains? Aizv??os un N?grand? (Apv.). Ar noz?mi ?Kienholz, 
harzige Tannenstubben? v?rds ?ie?i re?istr?ts jau 19. gadsimta v?rdn?c?s, 
piem?ram, Ulmanis 1872: 106, ?Kienholz? Bra?e 1875: 79. Kurzemes dienvidos 
v?rds ?i??i izplat?ts ar? ar noz?mi ?sve?i? (sk. LVDA 11. karti, 51. lpp.).
Latv. ?i??i aizg?ts no vlv. k?n (ME II 390) vai lv. k?n (Sehwers 1953: 65).
Ar kokmateri?lu t?l?ku p?rstr?di saist?ts izloksn? izplat?tais v?rds 
da?v?kslis (da?v?kslis // da?v?kslis) ?ap 35?40 cm gara (parasti priedes koka) 
??ila vai serde, ko lieto uguns iekur?anai, ret?k kurvju p??anai? (da?v?kslis 
i pri?des s?rde. nu?pl?sa malas pri?k? skalu, u? atli?k s?rde ? da?v?kslis. / pate 
BaltuFilol-20.indd   11 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
12
s?rde nepl?st. tu? atli?k da?v?kslis, ku? sa??e? s?k?s ???rl?s pri?k? ugu?s i?lip??anas 
?iededzin??anas?. / da?v?kslis ? tas ir?d nu? pri??u klu?a a????ta ??ila. tas i pri?k? 
skali?m du?m?c, pri?k? ku?vu p??an(a)s.).
V?rds darv?kslis2 ?Pergelholz, Pergelscheit? re?istr?ts ar? Gramzd? (EH I 
308), da?v?kslis ?t. p.? pie Liep?jas (ME I 442), da?v?kslis B?rt? (Apv.). V?rd-
n?c?s tas (darvakslis ? a pied?kl?? B. B.) fiks?ts kop? 17. gadsimta, piem?ram, 
ar noz?mi ?Tehr holtz? F?rekers I 249, II 470, ?Theergrube, Theer holz? Lange 
1773: 73, ?Theerholz?, pl. ?die kienigte Wurzeln, woraus Theer gebrannt wird? 
Stenders 1789: I 35, ?Kienholz zum Theerbrande?, ?das Pergelscheit, der Licht-
span? Ulmanis 1872: 43, ?ein kienigter Holzscheit? Bra?e 1875: 53.
Ar tuvu semantiku viet?m Kurzem? un Vidzem? ir re?istr?ti ?? v?r-
da varianti, piem?ram, d?rveksis Stend? (Agr?kos laikos mui?a no sava me?a 
devusi cirst tr?s priedes gad? (t. s. skalu priedes); t?s saz???ja skalu malk? ? klu-
?os, reti kad gar?kos par 60?80 cm, ko tad saskald?ja d?rvek?os Dravi?? 2000: 
114), da?v?ksnis // da?v?ksis ?skalu koks? Jaunburtniekos (Rudz?te 1958: 161), 
da?v?ksis (da?v?ksis) Bau?os (Rudz?te 1958: 157).
Atvasin?juma darv?kslis (un t? variantu) pamat? ir mantotais v?rds darva 
(par t? etimolo?iju sk. ME I 442, LEV I 202). 
buks ??pa?i pagatavots statnis (ba??u atbalst??anai)? (ka ba?kus ce? me??, 
ta i t?c ? vi? i t?c: di?(a)s k??(a)s pri?k?? .. tu? sa?c buks.).
Me?cirt?jiem cirsmu p?c koku noz????anas, apdarin??anas vajadz?ja 
sakopt: zari j?sakra? ?up? .. bi [me?s] j?ist?ra, t??pat k? .. istabu ka issla?ki.
3. Ar koku izve?anu saist?t? leksika
Kokmateri?lus (ba??us) ar ragav?m izveda l?dz upei.
zi?dzenieks (k?di pi?ci zi?dzeni?ki re?z? vede ba?kus nu? me?a la?k?. zi?m? 
bra?ca pe??? ba?kus v?st. pa vi?na? veda, pa divi?m ? cik r?sni bi ti? ba?ki u? cik 
stiprs tas zi?ks.). 
(iz)dz?t, (nuo)dz?t ?izvest? ([ba??us] izdzina .. us tu? up?tes krastu. / cik bi 
ti? ku?ki nu?dz?ti nu? t? me?a [tik sas?ja plostos].).
V?rdkopa bal?us dz?t v?rdn?c?s fiks?ta kop? 18. gadsimta, piem?ram, ar 
noz?mi ?Balken f?hren?, balk?s dz?t ?zur Balkenfuhr treiben? Stenders 1789: 
I 50, bal?us dz?t ?Balken ausf?hren, anf?hren? Ulmanis 1872: 25; sal. ba??us 
dz?t ?Balken ausf?hren, anf?hren? ME I 261.  
Ba??us no me?a izveda ar vienzirga vai divzirgu ragav?m, parasti 
izmantojot vienlaikus divas ragavas (t?s savienojot) ? resga?a un tievga?a 
novieto?anai.
ragus (sen?k bie??k) // ragavas ([vedot ba??us] vi?n? gal? vi?nas ragavas, 
u?tr? gal? u?tras ragavas. pac paj?? gru??us u? p?t?gu. / tu? t?m rag?m vid? i 
d?sele. ta li?k braku ?(piekabin?mu un no?emamu) ???rskoku, pie kura piestiprina 
BaltuFilol-20.indd   12 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
13
zve??eles? u? li?k divus zi?gus. / ragav?m i sli?ces, ?skalas u? mi?tes, ku t?s ?skalas 
?zli?k ? ?ska?. / ka bi ?si ba?ki, ta paka?as ragus i?kses uss?ja uz ba?ku v?rsu, ta k? 
bra?c??s va? vi?as pagri?st va?dz?g? re?z?.). 
?-celma forma ragus re?istr?ta Kurzem?, Zemgal? un Zieme?rietum-
vidzem? (sk. ME III 465, EH II 350, LVDAm. 154. jaut.).
Sen?k? forma ragus (par to sk. LEV II 99) k? vien?g? fiks?ta 17. gad-
simta ? F?rekera ? v?rdn?c? (F?rekers I 203, II 302), bet kop? 18. gadsimta 
t? min?ta l?dz?s nosaukumam ragavas, piem?ram, ?ein Holzschlitten? Lange 
1773: 245, ?Holz- oder Baurschlitten zum Schleppen? Stenders 1789: I 215, 
Ulmanis 1872: 218, Bra?e 1875: 135. 
LLVV VI2 515 v?rds ragus ?ragavas? min?ts ar nor?di, ka ir novecojies.
V?rds ragus (ragavas) saist?ms ar rags (p?c slie?u uzliektajiem galiem), 
liet. r?g?s un ietilpst mantot?s leksikas sl?n? (ME III 465).
sl?pes // sl?zes ?divzirgu ragavas? (sl?pes i ? li?k di?(i) zi?gus kl?t u? v??k 
ba??us. us t?du pat mu?di k? ragavas, tik plat?kas. / vi?nu z?rgu ka j?dze, tu?s 
sa?ce pa ragav?m. t?s ja? pa sl?p?m nesa?ce. / ragav(a)s sa?c pa sl?z?m. di?(u)s 
zi?gus j?dz kl?t. sl?zes i di?j?ga, bra?c me?? p?c ma?k(a)s.).
No N?cas un Kal?tiem nosaukums sl?pes ?ein zweisp?nniger Bauerschlit-
ten? re?istr?ts ME III 929; tas konstat?ts ar? T??os, L?vos un Roz?nos (Apv.), 
sl?pes Saikav? un Vestien? (Apv.); sal. sl?pes ?nelielas ragavas, uz kur?m p?r-
vad?jot novieto ba??u tievga?us? ?r?em? (?IV III 382), Vaini?os (VIV II 343); 
sl?pes ?primit?vas ragavas, ier?ce ba??u un akme?u ve?anai? (LKV 20, 39345). 
V?rds sl?pes transportl?dzek?a ? ?das Schlittengestelle, das bei eingetretener 
Winterbahn unter eine Kutsche gelegt wird, Schleife? ? apz?m??anai fiks?ts 
Ulma?a v?rdn?c? (Ulmanis 1872: 265). 
Latv. sl?pes aizg?ts no vlv. slepe ?Schleife, kleiner Schlitten? (ME III 929) 
resp. sl?pe (Sehwers 1953: 110).
V?rds sl?zes apvidv?rdu kartot?k? no cit?m izloksn?m pagaid?m 
nav konstat?ts. Tas fiks?ts Ulma?a v?rdn?cas v?cu-latvie?u da??: v?cu 
Schleife=Schlitten ? ?sl?zes, ragus, slieces? (Ulmanis 1880: 625). V?rds, ??iet, 
aizg?ts no v?cu valodas: sal. v?cu Schleife ?ragavas?.
N?cas izloksn? sastopams liter?raj? valod? (LLVV IV 469) par novecoju?u 
atz?tais v?rds k?lenis ?blu?is, ko uzsien uz ragav?m ba??u ve?anai? (us t?m 
ragav?m i k?le?i. u? us k?leni ?sc?la ba??i uz ragav?m u? pi?si?n. / k?lenis i klucis, 
ku? li?k uz rag?m, kad bra?c me?? ba?kus v?st.).
V?rds k?lenis ar ?o noz?mi re?istr?ts da??d?s izlok??u grup?s, piem?-
ram, (ar -?-) Bikstos un Me?otn?, ?der Klotz auf dem Schlitten, auf den das 
dicke Ende eines Balkens gelegt wird? Neret?, B?rzaun?, Liez?r?, Lazdon?, 
T?rvet?, Raun?, Druvien?, Tirz? un S?lpil? (ME II 334), k?lenis Vecpiebalg? 
un Rank?, k?lenis2 Dunik? un Rucav?, k?lenis2 Saikav? (EH I 683), k?lenis 
?apdarin?ts garens koka klucis, ko piestiprina uz ragav?m ba??u novieto?anai 
BaltuFilol-20.indd   13 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
14
vedot? ?r?em? (?IV II 136), k?lenis Vaini?os (VIV I 420); sal. k?l?enis ?koka 
klucis (ar padzi?in?jumu virsm?), kuru ???rs?m uzliek uz ragav?m un uz kura 
novieto ba??a galu? Kalup? (KIV I 528).
Par v?rda k?lenis cilmi ir da??di uzskati ? tas tiek saist?ts ar k?lis un 
ietilpst mantotaj? leksikas sl?n? (sk. LEV I 439?440), vai ar?, iesp?jams, ir 
aizguvums (sk. ME II 334?335).
Lai ragavas vad?tu, paka??j?m ragav?m katr? pus? tika piestiprin?ts gar?ks 
koks ? ku?ci?res. EH I 670 ?is v?rds min?ts tikai no N?cas un sal?dzin?ts ar ar? 
tikai N?c? re?istr?to v?rdu ku?ti?ris ?l?ks kuoks, kuo uzmauc uz st?res, lai vald?tu 
st?ri? (EH I 672). EH I 670 tikai no N?cas ietverts ar? verbs ku?ci?r?t ?paka??j?s 
ragus, ba??us v?duot, vad?t ar kulcier?m, lai priek??j?s ragus ar ba??i iet pa ce?a vidu?. 
Verbs ku?ci?r?t, ar? ku??i?r?t N?c? vec?k?s paaudzes p?rst?vju valod? dzird?ts 
v?l m?sdien?s (ku?ci?r?t i vad?t. kad veda ba??us nu? me?a, tad uz div?j?m rag?m: 
r?zgali uz li?l?m rag?m, ku i?j?kc z?rks, u? ti??gali us paka??j?m ? maz?m ? rag?m. 
t?m pi?lika divas i?kses paka??, u? tu? vi?ns ci?v?ks vad?ja ragus, la? i?tu pa ce?u 
paka? li?laj?m rag?m. tu? sa?c pa ku?ci?r??anu, isvad??anu. / ku?ci?r?t i? izvad?t 
[ragavas], la? nea?z?er?s a?z c??mi?m. / vi?na? bi j?ku??i?r?. ja tu nem?ki ku??i?r?t, 
ta vi?as [ragavas] i?t savu ce?u.). Substant?vs ku?ti?ris 20. gadsimta otraj? pus? 
v?l fiks?ts ar? ar noz?mi ?(laivas) st?res rokturis, kuru brauc?js tur rok? un ar 
ko vada? (ka la?vas g?? j?r?, t?c ku?ti?ris bi. / la? tu? [laivas] st?ri var?tu vad?t u? 
va?d?t, ta i t?c ku?ks, ku? nu?sa?ca pa ku?ti?ri.), savuk?rt substant?vs ku?ci?ris 
min?ts ar noz?mi ?cilv?ks, kas regul? ragavu kust?bu? (ku?ci?ris nu? paka?as 
ku?ci?r?, i?t k?j?m blak?m).
V?rds kulcieres resp. kultieris, ??iet, aizg?ts no v?cu valodas ? sal., pie-
m?ram, aug?v?cu Kolter ?Pflugmesser? (Paul 1961: 340).
Ar noz?mi ?vad?t (transportl?dzek?a, piem?ram, ragavu, laivas) kust?bu 
noteikt? virzien?; st?r?t? izloksn? re?istr?ts v?rds ?t?r?t (ku?ti?ris bi, ta [ar to] 
?t?r? [laivu]. / ka a zi?gi?m veda ba?kus, ta ragus a? ?t?r? ? t?s paka??j?s la? i?t pa 
t?m pa??m p?d?m, ku t?s pri?k?as ragus. / ka ba??us v?d, ta vi?ns nu? paka?as 
?t?r? ? j?st?r? t?.).
Par ?? verba lietojumu l?dz?s substant?vam ?t?re2 ir zi?as ar? no s?lisk?s 
izloksnes Bir?iem: ?t?r?t2 ?mit einer ?t?re die sl?pes lenken?, ?t?re2 ?ein Steuer zum 
Lenken eines auf sl?pes gef?hrten Balkens? (ME IV 103); sal. ?t?r?t ?steuern? 
Bunk? (EH II 656). J?piez?m?, ka ME un EH verbs ?t?r?t re?istr?ts ar? ar 
noz?m?m, kas saist?s ar ie?anu.
V?rds ?t?r?t aizg?ts no lv. st?ren ?steuern; gehen? (ME IV 103) resp. st?ren 
(Sehwers 1953: 140). 
N?cas izloksn? pierakst?ts ar? semantiski tuvs verbs (nuo)ku?i?r?t ([ra-
gavas] va?dz?j nu?ku?i?r?t, la? nei?skrej ta? c??m?. / si?va paka?? la? ku?i?r?, aka 
pagri?? ragus, la? vada aka, ka nei?i?t c??m?.). Sal. ku?ieris (ku??rs, ku?eris), kas 
aizg?ts no v?cu valodas ? sal. v?cu Kutscher (Sehwers 1953: 60).
BaltuFilol-20.indd   14 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
15
Pa slidenu ce?u ragavas sl?d ? ?le?der?, skle?? (ragus aka nu??le?der? u? 
i??le?der? gr?v?, ka nu?sklid??s ce??. / ragus gr?v? nu??le?der?, t? ka na? ku? 
r?dz?t. / skle?? ? ta vi?as [ragus] i?t s?nis, netur?s, t? sa?va??gi i?t. / pa ledu 
bra?cu?t, ragus va? i?skl??st s??us.); sal. skle?der?t ?seitw?rts gleiten? N?c? (ragus 
sklender? EH II 505), Rucav? (Apv.). Rucav? visai tuva semantika ? ?m?t?ties 
no vienas vietas uz otru? ? fiks?ta ar? verbam ?le?der?t (Apv.). 
Latv. ??ender?t (ar noz?mi ?sich ohne Arbeit umhertreiben?) aizg?ts no 
v?cu schlendern (EH II 642, Sehwers 1953: 135).
Verbi skle?st ?seitw?rts gleiten? un nuoskle?st ?gleiten? fiks?ti ar? Dunik? 
(ME III 882, EH II 86). Cilmes aspekt? sklenst l?dz ar sklanda ?die schr?ge, platte 
Schleuderstelle auf dem Winterwege? ir kursisms (pla??k sk. ME III 882).
K. M?lenbaha v?rdn?c? (ME III 882) ar ?o noz?mi tikai no N?cas (bet 
ar jaut?juma z?mi) min?ts verbs skle?st (skle??u, skle?du): ragavas sklem? 
uz s?niem.
V?rds l??eris tekst? par kokmateri?lu transport??anu min?ts ar noz?mi 
?liels daudzums? (upmal? sav?sc li?ls l??eris ku?ku pri?k? pludin??anas. t?das 
plat?bas li?las ? pa pus?ekt?ra? u? va?r?k, pa ekt?ra? abg?ze. ba??is pa ba??i, pa 
tr?s ?etri k?rti.).
K. M?lenbaha v?rdn?cas un t?s papildin?jumu dotumi, k? ar? izlok??u 
pieraksti 20. gadsimta otraj? pus? liecina, ka substant?vam l??eris un verbam 
l??er?t konstat?tas konkr?t?kas ? ar me?izstr?di saist?tas ? noz?mes: l??eris 
?das Lager, worauf Baubalken gezimmert werden: l??eri cirst ?ein Lager (eine 
Kerbe) f?r die Baubalken hauen? (ME II 456), ?t. p.? K?dum? un Rank? (EH I 
736), l??er?t ?(St?mme aus dem Wald) f?hren? ?vand? (EH I 736), ar? Kuld?g? 
un Strazd? (ka gribe nu?pe?nit, ta g? ku?ks l??er?t Apv.).
??s noz?mes v?rdam l??eris, v?rdkopai l??eri cirst v?rdn?c?s fiks?tas kop? 
18. gadsimta, piem?ram, Lange 1773: 174, Stenders 1789: I 138.
V?rds l??eris aizg?ts no vlv. leger (ME II 456).
4. Ar ba??u pludin??anu saist?t? leksika
T?l?k kokus pludin?ja ? vispirms pa upi, t?l?k pa ezeru: ta, kam?r s?k?s 
palu ?de?i, pavasara ?de?i, sag?z?m [ba??us] ta? up?t?. u? ti? ba??i a stra?mi n?ca 
uz leju, n?ca uz ?z?ru. t? stra?me li?la, ?trs g?ji?ns ta? ba??i?. ta [ba??is] i?c?rt?s 
tu?s krastu?s. u? vi?? j?dabu?n at?rd?t aka nu?st, la? vi?? t?rpina, uz leju la? vi?? 
i?t .. cik bi tas g?ji?ns lidz ta? ?z?ra? pa tu? upi, tas li?la?? tracis tu? g?. / [da?reiz] 
izdev?s labi nu? me?a pa tu? up?ti uz leju ta? ?z?r? smuki sala?st i?k?? [ba??us] bez 
k?di?m kav?k?i?m, bez ?de?s tr?kuma. 
J?piebilst, ka ezera ?dens l?menis ir sv?rst?gs, jo ?Liep?jas ezera ?dens 
l?me?a sv?rst?bas parasti atbilst uzpl?diem un atpl?diem j?r?, pavasaros, 
palu laik?, t?s nosaka ar? sald?dens pietece? (Pastors 1969: 357). T?p?c koku 
BaltuFilol-20.indd   15 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
16
pludin??ana pa ezeru bija atkar?ga no v?ja virziena, k? ietekm? main?j?s ezera 
l?menis: ?Dienvidr?ta v?jam atkal ilg?k p??ot, ezera ?dens liel? m?r? tiek 
iedz?ts j???, un ezers tad k??st tik sekls, ka pa to nav vairs iesp?jams pludi-
n?t kokus un malku uz Liep?ju, un tad j?nogaida, l?dz ?dens atkal pace?as? 
(Jan?evskis [1928]: 10). Uz to nor?d?ts ar? 20. gadsimta 70.?80. gados: ta tig 
var?ja tu?s ba??us uz Li?p?ju dab?t pru?j?m [pa ezeru], ja v?? bi a?zmugur?, ka g?j 
gareniski ?z?ra?, t? k? va? stu?t, ja v?? bi u? r?m? la?k?, kad aka ne?maz nebi v?ja. 
ja v?? bi ri?trumu?s va? a?strumu?s, va? zi?me?ri?tumu?s, tad bi j?gu? u? j?ga?da 
la?ks, ka v?? ma?n?si?s. / ja v?? i?gri?z?s zi?mel?, ta stra?me nevi?ka. ga?dija, lidz 
v?? ma?n?ti?s. Teic?js J. Bozis atcer?j?s, ka 30. gadu beig?s da?as reizes koku 
?pa?nieks plosta nog?d??anai galam?r?? ir izs?t?jis pret? mazu velkoni. 
N?cas izloksn? l?dz ?im apzin?ts visai mazs ar koku pludin??anu, plostu 
sie?anu saist?ts v?rdu kr?jums. Turkl?t, noklausoties br?vu st?st?jumu, da?k?rt 
rodas iespaids, ka teic?js mekl? v?rdus konkr?to priek?metu, par?d?bu apz?-
m??anai, nereti iesaistot liter?r? valod? vai izloksn? izplat?tus polis?miskus 
v?rdus. T?, piem?ram, v?rds d?rzs min?ts ar noz?mi ?vieta ezer?, kur no 
upes non?ca va??jie ba??i un kur tos norobe?oja? (ka ja? tas d?rs [ezer?] bi aka 
pi?ls [ar ba??iem], tad ja? aka? paj?ma ???r?us ..), savuk?rt plostu galam?r?is 
bija ?de?sd?rzs (sala?? visus [plostus] i?k?? i?k? t? pabr?ka uz ?de?sd?rzu, u? 
ku?ks [dod] na?du.). Liter?raj? valod? ar noz?mi ?no?ogojums ?denskr?tuv? 
pludin?majiem kokiem? fiks?ta v?rdkopa koku d?rzs (LLVV II 269).
Norobe?ojumam, kas tika veidots no savienotiem (sac??m?tiem) ba?-
?iem, fiks?ti nosaukumi ?lagbu?ms un ?lakbu?ms (i?dzina vi?us [ba??us] 
?z?r?, apvi?ka vi?a? apk?rt ?lakbu?mu .. ce?m? ba??us ba??a gal?, la?  .. v?? vi?us 
nen?s? pru?j?m. / ta? d?rz? ti? sala?sti? br?vi?, va??ji? ku?ki .. bi sasi?ti, tad .. atta?sija 
tu? ?lagbu?mu u? la?de nu? t? d?rza ?r?. / ?lagbu?ms [sauc], j?, j?. ta tu? atta?sij?m 
va?? [ezer?]. / la? .. v?? vi?us [ba??us] nen?s? pru?j?m [pa ezeru], sace?m?.).
?ie v?rdi min?ti 19. gadsimta rakstu avotos, piem?ram, p?c kartot?kas 
?Aizguvumi latvie?u valod?? materi?liem, ?lagbohms ?Latvijas Av?z?s? (1831, 
10, 1) un ?M?jas Vies?? (1857, 44, 349); ?lakbohms Bra?es (Bra?e 1875: 341) 
un Ulma?a v?rdn?c? (Ulmanis 1880: 623). Piebilstams, ka latvie?u liter?raj? 
valod? ar noz?mi ?hidrotehniska ier?ce (k?, parasti pludin?mo koku) virz??anai 
pa ?denstilpi vai ar? aiztur??anai k?d? ?denstilpes viet?? sastopams v?rds 
ragata (LLVV VI2 512); to lietoju?i plostnieki, piem?ram, Gaujas lejastec? 
(Krei?mane 1981: 39?40), Pededzes lejgal? un Bolupes-P?rdejas apk?rtn? 
(Kunnoss, Niedre 1981: 55). 
Latv. slakbuomis aizg?ts no vlv. slachb?m ?Schlag-, Sperrbaum? (Sehwers 
1953: 109).
Verbs sacemm?t saist?ms ar substant?vu cemme ?dzintele?, kas LLVV II 
170 atz?ts par sarunvalodas v?rdu un par kura cilmi ir da??di uzskati (par to 
sk. LEV I 164?165). 
BaltuFilol-20.indd   16 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
17
Teic?ji ir nor?d?ju?i, ka sen?k ba??us plostam esot s?ju?i ar vic?m, kl?-
g?m ? spra?gu?ja, bet vi?i jau izmantoju?i stieples ? dr?tes (tu?re?z ja? v?ci? 
v?ri s?ja [plostus] a vic?m, spra?gu?ja. tad mu?s va? tas neva?dz?ja. ta ja? dr?tes 
bi, kad es s?ku i?t [plostot].).
Verbs spra?g?t ?(ein)schn?ren? re?istr?ts Dundag? (ME III 1010), Dunik? 
(EH II 556), Dunik? fiks?ts ar? variants spra?gu?t (ME III 1010).
V?rds sprang?t ir kursisms resp. litu?nisms (pla??k sk. ME III 1010). Sal. 
spra?gs ?ein Kn?ppel? Dunik? (ME III 1010), ar? N?c?.
Latv. dr?te (LLVV II 388 dr?ts ar nor?di, ka ir sarunvalodas v?rds) aizg?ts 
(l?dz?gi k? liet. dr?ta un ig. (t)r?t) no vlv. dr?t (ME I 494, Sehwers 1953: 27). 
Aizguvums min?ts jau 17. gadsimta v?rdn?c?s (sk. LEV I 225).
Ar noz?mi ?plosta da?a, posms, parasti viena ba??a garum?? N?c? re?istr?ts 
liter?rais apz?m?jums plene (LLVV VI2 266) (m?s t? lik?m di?desmit pi?cus 
ku?kus, di?desmit pi?cus ba??us, j?, nu tr?zdesmit ? k?, cik ti? ku?ki r?sni. ja tas 
ku?ks i r?sn?ks, ta t? plene, ku? m?s te sari?du?ja?, .. nu ta t? izn?ca plat?ka.).
Plosta da?as nosaukums plene re?istr?ts ar? Lizum? un Al?ksn? (ME III 
336), Sinol? (Sinoles gr.: 395).
J?nis Endzel?ns to atz?st par mantot? v?rda plene ?p?ne? homon?mu un 
sal?dzina ar izloksn?s fiks?to sinon?mu plenica, kas aizg?ts no krievu ??????? 
????? ????, ??????; ?????????, ????????? (ME III 336). Tom?r N?cas 
izloksn?, kur apl?kojamaj? leksikas grup? nav izteikta krievu valodas ietekme, 
v?rds plene, ??iet, darin?ts uz mantot?s leksikas b?zes (ar? LLVV VI2  266 nav 
izdal?ti homon?mi, bet ??irkl? plene bez prim?r?s noz?mes ?plosta da?a ..? dotas 
ar? ?p?ne, gr?ste? un ?virkne, rinda?). Sl?visms plenica ir re?istr?ts, piem?ram, 
Daugavas un Pededzes lejgala plostnieku leksik? (Lasmane 2009; Kunnoss, 
Niedre 1981: 55).
20. gadsimta otraj? pus? viena teic?ja k? iesp?jamu v?rda plene sinon?mu 
st?st?jum? par ve?as skalo?anu up? min?jusi v?rdu baks: kad us tu? baku (tas i 
plu?sta gaba?s) uzbra?ce, tas i?sl?ka u? t?s dr?nas pe?d?ja up? pru?j?. i va?r?ki baki 
plu?sta?. Ar nedaudz at??ir?gu semantiku ?is v?rds tikai no N?cas re?istr?ts 
EH I 200 ? ?eine kleine Bretterbr?cke, die als Verbindung zwischen einer 
F?hre und dem Ufer dient?. 
Latv. baks laikam aizg?ts no v?cu Bock (EH I 200). J?piebilst, ka m?s-
dien?s iztauj?to N?cas izloksnes teic?ju valod? v?rdi plene un baks  nav kon-
stat?ti.
Plost? (bl???, pa?tij?) tika savienotas 4?10 plenes (vi?k?m ?r? visas t?s ple-
nes, a stu??anu st?m?m pa tu? ?deni u? sak?rtu?j?m vi?nu t?du bl??i, nu sa?c?m 
pa?tija. nu?lik?m, pi?m?ra?, desmit plenes .. cik nu var?j pastu?t. / apr??in?ja, 
cik li?lu ta?sija tu? pa?tiju, cik li?ls tas placis b?s us tu? ?deni, cik vi? a?z?e?s li?lu 
tu? plat?bu .. bet nu t? ? tigda?dz, cik var?j pastu?t, t? t?kstu?t pi?ci si?ti pi?ci?m 
v?ri?m. / [plostu sienot,] nu? vi?nas pa?tijas malas p?rg?ja p?ri uz u?tru pa?tijas 
BaltuFilol-20.indd   17 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
18
malu, savi?ka ku?p?, sas?ja, la? vi?? i vi?ngaba?s, la? vi?u v?? nep??. / ?etri, pi?ci 
v?ri bi uz vi?nu pa?tiju.). 
Nosaukumi bl??is un pa?tija skaidrojami ar semantikas konkretiz?ciju: 
sal. bl??is ?(liels) daudzums? ([visapk?rt] bi vi?ns ?de?s bl??is. / tas [siena] bl??is 
v?l j?sagr?b.); ar? liter?raj? valod? (LLVV II 98). 
Izloksn?s v?rdam bl??is konstat?ta pla??ka semantika nek? liter?raj? valod? 
(sk., piem?ram, ME I 311, EH I 227). Cilmes aspekt? J. Endzel?ns to uzskat?jis 
par iesp?jamu atvasin?jumu no adjekt?va *bl?ks ?flach? (ME I 311); savuk?rt 
K. Karulis izvirz?jis hipot?zi par t? saist?bu ar verbu velt (LEV I 131).
V?rda partija apl?kot? noz?me N?cas izloksn? skaidrojama ar liter?r?s 
valodas ietekmi ? sal. partija ?k?dam m?r?im (piem?ram, s?t??anai, p?rvie-
to?anai) sak?rtots produkcijas kopums? (LLVV VI1 418).
Liel?ka ba??u daudzuma apz?m??anai N?c? konstat?ts polis?miskais v?rds 
ga??is (bi k?c ga??is [ba??u] ja? t? sasi?c, sac??m?c, sak?rtu?c, sari?du?c [plu-
din??anai]. / vi?nu ga??i a?zdzina [uz Liep?ju], sarun? ? je?s n?ku??u? ga??i.). 
(Par ?? v?rda sazaroto semantiku sk., piem?ram, ME I 601, EH I 383.)
Latv. ga??is aizg?ts no v?cu Gang (ME I 601) vai lv. gang (Sehwers 
1953: 35).
St?stot par plosta da?u saist??anu, viens teic?js min?jis verbus piekapel?t, 
sakapel?t (pi?kapel?ja?, sakapel? .. t?s plenes citu pi? citas, citu cita? gal?. a dr?t?m 
ap??? vi?na? ba??i?, plene? .. u? pi?si?n n?ku??a? plene?.).
V?rds kapel?t aizg?ts no v?cu valodas ? sal., piem?ram, vlv. koppelen 
?binden, zusammenbinden? (Mnd. W. 183). N?c? verbam kapel?t rakstur?ga ir 
noz?me ?mak??er?t ar kapeli? (ka ism?t tu?s t?klus, ta tu?s m?ncus kapel?. kad?re?z 
ja? dikti pu?ku sakapel?ja), kas no N?cas min?ta ar? EH I 586. 
Plostu parasti plostnieki (pa liel?kajai da?ai pieci v?ri) st?ma, un vi?u 
galvenie pal?gi ?aj? darb? bija aizmugures ? dienvidu, dienvidaustrumu ? 
v?j?, r?ks stum?anai st?m?kls // st?meklis, jo straume ezer? bija iev?rojami 
maz?ka nek? up? palu laik?, k? ar? ?eksis (pi?li?k [plostam] tika? ga?u? k?rti, j?, 
st?mekli, pi?lika pi? rip?m u? stu?. / ti? st?mek?i ? ti? bi l?dz?ni ku?ki. / st?m?kls 
i t?c ga?? ku?ks. a tu? stu? la?vu us pri?k?u. plu?stus st?ma. / plu?stni?ka? gar? 
?eksis ru?k?. apak?? i t?c knabis gal?, la? va? stu?ti?s. a tu? ?eksi va? nu?tur?t. 
st?meklis i bes t? ?ek?a, tas i pri?k? stu??anas.).
Nosaukums st?meklis vai sen?k? forma st?m?kls (?stumjamais kuoks?: ar 
st?mekli stumjas pa upi (laiv? st?vot)) re?istr?ts ar? Dunik?, Kal?tos un B?rt? 
(EH II 597).
Ar noz?mi ?st?meklis? izloksn? konstat?ts ar? virsj?dziena nosaukums bu?-
melis, k? ar? da?bis ([plenes] j?ta?sa, cik ta va? pastu?t pi?ci v?ri, katrs a bu?meli. 
/ m???gi nesu tu? savu da?bi t? ru?k?. nu, tas i?, a ku? st?ma tu?s ba??us.).
V?rds da?bis ?gar?, parasti apdarin?ts koks? N?c? bie?i sastopams tekstos 
par siena kaudzes veido?anu, ar? zvejniec?bu (da?bis i ga?? ku?ks. ka ka?dzi m?t, 
BaltuFilol-20.indd   18 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
19
vid? i?ta?sa da?bi, apk?rt m?t si?nu. da?bis satu? visu ka?dzi, la? n?izj?k. / da?bis 
i ka?dz? ku?ks vid?, la? ka?dze neg?stu?s apk?rt. / [siena kaudzes] vid? bi li?ls, 
ga?? ku?ks ? tr?s, ?etri, pi?ci, se?i metri [gar?] da?bis. / ra?d?klis [sauc], ku tu? t?klu 
ra?da, tas t?c da?bis i?.).
Substant?vs da?bis ar min?to noz?mi un v?l cit?m noz?m?m (galvenok?rt 
tas apz?m? koku (parasti garu), ko izmanto da??dos nol?kos, ar? dak?as) 
re?istr?ts Kurzem? un Vidzem?, piem?ram, ?eine Stange zum Stossen, Rudern, 
Anhalten der B?te, der Fl?sse? (ME I 434), (ar -?l2-) ?t. p.? Saikav? (EH I 304), 
da?bis // da?bs ?koks, miets (parasti og?u mais??anai kr?sn?)? ?r?em? (?IV I 
243) (pla??k sk. ME I 434, EH I 304). 18.?19. gadsimta v?rdn?c?s ar da??diem 
skaidrojumiem parasti fiks?ta o-celma forma dalbs (piem?ram, Lange 1773: 
72, Stenders 1789: I 34), ar noz?mi ?Stange zum Absto?en der Fl?sser? l?dz?s 
dalba, dalbi?a Ulmanis 1872: 42, dalbs ?eine d?nne Stange beim Fischfange, 
Sto?en eines Blockbootes? Bra?e 1875: 52.  
V?rds ietilpst mantot?s leksikas sl?n? (sk. ME I 434).
bu?s?ks, ret?k bu?s??is ??eksis? (bu?s??is i t?c ?eksis, vi?ns ga?s t?c l?k?ks, 
u?trs spic, va? i?c?rst, vi?kt, va? stu?t a?. / bu?s?ks i ku?ka da?ps, gal? dze?s ??is. 
ta? ??i? vi?ns ga?s ta?sns, u?tris a l?kumu. / bu?s?ks ? tas bi pri?k? ma?kas 
pastu??anas, pi?vi?k?anas plu?stni?ki?m. / ka plu?stus pludin??, a tu? bu?s?ku 
pi?v??k pi? malas.).
V?rds bu?s?ks ??eksis? re?istr?ts ar? Rucav?, bu?s??is Dundag? un Vent? 
(Apv.), (bez inton.) Pilten?, bu?s??is ar skaidrojumu ?eine Stange mit einem 
Haken am Ende, mit der man gef?llte B?ume umstellt oder weiterbewegt? 
?vand? (EH I 259), bu?saks Vai?od? ar noz?mi ?ein langer Feuerhaken, den 
man bei einem Feuerschaden benutzt? (ME I 362). 
Latv. buosaks laikam aizg?ts no v?cu Bootshaken (ME I 362) vai (buos?ks) 
no lv. b?sh?ke ?Bootshaken? (Sehwers 1953: 22).
Izloksn? apa?a (parasti neliela) priek?meta apz?m??anai izplat?ts v?rds 
bu??a, kas konstat?ts ar? apl?kojamaj? leksikas grup?: [st?meklis ir] ku?ks, t?c 
da?bis, abi gali vi?n?di, u? gal? t?da bu??a uzma?kta, apa?a, la? nestr?kst dub?u?s. 
nu? ku?ka t? bija. / bu??a i kas apa??. / pikt?m gu?v?m uz ragi?m a? uzma?c bu??as. 
bu??u dre?j?ja dre?manis.). 
Ar noz?mi ?eine kleine Holzkugel, die man K?hen auf die H?rner steckt, 
damit sie beim Stossen mit den H?rnern weniger verletzen? v?rds bu??a re?is-
tr?ts ar? Dunik? un Rucav? (EH I 259; v?rds dots bez cilmes skaidrojuma). 
(Par t? semantiku sk. ar? LIV 301.) 
Plostus pa Liep?jas ezeru bija j?nopludina l?dz zin?mai norobe?otai 
vietai ? lu?kai, kas pieder?ja koku ?pa?niekam (ka nu?pludina ku?kus Li?p?j?, 
?z?r? u?sta gal? bi a?sta?s?c katra? ??da? sa?s nu?dal?ju?s ? lu?ka. / u?sta gal? 
bi katra? [koku ?pa?niekam] sava lu?ka, ku sala?da i?k?? plu?stus. / plu?stni?ki, 
ka nu?pludina ba?kus u?sta gal?, ta ta? lu?k? apst?j?s.).
BaltuFilol-20.indd   19 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
20
V?rds lu?ka ?eine mit Balken od. irgendwie anders eingez?unte Stelle 
im Fluss od. See, wohin man Fl?sse hineintreibt? no N?cas fiks?ts EH I 762. 
Benita Laumane konstat?jusi, ka apelat?vam lu?ka Kurzem? diezgan pla?i gar 
visu piekrasti sastopama noz?me ?j?ras l?cis?, ret?k Lejaskurzem? ? noz?me 
?neliels ezera l?cis?, sal. ar? ?upes l?cis? Gaviez? un Liep?j? (Laumane 1987: 
191?192).
V?rds lu?ka ir kursisms (sk. ME II 514, Laumane 1987: 192).
5. Secin?jumi
Cilmes skat?jum? visai iev?rojama apl?kojam?s dialekt?l?s leksikas da?a 
ir ?erm?nismi, piem?ram, bu?ms, bu?s?ks, dr?te, ga??is, kapel?t, ?i??i, l??eris, 
sl??is, sl?pes, sl?peris, spice, ?lagbu?ms (?lakbu?ms), ?laka (??aka), ?le?der?t, ?t?r?t, 
z?gs, ze?lis, ??iet, ar? baks, ba?ks, ku?tieris (ku?cieres), sl?zes. Specifiskaj? izloksnes 
leksik? sastopami vair?ki mantoti vai uz mantot?s leksikas b?zes darin?ti 
v?rdi, piem?ram, bl??is, da?bis, da?v?kslis, divruocis, (nuo)dzen?t, galuone, ra-
gus (ragavas), st?m?kls (st?meklis), (ap)tast?t, zi?dzenieks, iesp?jams, ar? plene. 
Re?istr?ti da?i kursismi: lu?ka, ra?t?t, skle?st un spra?gu?t. Konstat?ts tikai 
viens aizguvums no krievu valodas ? to??is.
Sal?dzinot apl?koto dialekt?lo v?rdu kr?jumu, piem?ram, ar Daugavas un 
Gaujas plostnieku leksiku, j?atz?st, ka N?c? l?dz ?im fiks?tais v?rdu kr?jums 
ir nabadz?g?ks un taj? nav konstat?ta krievu valodas ietekme, kas rakstur?-
ga Daugavas un Gaujas plostnieku valod? (sk., piem?ram, Lasmane 2009; 
Kunnoss, Niedre 1981), jo, piem?ram, Daugav? l?dz 19. gadsimta 60. gadiem 
plostus s?ju?i un pludin?ju?i galvenok?rt krievi, po?i, baltkrievi (Lasmane 
2009). Tas rosina secin?t, ka koku pludin??an? pa B?rtas upi krievu taut?bas 
cilv?ki nav piedal?ju?ies. 
L?dz ar izmai??m kokmateri?lu ieguv? un transport??an? da?a no min?t? 
izloksnes v?rdu kr?juma, kas attiecas uz 20. gadsimta pirmo pusi, m?sdien?s 
neietilpst teic?ju akt?vaj? v?rdu kr?jum? resp. saglab?jusies izloksnes vec?k?s 
vai visvec?k?s paaudzes p?rst?vju atmi??, piem?ram, tor?is, zellis, l??eris, 
baks, plene.
Avoti un literat?ra
Apv. = LU Latvie?u valodas instit?ta izlok??u leksikas kartot?ka.
Bra?e, Gustavs. 1875. Allererste Anleitung zum Gebrauch der lettischen Sprache f?r 
Deutsche von G. Brasche. Libau: Verlag von G. L. Zimmermann.
Cimermanis, Saulvedis. 
1970. 
Plostu lai?ana. Latvijas PSR Maz? enciklop?dija. 3. s?j. R?ga: 
Zin?tne, 46?47.
Dravi??, K?rlis. 2000. Kurzem? aizg?ju?os laikos. R?ga: Jumava.
BaltuFilol-20.indd   20 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
21
Dravnieks, J?kabs. 1910. V?cu-latvie?u v?rdn?ca. R?ga: E. I. Sichmann.
Dravnieks, J?kabs. 1913. Krievu-latvie?u v?rdn?ca. 1. izd. R?ga: J. Brigaders.
Dravnieks, J?kabs. 1929. V?cu-latvie?u v?rdn?ca. 3. izd. R?ga: Valters un Rapa.
Dunsdorfs, Edgars. 1938. Plosto?ana. Latvie?u konvers?cijas v?rdn?ca. 17. s?j. R?ga: 
A. Gulbis, 32812?32814.
EH = Endzel?ns, J?nis, Edite Hauzenberga. Papildin?jumi un labojumi 
K. M?lenbaha Latvie?u valodas v?rdn?cai. 1.?2. s?j. R?ga: 1934?
1946.
?IV = Kagaine, Elga, Silvija Ra?e. 1977?1983. ?r?emes izloksnes 
v?rdn?ca. 1.?3. s?j. R?ga: Zin?tne.
F?rekers, Kristofors = Fennell T. G. F?recker?s dictionary: the first manuscript. Riga: 
Latvijas Akad?misk? bibliot?ka, 1997; Fennell T. G. F?recker?s 
dictionary: the second manuscript. Riga: Latvijas Akad?misk? 
bibliot?ka, 1998.  
Graudi?a, Milda. 1964. Laidzes un Kandavas izloksne. Valodas un literat?ras instit?ta 
raksti. VIII. R?ga: Latvijas PSR Zin?t?u akad?mijas izdevniec?ba, 
143?292.
Jan?evskis, J?kabs. [1928]. N?ca. S?rija ?Latvijas novadi. 4?. R?ga.
KIV = Re??na, Anto?ina. 1998. Kalupes izloksnes v?rdn?ca. 1.?2. s?j. 
R?ga: Latvie?u valodas instit?ts.
Krei?mane, Maija. 1981. Plostnieku darbs Gaujas lejtec? 19. gs. beig?s un 20. gs. 
pirmajos gadu desmitos. Zin?tnisk?s atskaites sesijas materi?li 
par arheologu un etnogr?fu 1980. gada p?t?jumu rezult?tiem. R?ga: 
Zin?tne, 38?42.
Kunnoss, Juris, U?is 
Niedre. 1981. 
Pededzes lejasgala un Bolupes?P?rdejas plostnieku darbs 20. gs. 
s?kum?. Zin?tnisk?s atskaites sesijas materi?li par arheologu un 
etnogr?fu 1980. gada p?t?jumu rezult?tiem. R?ga: Zin?tne, 54?57. 
Lange, J?kobs. 1773. Lettisch-deutscher Theil des vollst?ndigen Lettischen Lexici .. 
Ober-Pahlen.
Langijs, Johans. 1685. N?cas un B?rtas m?c?t?ja J??a Langija 1685. gada latviski-v?cisk? 
v?rdn?ca ar ?su latvie?u gramatiku. P?c manuskripta fotokopijas 
izdevis .. E. Blese. R?ga: Latvijas Universit?te, 1936.
Lasmane, Daina. 2009. K? karot?jam zobens mirdz, t? airis plostniekam. Br?v? Daugava. 
http://www.bdaugava.lv/?kat=37&news-id=7512.
Laumane, Benita. 1987. Lejaskurzemes fizio?eogr?fiskie apelat?vi (kur?u?pr??u paral?les). 
Onomastikas apcer?jumi. R?ga: Zin?tne, 170?214.
LEV = Karulis, Konstant?ns. 1992. Latvie?u etimolo?ijas v?rdn?ca. 1.?
2. s?j. R?ga: Avots.
LIV = Latvie?u izlok??u v?rdn?ca. Prospekts. R?ga: LU Latvie?u valodas 
instit?ts, 2005.
LKV = Latvie?u konvers?cijas v?rdn?ca. 1.?21. s?j. R?ga: A. Gulbis, 
1927?1940.
LLVV = Latvie?u liter?r?s valodas v?rdn?ca. 1.?8. s?j. R?ga: Zin?tne, 
1972?1996.
LVDA = Latvie?u valodas dialektu atlants. Leksika. R?ga: Zin?tne, 1999.
LVDAm. = Latvie?u valodas dialektu atlanta kartot?kas materi?li.
Lvv = Endzel?ns, J?nis. 1956. Latvijas PSR vietv?rdi. 1. d., 1. s?j. A?J. 
R?ga: Latvijas PSR Zin?t?u akad?mijas izdevniec?ba.
BaltuFilol-20.indd   21 2011.11.11.   9:33:01
Brigita BU?MANE. Ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu saist?t? leksika ..
22
Mancelis, Georgs. 1638. Lettus / Das ist Wortbuch / Sampt angehengtem t?glichem 
Gebrauch der Lettischen Sprache .. Riga.
Mnd. W. = L?bben, August. 1995. Mittelniederdeutsches Handw?rterbuch. 
Nach dem Tode des Verfassers vollendet von Christoph Walther. 
Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft.
Pastors, Arv?ds. 1968. Liep?jas ezers. Latvijas PSR Maz? enciklop?dija. 2. R?ga: Zin?tne.
Paul, Hermann. 1961. Deutsches W?rterbuch. Achte Auflage. Bearbeitet von Alfred 
Schirmer. Halle (Salle): VEB Max Niemeyer Verlag.
Rudz?te, Marta. 1958. Zieme?vidzemes izloksnes Braslav?, Vecat?, Bau?os un Vilz?nos. 
Valodas un literat?ras instit?ta raksti. VI. R?ga: Latvijas PSR 
Zin?t?u akad?mijas izdevniec?ba, 101?256.
Sehwers, Johannes. 1918. Die deutschen Lehnw?rter im Lettischen. Z?rich: Berichthaus.
Sehwers, Johannes. 1953. Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich ?ber 
den deutschen Einfluss im Lettischen. Wiesbaden: Harrassowitz.
Sinoles gr. = Sinoles gr?mata. Sast?d?t?ja un zin?tnisk? redaktore A. Stafecka. 
R?ga: LU Latvie?u valodas instit?ts, 2009.
Stenders, Gothards 
Fr?drihs. 1789. 
Lettisches Lexicon In zween Theilen abgefasset, und den Liebhabern 
der lettischen Litteratur gewidmet. Mitau.
Teikmanis, Andrejs. 1938. Plosts. Latvie?u konvers?cijas v?rdn?ca. 17. s?j. R?ga: A. Gulbis, 
32816?32818.
Ulmanis, Karls Kristians. 
1872. 
Lettisches W?rterbuch. Erster Theil Lettisch-deutsches W?rterbuch. 
Riga.  
VIV = ?damsons, Eduards, Elga Kagaine. 2000. Vaini?u izloksnes 
v?rdn?ca. 1.?2. s?j. R?ga: LU Latvie?u valodas instit?ts.
Brigita Bu?mane
Latvijas Universit?tes
Latvie?u valodas instit?ts
Akad?mijas laukums 1, LV 1027 R?ga, Latvija
brigita.busmane@inbox.lv
SUMMARY
Vocabulary Related to Timber Output and Transportation in 
N?ca Subdialect
Brigita BU?MANE
In this article, dialecticisms registered in the N?ca subdialect are systematized and analyzed, 
in particular those related to a specific material culture sphere, timber output and transportation, 
which in the course of time has experienced essential changes in several ways, e. g., in work 
organization, technologies, the use of tools and means of transportation. This mainly refers to 
the 1920ies?1930ies when timber output and transportation were a substantial profit source for 
many peasants in N?ca. As late as the 1970ies?1980ies the oldest subdialect narrators mentioned 
this process. Wood was felled resp. sawed and trimmed usually in the winter using simple tools. 
Afterwards timber was transported by horses and sleds from the woods to the B?rta river. In the 
spring it was floated into Liep?ja lake and further till Liep?ja town. 
BaltuFilol-20.indd   22 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
23
Vocabulary attested in the subdialect has been grouped in three thematic subgroups: 
1) vocabulary related to output of timber (beams), 2) vocabulary related to export of wood, 
3) vocabulary related to floating of beams.
With respect to their origin, a considerable part of the examined dialectal vocabulary 
consists of Germanisms, e. g. bu?ms, bu?s?ks, dr?te, ga??is, kapel?t, ?i??i, l??eris, sl??is, sl?pes, 
sl?peris, spice, ?lagbu?ms (?lakbu?ms), ?laka (??aka), ?le?der?t, ?t?r?t, z?gs, ze?lis. Less frequent 
are words formed on the basis of inherited vocabulary, e. g. bl??is, da?bis, da?v?kslis, divru?cis, 
(nuo)dzen?t, galuone, ragus (ragavas), st?m?kls (st?meklis), (ap)tast?t, zi?dzenieks. There are also 
Couronisms: lu?ka, ra?t?t, skle?st and spra?gu?t.
With changes in timber output and transportation, many of the examined words are no 
longer used in the subdialect, or they have been preserved in the speech of narrators from the 
older or oldest generation, e. g. tor?is, zellis, l??eris, baks, plene. To be added is that vocabulary 
common for both regional subdialects and the standard language, e. g., words belonging to the 
layer of inherited vocabulary like cirst, cirsma, stumbrs, zars, sve?i, celt, kraut, kaudze, pluosts, 
siet, ???rsis, miets, as well as the borrowings klucis, ??lis, p?lis, which are not examined in this 
article.
BaltuFilol-20.indd   23 2011.11.11.   9:33:01
BaltuFilol-20.indd   24 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
25
KAUNO PAVIETO BAJOR? ?VARDIJIMAS XVII AM?IAUS 
PABAIGOJE
J?rat? ?IR?NAIT?
Lietuvos sveikatos moksl? universitetas
1. ?vadas
?iame straipsnyje yra tiriamas lenk? kalba ra?ytame 1690 m. LDK pad?-
m?s mokes?i? sura?ymo dokumente u?ra?yt? Kauno pavieto bajor? gimin?ms 
priklausan?i? asmen? ?vardijimas.
Anks tes ni ty ri mai. Lie tu vos ba jo r? gi mi n?s jau se niai do mi na is to-
ri kus. Apie jas ra ?? W. Sem ko wic zius (1915), P. D?b kow skis (1916), W. Ka-
mie niec kis (1947) ir ypa? daug H. ?ow mia?skis (1983). I? kal bi nin k? ba jo r? 
gi mi ni? var dy nu do m? jo si N. Ta lun ty t? (2003). Ji ap ra ?? ?io var dy no per-
?ji m? ? oi ko ni mi jos sluoks n?. ?io straipsnio autor? tyr? 1567 m. ir 1690 m. 
dokumentuose u?ra?yt? Kauno pavieto bajor? gimini? asmenvard?ius 
(?ir?nait? 2003). Minimame straipsnyje nurodytos 1690 m. dokumento 
bajor? gimin?ms priklausan?i? asmen? pavard?s, kilusios i? gimini? vard? 
(su jais sutampan?ios arba i? j? sudarytos). Aptarti tie atvejai, kai asmens 
pavard? yra kilusi i? tos gimin?s, kurios s?ra?e 1690 m. dokumente asmuo 
buvo ?ra?ytas, vardo (gimin?s asmenvard?io arba vietovard?io). Straipsnyje 
taip pat i?vardinti 1567 m. dokumento bajor? gimin?ms priklausan?i? 
asmen? antroponimai, kil? i? gimini? vard?. Padaryta i?vada, jog tai buvo 
pavard?i? u?uomazga.
?iame straipsnyje i?vardijami 1690 m. dokumento vyr? ir moter? ?vardi-
jimo b?dai, vardai, aptariama ?vardijimo strukt?ra, moter? pavard?i? daryba, 
taip pat nurodoma, kurios pavard?s, kilusios i? gimini? vard?, yra ?ra?ytos ne 
savo, o kitos gimin?s s?ra?e.
Visi ?vardijimai yra metrikuoti: po ?vardijimo skliaustuose pateikiamas 
?altinio numeris ir puslapis.
Straipsnyje vartojami terminai bei s?vokos. Pavard? ? tai paveldimas 
asmenvardis, da?niausiai u?ra?omas antroje arba tre?ioje ?vardijimo pozicijoje. 
J? nepakitus? i? t?vo perima s?nus. Pana?aus pavard?s apibr??imo laikosi ir 
lietuvi? pavard?i? tyr?ja V. Maciejauskien? (1991: 19).
Pavard?s u?uomazga ? tai asmenvardis antroje arba tre?ioje ?vardijimo 
pozicijoje, kuris grei?iausiai bus paveldimas kitoje kartoje. 
Gimin?s asmenvardis ? tai gimin?s vardo pirmasis narys (da?nai jis gi-
min?s vard? sudaro vienas). 
Gimin?s vietovardis ? tai gimin?s vardo antrasis narys (gimin?s varde jo 
gali ir neb?ti). 
BaltuFilol-20.indd   25 2011.11.11.   9:33:01
J?rat? ?IR?NAIT?. Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje
26
Gimin?s vardas ? tai gimin? pavadinantys onimai. J? gali b?ti 2 (gimin?s 
asmenvardis ir gimin?s vietovardis) arba 1 (gimin?s asmenvardis).
?vardijimas ? tai vien? asmen? pavadinantys asmenvard?iai su prievar-
d?iais. ?is terminas vartojamas ir kita reik?me. Tai vis? ?vardijim? visuma. 
Prievardis ? tai bendrinis ?odis, u?ra?omas ?vardijime prie? asmenvar-
d?ius. ?iame dokumente t?ra tik kilm?s (luomo) prievard?iai, pateikiami 
santrumpomis p. ir jm. p. 
T?vavardis (patronimas) ? tai i? t?vo vardo sudarytas asmenvardis. 
Andronimas ? tai i? sutuoktinio vardo sudarytas moters asmenvardis.
2. 1690 m. dokumento vyr? ?vardijimas
2.1. Vyr? ?vardijimo b?dai
I? viso u?ra?yti 639 vyrai. ?vardijimo b?dai pateikti pagal da?num?.
1. Vardas + pavard? (625 u?ra?ymai, 97,81 %). 623 asmenys u?ra?yti su 
prievard?iu p. (pan.) ?ponas?, pvz., p. Jakub Pietkiewicz (2, 152). p. Micha? Gro-
bicki (2, 162), p. Stanis?aw Mingay?o (2, 159). 2 asmenys u?ra?yti su prievard?iu 
jm. p. (jego mi?o?? pan ) ?jo malonyb? ponas?: jm. p. Tomasz W?dziagolski (2, 
143), jm. p. Gotard Bitner (2, 145). Vardas visada u?ra?omas prie? pavard?.
2. Vardas + t?vavardis + pavard? (10 u?ra?ym?, 1,56 %), pvz., p. Micha? 
Janowicz Dowo?go (2, 143), p. Jan Ba?tromiejowicz [sic] Radyko (2, 147), p. Jan 
Malcherowicz Wocianiec (2, 160). Visi asmenys u?ra?yti su prievard?iu p. 
(pan). Vardas visada u?ra?omas prie? kitus asmenvard?ius. ?is ?vardijimo b?das 
da?niau pasitaiko, u?ra?ant kelis gimin?s narius, turin?ius t? pa?i? pavard?. 
Jeigu yra bendravard?i?, vieno i? j? nurodomas t?vavardis, pvz., pp. Wincenty, 
Adam, Jan, Tobiasz, Micha?, Piotr i Jan Kasperowicz Ku?wieciowie (2, 145). ?iame 
u?ra?yme yra 2 Kulvie?i? ?eimos atstovai, vardu Jan. Antrojo i? j? nurodomas 
t?vavardis: Jan Kasperowicz (2, 145).
3. Pavard? (3 u?ra?ymai, 0,47 %): p. Rymgay?o (2, 143), p. Matiaszowicz 
(2, 151), p. Chrystowski (2, 151). 
4. T?vavardis + pavard? (1 u?ra?ymas, 0,16 %): p. Maciejewicz Januszewski 
(2, 147). 
2.2. Vyr? ?vardijimo strukt?ra
?vardijim? visada sudaro prievardis ir asmenvard?iai. Prievardis papras-
tai ? p. (pan), tik du kartus pavartota ilgesn? forma jm. p. (jego mi?o?? pan). Su 
vardais u?ra?yti 635 vyrai (99,4 %), be vard? ? 4 (0,6 %). Vardas ?vardijime 
b?na tik vienas. T?vavard? turi 11 asmen? (1,72 %), pavardes turi visi u?ra?yti 
asmenys. Pavard? visada u?ra?oma ?vardijimo pabaigoje. 
?vardijimo ilgis. Vienanari? ?vardijim? ? 3 (0,47 %), dvinari? ? 626 (97,97 %), 
trinari? ? 10 (1,56 %). Vidutinis ?vardijimo ilgis ? 2,01 asmenvard?io.
BaltuFilol-20.indd   26 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
27
2.3. Vyr? vardai
Visi vardai ? kalendoriniai krik?tavard?iai. Jie da?niausiai u?ra?yti ka-
nonin?mis formomis. 
Vyrai u?ra?yti ?iais vardais (pateikiama pagal populiarum?): Jonas ? 116, 
18,27 %, (Jan)1, Stanislovas ? 50, 7,87 % (Stanis?aw), Kazimieras ? 47, 7,4 % 
(Kazimierz), Samuelis ? 41, 6,46 % (Samuel), Andriejus ? 32, 5,04 % (Andrzej), 
Mykolas ? 31, 4,88 % (Micha?), Mikalojus ? 29, 4,57 %, (Miko?aj), Petras ? 26, 
4,09 % (Piotr), Jurgis ? 26, 4,09 % (Jerzy), Kristupas ? 20, 3,15 % (Krzys-
ztof ), Aleksandras ? 14, 2,2 % (Aleksander), Adomas ? 13, 2,05 % (Adam), 
Jok?bas ? 13, 2,05 % (Jakub), Abraomas ? 12, 1,89 % (Abram), Motiejus / 
Matas ? 12, 1,89 % (Maciej ? 5, Matiasz ? 4, Mateusz ? 3), Steponas ? 12, 
1,89 % (Stefan), Danielius ? 11, 1,73 % (Daniel), Elijas ? 11, 1,73 % (E?iasz), 
Juozapas ? 11, 1,73 % (J?zef), Gabrielis ? 10, 1,57 % (Gabriel), Vaitiekus ? 10, 
1,57 % (Woiciech), Dovydas ? 9, 1,42 %, (Dawid), Povilas ? 9, 1,42 % (Pawe?), 
Baltramiejus ? 5, 0,78 % (Ba?tromiej), Martynas ? 5, 0,78 % (Marcin), Simo-
nas ? 5, 0,78 % (S[z]ymon), Laurynas ? 5, 0,78 % (Wawrzyniec), Grigalius ? 3, 
0,47 % (Hrehory), Konstantinas ? 3, 0,47 % (Konstanty), Merkelis ? 3, 0,47 % 
(Malcher), Tomas ? 3, 0,47 % (Tomasz), Vladislovas ? 3, 0,47 % (W?adys?aw), 
Benediktas ? 2, 0,31 % (Benedykt), Jaroslavas ? 2, 0,31 % (Jarosz), Rapolas ? 
2, 0,31 % (Rafa?), Saliamonas ? 2, 0,31 % (Salomon), Samsonas ? 2, 0,31 % 
(Samson), Tobijas ? 2, 0,31 % (Tobiasz), Valentinas ? 2, 0,31 % (Walenty), 
Vincentas ? 2, 0,31 % (Wincenty), Zacharijas ? 2, 0,31 % (Zachariasz), Anta-
nas ? 1, 0,16 % (Antoni), Augustinas (Augustyn), Dominykas (Dominik), Pranci 
kus (Franciszek), Gotardas (Gotard ), Jeronimas (H[i]eronim), Kasparas (Kasper), 
Karolis (Karol), Marijus ar Morkus (Marek), Nikodemas (Nikodem), Albrechtas 
(Olbrycht), Sebastijonas (Sebestian), Teofilis (Teofil), Vaclovas (Wac?aw), Vikto-
rinas (Wiktoryn), ??ensnas (Szcz?sny), Zigmuntas (Zygmunt).
3. 1690 m. dokumento moter? ?vardijimas
3.1. Moter? ?vardijimo b?dai
I? viso u?ra?ytos 44 moterys. ?vardijimo b?dai pateikti pagal da?num?. 
1. Vardas + pavard? (42 u?ra?ymai, 95,45 %), pvz., p. Barbara Sudkowa 
(2, 156), p. Katarzyna Rafanowiczowa (2, 161), p. Zofia Ibia?ska (2, 160), p. 
Konstancja Rymgaj?ina (2, 157), p. Konstancja Szaszewicz?wna (2, 154). Vardas 
visada u?ra?omas prie? pavard?. Prie? asmenvard?ius visada u?ra?omas prie-
vardis p. (pani, panna) ?ponia, panel??.
1 Po vardo nurodomas u?ra?ym? skai?ius ir procentas. Tais atvejais, kai skai?ius nenuro-
domas, vardas u?ra?ytas vien? kart?. Skliaustuose nurodyti vardo pavartojimo ?altinyje 
variantai.
BaltuFilol-20.indd   27 2011.11.11.   9:33:01
J?rat? ?IR?NAIT?. Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje
28
2. Asmenvardis i? sutuoktinio vardo (andronimas) + pavard? (2 u?-
ra?ymai, 4,55 %): p. Adamowa Biwilowa (2, 141), p. Abram[owa]. Gie?gudowa 
(2, 145). Asmenvardis i? sutuoktinio vardo u?ra?omas prie? pavard?. Prie? 
asmenvard?ius u?ra?omas prievardis p. (pani). 
3.2. Moter? ?vardijimo strukt?ra
?vardijim? visada sudaro prievardis p. (pani, panna) ir po jo u?ra?yti 
2 asmenvard?iai. Su vardais u?ra?ytos 42 moterys (95,45 %). Visos turi po 
vien? vard?. Antrasis ?vardijimo narys ? visada pavard?. Dviejuose ?vardiji-
muose (4,55 %) vietoj moters vardo ?ra?ytas asmenvardis i? sutuoktinio vardo 
(andronimas). 
Visi ?vardijimai dvinariai. 
3.3. Moter? asmenvard?iai
3.3.1. Moter? vardai
Visi vardai ? kalendoriniai krik?tavard?iai, u?ra?yti da?niausiai kano-
nin?mis formomis.
Moterys pavadintos ?iais vardais (pateikiama pagal populiarum?): 
Ona ? 7 (Anna)2, Kotryna ? 6 (Katarzyna), El?bieta ? 4 (E?zbieta ), Justina ? 
4 (Justyna), Halina ? 3 (Halszka), Zofija ? 3 (Zofia), Gertr?da ? 2 (Giertruda), 
Konstancija ? 2 (Konstancja), Barbora (Barbara), Dorot?ja (Dorota), Ieva (Ewa), 
Elena (He?ena), Jadvyga (Jadwiga), Klara (Klara), Kristina (Krystyna), Marijona 
(Marianna), Regina (Regina), ??ensna (Szcz?sna), Ur?ul? (Urszula).
3.3.2. Moter? pavard?i? daryba
U?ra?ytos 44 moter? pavard?s. Darybos po?i?riu jas galima skirstyti ? 
priesag? vedinius (31 u?ra?ymas, 70,45 %) ir gal?n?s vedinius (13 u?ra?ym?, 
29,55 %).
Moter? pavard?i? priesagos yra ?ios:
-owa (29 u?ra?ymai, 65,9 % pavard?i?, 93,55% priesag? pavartojimo 
atvej?), pvz., Mi?aszowa (2, 147), Bortkiewiczowa (2, 154). Tai i?tek?jusi? mo-
ter? pavard?i? priesaga.
-ina (1 u?ra?ymas, 2,27 % pavard?i?, 3,23 % priesag? pavartojimo atve-
j?): Rymgaj?ina (2, 157). Tai i?tek?jusi? moter? pavard?i? priesaga.
-?wna (1 u?ra?ymas, 2,27 % pavard?i?, 3,23 % priesag? pavartojimo atve-
j?): Szaszewicz?wna (2, 154). Tai nei?tek?jusi? moter? pavard?i? priesaga. 
Moter? pavard?s gali b?ti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su 
gal?n?mis. Tokio tipo moter? pavard?s yra sudaromos i? vyri?k? pavard?i?, 
2 Po vardo nurodyta, kiek yra to vardo u?ra?ym?. Tais atvejais, kai skai?ius nenurodomas, 
vardas u?ra?ytas vien? kart?. Skliaustuose nurodyti vardo pavartojimo ?altinyje variantai. 
BaltuFilol-20.indd   28 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
29
turin?i? -sk- tipo priesag?, pvz., Lapi?ska (2, 160). Gruszecka (2, 152), Buja-
nowska (2, 150), Rudnicka (2, 144). ?io tipo moteri?k? pavard?i? u?ra?ym? 
dokumente yra 13 (29,55 %). I? gal?n?s vedini? ne?manoma nustatyti, kuri 
pavard? priklauso i?tek?jusiai moteriai, o kuri nei?tek?jusiai.
3.3.3. Moter? asmenvard?iai i? sutuoktinio vardo
Dviej? moter? ?vardijimuose vietoj vardo ?ra?yti asmenvard?iai i? su-
tuoktinio vardo (andronimai). Tai yra priesagos -owa vediniai i? vyri?ko 
krik?tavard?io: Adamowa (2, 141), Abram[owa] (2, 145).
4. 1690 m. dokumento pavard?i?, kilusi? i? gimini? vard?, 
paplitimas kitose gimin?se
Kai kurios pavard?s, kilusios i? gimin?s vardo (gimin?s asmenvard?io ar 
vietovard?io), yra u?ra?ytos ne tik savo gimin?s s?ra?e, bet ir kitos gimin?s arba 
keli? kit? gimini? s?ra?uose. Pavard?s, kilusios i? gimin?s vardo ir u?ra?ytos 
tos pa?ios gimin?s s?ra?e, yra ap?velgtos kitame darbe (?ir?nait? 2003).
Biwil: yra gimin? R?d Biwil?w (2, 141). Trys asmenys u?ra?yti kitose 
gimin?se. R?d Kudrewicz?w: p. Andrzej Biwil, p. Samuel Biwil (2, 148)3. R?d 
Szaszewicz: p. Kazimierz Biwil (2, 154).
Boniszko: yra gimin? R?d Boniszk?w (2,142). Vienas asmuo u?ra?ytas 
gimin?je R?d Gineyk?w: p. Krzystof Boniszko (2, 145).
Czarniewicz: yra gimin? R?d Czerni?w (2, 142). Trys asmenys u?ra?yti ki-
tose gimin?se. R?d Stegwi?owicz?w: p. Jarosz Czarniewicz (2, 154). R?d Urnia??w: 
p. Stanis?aw Czarniewicz (2, 157). R?d Zagan?w: p. Stefan Czarniewicz (2, 161).
Dyrmunt: yra gimin? R?d Dyrment?w (2, 143). Vienas asmuo u?ra?ytas 
gimin?je R?d Rymunc?w: p. Miko?aj Dyrmunt (2, 154).
Eygird: yra gimin? R?d Eygird?w Wor?owo (2, 144) Trys asmenys u?ra?yti 
kitose gimin?se. R?d Iwaszkiewicz?w w Wor?owie: p. Piotr Eygird (2, 147). R?d 
Medyk?w w Szatyjach: p. Jan Eygird (2, 151). R?d Zagon?w: p. Szcz?sny Eygird 
(2, 161). 
Eymont, Eymunt: yra gimin? R?d Eymunt?w w ?adunach (2, 144). Keturi 
asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Jagowd?w Andruszka?c?w: p. Kazi-
mierz Eymont (2, 148). R?d Swolkieni?w Sak?w (2, 155): p. Krzystof Eymont (2, 
156). R?d Wi?czatowa w Jagintach (2, 158): p. Mateusz Eymont (2, 159). R?d 
Rymu?c?w: p. Jan Eymunt (2, 154).
Eywilt: yra gimin? R?d Eywilt?w pod Kap?ic? (2, 144). Vienas asmuo 
u?ra?ytas gimin?je R?d Eymunt?w w ?adunach: p. Miko?aj Eywilt (2, 144). 
3 ?altinio numeriu ir puslapiu pa?ym?tas ne tik paskutinis ?vardijimas, bet ir kiti prie? tai 
einantys ?vardijimai ir gimin?s vardas.
BaltuFilol-20.indd   29 2011.11.11.   9:33:01
J?rat? ?IR?NAIT?. Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje
30
Gie?gudowa: yra gimin? R?d Gie?gud?w Ku?wa (2, 146). Viena moteris 
u?ra?yta gimin?je R?d Gineyk?w: p. Abram[owa] Gie?gudowa (2, 145). 
Gineyko: yra gimin? R?d Gineyk?w (2, 145). Vienas asmuo u?ra?ytas 
gimin?je R?d Montwil?w Antoginia: p. Marcin Gineyko (2, 149).
Januszewski: yra gimin? R?d Januszewicz?w (2, 147). Du asmenys u?ra?yti 
kitose gimin?se. R?d Montwil?w Antoginia (2, 149): p. Jerzy Januszewski (2, 
150). R?d Wilbut?w Ibian: p. Andrzej Januszewski (2, 160).
Kojalanski, Koja?owicz: yra gimin? R?d Kojalanc?w (2, 148). Du asmenys 
u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Szaszewicz: p. Kazimierz Kojala?ski (2, 154). R?d 
Wilczatowa w Jagintach (2, 158): p. Jan Koja?owicz (2, 159). 
Kudrewicz: yra gimin? R?d Kudrewicz?w (2, 148). Du asmenys u?ra?yti 
kitose gimin?se. R?d Stegwi?owicz?w: p. Hrehory Kudrewicz (2, 154). R?d Wi-
juk?w: p. Jan Kudrewicz (2, 158). 
Lugay?o: yra gimin? R?d Lugay??w Wimbor?w (2, 149). Vienas asmuo 
u?ra?ytas gimin?je R?d Rakowicz?w Kikowicz?w: p. E?iasz Lugay?o (2, 153). 
Montwi?: yra gimin? R?d Montwi??w Antoginia (2, 149). Vienas asmuo 
u?ra?ytas gimin?je R?d Saweczan?w: p. Andrzej Montwi? (2, 155). 
Orwistowski: yra gimin? R?d Orwistowo4 (2, 152). Du asmenys u?ra?yti 
kitose gimin?se. R?d Saweczan?w: p. Krzysztof Orwistowski (2,155). R?d Za-
gon?w: p. Jakub Orwistowski (2, 161). 
Pietraszewicz: yra gimin? R?d Pietraszewicz?w (2, 152). Du asmenys 
u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Witort?w ?abun?w: p. Daniel Pietraszewicz (2, 
160). R?d Zagon?w: p. Samson Pietraszewicz (2, 161). 
Radyko, Radykiewicz: yra gimin?s R?d Radykowicz?w w Wor?owie (2, 
153) ir R?d Radykowicz?w Goylusz?w (2, 153). ?e?i asmenys u?ra?yti kitose 
gimin?se. R?d Iwaszkiewicz?w w Wor?owie: p. Adam Radyko5, p. Micha? Radyko, 
p. Jan Radyko, p. Jan Ba?tromiejowicz [sic] Radyko (2, 147). R?d Medyk?w w 
Szatyjach: p. Kazimierz Radyko (2, 151). R?d W?ck?w z Linkowa: p. Kaz[i]m[ie]
rz Radykiewicz6 (2, 158).
Stegwil, Stegwi?owa: yra gimin? R?d Stegwi?owicz?w (2, 154). ?e?i as-
menys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Biwil?w: p. Jan Stegwil, p. Zachariasz 
Stegwil, p. Samuel Stegwil (2, 141). R?d Domeyk?w: p. Anna Stegwi?owa (2, 142). 
R?d W?ck?w z Linkowa: p. Andrzej Stegwi? (2, 158). R?d ?egzdr?w: p. Wincenty 
Stegwi? (2, 161). 
4 Grei?iausiai tai yra ne gimin?s asmenvardis, o vietovardis (plg. su 1567 m. gimin?s pava-
dinimu ???? ???????????? ? ????????? (1,723)) 
5 Abi gimin?s ? ir Radykovi?i?, ir Iva?kevi?i? ? susijusios su vietove Worlowo. Pavard? Ra-
dyko gal?jo atsirasti asmenims priklausant Radykovi?i? giminei, o paskui jie, matyt, per?-
jo ? Iva?kevi?i? gimin?. N? vienoje i? Radykovi?i? gimini? pavard?s Radyko n?ra.
6 Gali b?ti, kad tas pats ?mogus vienu metu priklaus? kelioms gimin?ms. Asmuo tokiu 
pa?iu vardu ir pavarde yra u?ra?ytas ir gimin?je R?d Radykowicz?w Goylusz?w (2,153).
BaltuFilol-20.indd   30 2011.11.11.   9:33:01
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
31
Sakowicz: yra gimin? R?d Swolkieni?w Sak?w (2, 155). Vienas asmuo u?-
ra?ytas gimin?je R?d Preyszago?y Urpcewicz?w: p. Stanis?aw Sakowicz (2, 152). 
Strabeyko, nom. pl. Strebeykowie: yra gimin? R?d Srebeyk?w (2, 156). 
Penki asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Mine?g?w: p. Kazimierz, A?ek-
sander, Samuel i Adam Strebeykowie (2, 151). R?d Montwil?w Antoginia (2, 149): 
p. Jan Strabeyko (2, 150). 
Szaszewicz: yra gimin? R?d Szaszewicz (2, 154). Vienas asmuo u?ra?ytas 
gimin?je R?d Eymunt?w w ?adunach: p. Ba?tromiej Szaszewicz (2, 144). 
Urnia?: yra gimin? R?d Urnia??w (2, 157). Trys asmenys u?ra?yti kitose 
gimin?se. R?d Montwil?w Antoginia (2, 149): p. Abram Urnia?, p. Piotr Urnia? 
(2, 150). R?d Wilczatowa w Jagintach (2, 158): p. Kazimierz Urnia? (2, 159). 
Wizbor, Wierzborowiczowa: yra gimin? R?d Wi?borowicz?w Butkun?w (2, 
158). Du asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Stegwi?owicz?w: p. Krystyna 
Wierzborowiczowa (2, 154). R?d Hanusewicz?w (2, 146): p. Jan Wizbor (2, 147).
Wocianiec: yra gimin? R?d Wocian?w (2, 160). Vienas asmuo u?ra?ytas 
gimin?je R?d Strebeyk?w: p. Jerzy Wocianiec (2, 156). 
Butkiewicz: yra gimin? R?d Wi?borowicz?w Butkun?w. Trys asmenys 
u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Boniszk?w: p. Samuel Butkiewicz (2, 142). R?d 
Gineyk?w: p. Jan Butkiewicz (2, 145). R?d Saweczan?w: p. Miko?aj Butkiewicz 
(2, 155).
?abunowski: yra gimin? R?d Wiesz?w ?abun?w (2, 159). 7 asmenys u?-
ra?yti kitose gimin?se. R?d Montwil?w Antoginia: p. Samuel ?abunowski (2, 
149). R?d Rakowicz?w Kikowicz?w: p. Dawid ?abunowski (2, 153). R?d Zagon?w: 
p. J?zef ?abunowski, p. Stanis?aw ?abunowski, [p] p. Eliaz, Stefan i Stanis?aw 
?abunowscy (2, 161). 
Wor?owski: yra gimin?s R?d Eigird?w Wor?owo (2, 144), R?d Radykowicz?w 
w Wor?owie (2, 153), R?d Iwaszkiewicz?w w Wor?owie (2, 147) ir R?d Indrych?w 
Wor?owo (2, 147). 4 asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Czerni?w: p. Woj-
ciech Wor?owski (2, 142). R?d Hanusewicz?w (2, 146): p. Jan Wor?owski (2, 147). 
R?d Witort?w ?abun?w: p. A?eksander Wor?owski, p. Jakub Wor?owski (2, 160). 
?adun: yra gimin? R?d Eymunt?w w ?adunach (2, 144). Vienas asmuo 
u?ra?ytas gimin?je R?d Rymu?c?w: p. Andrzej ?adun (2, 154). 
Nom. pl. Piadzewszy: yra gimin? R?d Gierk?w w Piadziach (2, 144). Du 
asmenys u?ra?yti gimin?je R?d  Zagon?w: [p] p. Miko?aj i Samuel Piadzewscy 
(2, 161). 
Kulwie?, Kulwi?ski: yra gimin?s R?d Ginwil?w Ku?wa (2, 145) ir R?d 
Giedgud?w Ku?wa (2, 146). Du asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Zagon?w: 
p. H[i]eronim Kulwi?ski (2, 161). R?d ?egzdr?w: p. Jan Kulwie? (2, 161). 
Andruszkiewicz: yra gimin? R?d Jagowd?w Andruszka?c?w (2, 148). 
Vienas asmuo u?ra?ytas gimin?je R?d Dowo?gowicz?w: p. Stanis?aw Andrusz-
kiewicz (2, 143).
BaltuFilol-20.indd   31 2011.11.11.   9:33:01
J?rat? ?IR?NAIT?. Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje
32
Wimber, Wimbor: yra gimin? R?d Lugay??w Wimbor?w (2, 149). Trys 
asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Montwil?w Antoginia (2, 149): p. Jan 
Wimbor (2, 150). R?d Wiesz?w ?abun?w: p. Jan Wimbor (2, 159). R?d Wijuk?w: 
p. Eliaz Wimber (2, 158).
Pro?ciewicz: yra gimin? R?d Medeksz?w Prosci[e]wicz?w (2, 150). Vienas 
asmuo u?ra?ytas gimin?je R?d Nartowt?w w Kotnianach (2, 151): p. Krzysztof 
Pro?ciewicz (2, 152). 
Szaty?ski, Szaty?ska: yra gimin? R?d Medyk?w w Szatyjach (2, 151). 
A?tuoni asmenys u?ra?yti kitose gimin?se. R?d Baywid?w: p. Andrzej Sza-
ty?ski (2, 142). R?d Dowo?gowicz?w: p. Jakub Szaty?ski (2, 143). R?d Eygird?w 
Wor?owo: p. Miko?aj Szaty?ski (2, 144). R?d Giecowd?w i Niewiar?w: p.Gabriel 
Szaty?ski (2, 146). R?d Indrych?w Wor?owo: p. Urszula Szaty?ska (2, 147). R?d 
Nartowt?w w Kotnianach (2, 151): p. Samuel Szaty?ski (2, 152). R?d Pietrasze-
wicz?w: p. Miko?aj Szaty?ski (2, 152). R?d Rakowicz?w Kikowicz?w: p. Adam 
Szaty?ski (2, 153).
Jagintowiczowa: yra gimin? R?d Wilczatowa w Jagintach (2, 158). Viena 
moteris u?ra?yta gimin?je R?d Montwil?w Antoginia: p. Zofia Jagintowiczowa 
(2, 149). 
Ibia?ski: yra gimin? R?d Wilbut?w Ibian (2, 160). De?imt asmen? u?ra?yta 
kitose gimin?se. R?d Czerni?w: p. Jan Ibia?ski, p. Rafa? Ibia?ski (2, 142). R?d 
Eygird?w Wor?owo: p. A?eksander Ibia?ski, p. Jan Ibia?ski (2, 144). R?d Hanuc-
zewicz?w (2,146): p. Samuel Ibia?ski (2, 147). R?d Iwaszkiewicz?w w Wor?owie: 
p. Krzystof Ibia?ski (2, 147). R?d Indrych?w Wor?owo: p. Stanis?aw Ibi[a]?ski 
(2, 147). R?d Montwil?w Antoginia (2, 149): p. Maciej Ibia?ski (2, 150). R?d 
Stegwi?owicz?w: p. Abram Ibia?ski (2, 154). R?d Wiesz?w ?abun?w: p. Stefan 
Ibia?ski (2, 159). 
I? viso 95 asmenys u?ra?yti pavard?mis, kilusiomis ne i? savo gimin?s, 
o i? kit? gimini? vard? (gimini? asmenvard?i? arba vietovard?i?). 
Jeigu pavard? sutampa su gimin?s vardu (gimin?s asmenvard?iu arba 
vietovard?iu) arba yra i? jo sudaryta, galima manyti, jog ji atsirado tuo metu, 
kai asmuo priklaus? tai giminei. Jeigu 1690 m. dokumente toki? pavard? 
turintis asmuo priklauso jau kitai giminei, galima manyti, kad jis ? j? per?jo 
v?liau ? po to, kai jau buvo ?gij?s pavard? (pavard? gal?jo b?ti atsiradusi jau 
ankstesn?se kartose). Vadinasi, gal?jo egzistuoti mechanizmas, leid?iantis i? 
vienos gimin?s pereiti ? kit? (galb?t sudarius santuok? su kitos gimin?s atstove 
ar pakeitus gyvenam?j? viet?).
Viskas, kas ?ia pasakyta apie pavardes, kilusias i? gimini? vard?, be 
joki? abejoni?, tinka pavard?ms, kilusioms i? gimini? asmenvard?i? (tai yra 
gimin?s pavadinim? pirm?j? nari?). Kiek kitaip reik?t? vertinti pavardes, 
kilusias i? vietovard?i?, ?einan?i? ? gimini? vardus (pvz., Ibia?ski, Szaty?ski, 
Kulwi?ski, Wor?owski, ?abunowski). Galb?t konkre?ioje vietov?je gal?jo gyventi 
BaltuFilol-20.indd   32 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
33
ir keli? gimini? nariai, ? kuri? gimini? vardus vietovardis apskritai nebuvo 
?trauktas. Tuomet j? pavardes reik?t? kildinti ne i? gimin?s varde esan?io 
konkretaus vietovard?io, o i? vietovard?io apskritai. ?iuo atveju galutini? 
i?vad? padaryti n?ra galimyb?s ? galb?t vienais atvejais pavard?s kilo i? 
gimini? varduose esan?i? vietovard?i?, o kitais ? susiformavo savaranki?kai 
ir su gimini? vardais j? sieti nereik?t?.
?altiniai
????????? ???????, III, ????? ?????????? ????. ???????? ?????? ??????????. ??., 
1915.
Met ry ka Li tew ska. Re jest ry po dym ne go Wiel kie go Ksi ?st wa Li tew skie go. Wo jew?dztwo Troc kie 
1690 r. Wars za wa, 2000.
Literat?ra
?ir?nait?, J?rat?. 2003. Bajor? pavadinimai ? lietuvi? pavard?i? ?altinis, Baltistica 37 
(2) 2002, 343?352.
D?b kow ski, Przemys?aw. 
1916.
Dob ra R?do we i na by te w pra wie li tew skiem od XIV do XVI 
wie ku. Lw?w: Nak?. Towarzystwa dla Popierania Nauki 
Polskiej.
Ka mie niec ki, Witold. 1947. Spo?ec ze?stwo li tew skie w XV wie ku. Wars za wa: Towarzystwo 
Naukowe Warszawskie.)
?ow mia?ski, Henryk. 1983. Stu dia nad dzie ja mi Wiel kie go Ksi ?st wa Li tew skie go. Poz na?: 
Wydawnyctwo naukowe uniwersyteta im. A. Mickiewicza, 
185?268. 
Ma cie jaus kie n?, Vitalija. 
1991. 
Lie tu vi? pa var d?i? su si da ry mas XIII?XVIII a. Vil nius: 
Mokslas.
Sem ko wicz, Wladyslaw. 1915. W spra wie poc z?tk?w szlach ty na Lit wie i jej ust ro ju R?d 
o we go, Kwar tal nik his to ryc zny 29, 224?256.
Ta lun ty t?, Nijol?. 2003. XVIII a. Kau no re gio no oi ko ni mai: struk t? ri niai se man ti niai 
tipai. Dak ta ro di ser ta ci jos san trau ka. Kaunas: VDU.
J?rat? ?ir?nait?
Kalb? ir edukacijos katedra
Lietuvos sveikatos moksl? universitetas
M. Jankaus g. 2, LT- 50001 Kaunas, Lietuva
J.Cirunaite@hmf.vdu.lt
BaltuFilol-20.indd   33 2011.11.11.   9:33:02
J?rat? ?IR?NAIT?. Kauno pavieto bajor? ?vardijimas XVII am?iaus pabaigoje
34
KOPSAVILKUMS
Tra?u apgabala baj?ru personv?rdu veidi 1690. gada nodok?u 
sarakst?
J?rat? ?IR?NAIT?
Tra?u apgabala 1690. gada baj?ru nodok?u sarakst? vairums v?rie?u (99,4 %) ir pierakst?ti ar 
priek?v?rdiem. To parasti ir tikai viens. Tikai nedaudziem (1,72 %) min?ts ar? t?vav?rds. Visiem 
ir ar? uzv?rdi. Visvair?k v?rie?u v?rdus veido divi locek?i (97,97 %), nedaudz ir tr?slocek?u v?rdu 
(1,56 %), bet vienlocek?a tikai 0,47 %. Vid?jais v?rda garums ir 2,01 personv?rds. Visi v?rie?u 
priek?v?rdi ir tradicion?lie kalend?rie krist?mv?rdi, kas parasti ir pierakst?ti kanoniskaj?s form?s.
Vairums sievie?u (95,45 %) ir pierakst?tas ar priek?v?rdiem. To vienm?r ir tikai viens. Tikai 
divos gad?jumos (4,55 %) priek?v?rda viet? ir min?ts andron?ms. Visas sievietas ir pierakst?tas ar 
uzv?rdiem. T?d?j?di visi sievie?u v?rdi ir divlocek?u savienojumi, to vid?jais garums ir 2 v?rdi. 
Visi sievie?u priek?v?rdi ir tradicion?lie kalend?rie krist?mv?rdi, kas parasti pierakst?ti kanoniskaj?s 
form?s. Sievie?u uzv?rdi darin?ti ar izska??m -owa, -ina, -?wna. Da?a sievie?u uzv?rdu ir darin?ta 
ar galotni no uzv?rdiem ar pied?kli -sk-. 
Da?a baj?ru, kuru uzv?rdi c?lu?ies no dzimtu v?rdiem (dzimtu personv?rdiem vai 
vietv?rdiem), 1690. gada sarakst? ir pierakst?ti ne taj? pa?? dzimt?, bet dzimt? ar citu v?rdu. Tas 
?auj apgalvot, ka eksist?ja veids, k? baj?ri var?ja p?riet no vienas dzimtas cit?. ?is meh?nisms bija 
radies p?c uzv?rdu izveido?an?s, jo cit? dzimt? personas p?rg?ja jau ar savu uzv?rdu. 
SUMMARY
Types of Names of Noblemen of the Kaunas Region in a 
Document Dating from 1690
J?rat? ?IR?NAIT?
The majority of males (99,4 %) are usually recorded with proper names, only one personal 
name is given, as a rule. 1,72 % include patronymics. All the recorded persons are presented with 
surnames. Most of male namings consist of two members (97,97 %), three ? member namings ? 
1,56 %, and one-member namings ? 0,47 %. Average length of namings is 2,01 proper name. All 
the males? names are calendar Christian names. They are usually recorded in canonical forms. 
The majority of females (95,45 %) are recorded with personal names. The naming con-
tains only one personal name. The surname is always recorded, and only two namings (4,55 %) 
include andronyms instead of proper name. All the namings are two-membered and average 
length is 2 proper names. All the female names are calendar Christian names recorded, as a rule, 
in canonical forms.The suffixes found in female surnames are -owa, -ina, -?wna. Surnames can 
be inflexion derivatives of -sk- type personal names as well.
Part of the 1690 year list of noblemen whose surnames descend from the names of rela-
tives (relatives anthroponyms or placenames (oikonyms) which are constituents of the namings) 
are recorded in the lists of other relatives (i. e. relatives which have different namings). That 
points to the fact that there existed a mechanism for the noblemen to pass from one relation to 
another. That mechanism appeared after the formation of the surnames, as the persons already 
having their surname passed on to another kinship.
BaltuFilol-20.indd   34 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
35
PA KREISI, PA LABI VARTOSENA IR SEMANTIKA 
DABARTIN?JE LATVI? KALBOJE
Gintar? JUD?ENTYT?
Vilniaus universitetas
1. Pa kreisi ir pa labi tyrim? ap?valga
Latvi? kalboje vieta de?in?je ir kair?je, be kit? rai?kos priemoni?, rei?-
kiama ir dviem vietos prieveiksmiais ? pa kreisi ir pa labi. Apie kalbam?sias 
suprieveiksm?jusias prielinksnines konstrukcijas ir j? reik?mes ra?yta palyginti 
nedaug.
Pirmiausia reikia pamin?ti, kad seniausiose latvi? kalbos gramatikose 
pa kreisi ir pa labi kaip vietos prieveiksmiai neu?fiksuoti. Stenderio Lettische 
Grammatik ?i? ?od?i? visi?kai n?ra: nei skyriuje apie prielinksnius (Von den 
Praepositionen) (Stender 1783: 126?129), nei skyriuje apie vietos prieveiksmius ir 
kitas dalelytes (Von den Adverbiis und andern Partickeln) (Stender 1783: 129?150). 
Rozenbergerio Formenlehre der lettischen Sprache prieveiksmiams apra?yti skirta-
me skyriuje (Von Adverbium) pa kreisi ir pa labi nepateikiami (Rosenberger 1830: 
154?161). Hesselbergo Lettische Sprachlehre aptariam?j? ?od?i? (Hesselberg 1841: 
54?57), kaip ir Bielensteino Lettische Grammatik (Bielenstein 1863), Die lettische 
Sprache nach ihren Leute und Formen (Bielenstein 1864: 268?288), Die Elemente 
der lettischen Sprache (Bielenstein 1866), rasti taip pat nepavyks.
?inoma, b?tina pamin?ti, kad tos pa?ios Rozenbergerio gramatikos sky-
riuje Von der Pr?position, 168 psl., tarp prielinksnio pa ir datyvo konstrukcij? 
iliustruojan?i? pavyzd?i? ?ra?ytas junginys pa labbai rohkai (Rosenberger 
1830). Hesselbergo knygos 140 psl., paragrafe 325, kur apra?oma prielinksnio 
pa vartosena, galima pamatyti tokius pavyzd?ius: p a  k re i s s u ,  p a  l a b u 
ro hk u  jagreeschahs man; p a  k re i s s u  ro hk u  mahjas (Hesselberg 1841). Be 
abejo, toki? jungini? galima rasti ir Bielensteino knygose: Lettische Grammatik 
296 psl., skyriuje apie prielinksn? pa, galima pamatyti ?ias prielinksnines 
konstrukcijas: pa labbu, kr?isu r?ku, pa labbi, kr?isi r?ki, pa labb?i, kr?is?i r?kai 
(Bielenstein 1863); Die lettische Sprache nach ihren Leute und Formen 297 psl. 
para?yti tokie pavyzd?iai: pa labbu, kr?isu r?ku (Bielenstein 1864); Die Elemente 
der lettischen Sprache 100 psl., skyriuje Pr?positionen mit dem Accusativ und Dativ 
randami tie patys pa labbu, kreisu rohku (Bielenstein 1866).
Vadinasi, i? to, kas pateikta, galima daryti prielaid?, kad tuo metu (XVIII?
XIX a.) vietos prieveiksmiai pa kreisi ir pa labi dar neegzistavo. Kairei ir de?inei 
reik?ti buvo vartojamos ilgesn?s prielinksnin?s konstrukcijos pa kreisai rokai 
(pa + Dat.), pa labai rokai (pa + Dat.), pa kreisi roki (pa + Dat.), pa labi roki (pa 
+ Dat.), pa kreisu roku (pa + Acc.), pa labu roku (pa + Acc.).
BaltuFilol-20.indd   35 2011.11.11.   9:33:02
36
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
D?mes? reikt? atkreipti ? pa kreisai rokai, pa labai rokai ir pa kreisi 
roki, pa labi roki. Apie gal?n?s -i kilm? (pa kreisi roki, pa labi roki) yra 
ra??s J. Endzelynas. Pasak jo, paveld?tas balt? *-?? latvi? kalboje buvo 
sutrumpintas ? -i (Endzel?ns 1951: 83). Tai ?rodo ir Bielensteino Lettische 
Grammatik rasti pavyzd?iai pa labbi, kr?isi r?ki (Bielenstein 1863: 296). 
?iam teiginiui pritaria A. Rosinas, sakydamas, kad: ?Bendrin?s kalbos 
prieveiksmiai pa labi (kreisi) <...> rodo, kad seniau latvi? kalba bus tur?jusi 
(?)? resp. ? kamieno vienaskaitos datyvo formas su -i, t. y. ruok-i, zem-i etc.? 
(Rosinas 2005: 97). Pasak J. Endzelyno, naujoji ? kamieno datyvo gal?n? 
-ai yra perimta i? ?vardini? form?, pavyzd?iui, t?i, ??i, arba ?vard?iuotini? 
b?dvard?i? form? (Endzel?ns 1951: 414). Vadinasi, pa kreisai rokai, pa labai 
rokai yra naujesn?s konstrukcijos palyginti su pa kreisi roki, pa labi roki.
Pateikti duomenys leid?ia daryti prielaid?, kad kur? laik? prielinksnin?s 
konstrukcijos pa kreisai rokai, pa labai rokai, pa kreisi roki, pa labi roki buvo 
vartojamos sinonimi?kai. Tai galima pagr?sti teiginiu, kad gal?n? -i greta 
-ai buvo vartojamo Mancelio dar XVII a. (Endzel?ns 1951: 414). V?liau, kai 
naujoji ? kamieno datyvo gal?n? -ai latvi? kalboje ?sitvirtino vietoje senosios 
-i, pa kreisi roki, pa labi roki grei?iausiai sustabar?jo. Apie tai u?simena ir 
J. Endzelynas: ?Da?os sastingu?os izteicienos -i ir ari rakstu valod?: <...> 
pa labi resp. kr?isi r?oki..? (?r. ten pat). I? ?i? konstrukcij?, nukritus ?od?iui 
roki, tur?jo atsirasti dabartin?s latvi? kalbos vietos prieveiksmiai pa kreisi ir 
pa labi. Kada tai ?vyko, tiksliai pasakyti sunku. Internetiniame ?odyno ME 
variante pateikiami visi trys ilgieji variantai: ?pa labuo ruoku, pa labai ruokai 
od. pa labi ruoki, zur rechten Hand; pa kreisuo ruoku od. pa kreisi ruoki, links?, 
o 1951 m. J. Endzelyno Latvie?u valodas gramatika jau galima rasti pa kreisi ir 
pa labi, kuriuos autorius priskiria prie prieveiksmi? ir ?vardija kaip ?Adverbi no 
prepozicij?m ar loc?jumu: prepozicija loc?juma priek??? (Endzel?ns 1951: 623). 
Taigi kalbamieji prieveiksmiai latvi? kalboje gal?jo atsirasti XX a. ir, palyginti 
su kitais latvi? kalbos vietos prieveiksmiais, pavyzd?iui, citur, jie yra nauji.
J. Endzelyno lyginamojoje gramatikoje Baltu valodu ska?as un formas 
(1948) vietos prieveiksmis pa labi minimas vos vien? kart? skyriuje ?Adverbi 
no savienojumiem ar loc?jumiem vai adverbiem? (Endzel?ns 1982: 597).
Pa kreisi ir pa labi kaip latvi? kalbos vietos prieveiksmius savo darbe 
Adverbs un adverb??an?s m?sdienu latvie?u valod? 1969 m. pamin?jo E. Soida 
(Soida 1969: 53).
Savo veikale Nelokam?s v?rd??iras latvie?u liter?raj? valod? nagrin?dama ne-
kaitom? ?od?i? daryb? pa kreisi ir pa labi mini V. Kalme (Kalme 2001: 8?9).
Dz. Paegl? savo knygoje Latvie?u liter?r?s valodas morfolo?ija trumpai 
ap?velgia latvi? kalbos vietos prieveiksmi? semantik? (Paegle 2003: 162?167). 
?iame darbe i?skiriama nema?ai vietos prieveiksmi? grupi?, pavyzd?iui: 
vietos prieveiksmiai, nurodantys viet? (kaip ir rodomieji ?vard?iai), kurioje 
BaltuFilol-20.indd   36 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
37
yra adresantas (?e, te); vietos prieveiksmiai, nurodantys veiksmo viet?, esan?i? 
toliau nuo tos vietos, kurioje yra adresantas (net?lu, t?lu); vietos prieveiksmiai, 
?ymintys veiksmo krypt? (aug?up, atpaka?) ir viet? (lej?); vietos prieveiksmiai, 
?ymintys visi?kai ne?inom? viet? (kaut kur) ir kt. ?iame tyrime pa kreisi ir 
pa labi apib?dinami kaip nurodantys veiksmo krypt? ar viet?, apibr??iam? 
pagal adresanto situacij? (Paegle 2003: 164), pvz.: Tagad man j?nogrie?as 
p a  l a b i , tas mani pam?c?ja; Ejot p a  k re i s i  m?s varam non?kt pie dzelce?a 
stacijas (?r. ten pat).
M?sdienu latvie?u liter?r?s valodas gramatika pateikt? vietos prieveiksmi? 
pavyzd?i? pa kreisi ir pa labi n?ra (MLLVG I: 696?698). I? to, kas para?yta, 
galima suprasti, kad jie priklauso pirmajai i? dviej? pamin?tuose puslapiuose 
i?skirt? grupi? (MLLVG I: 696): ?Atkar? no noz?mes vietas apst?k?a v?rdus 
var iedal?t div?s grup?s: 1) vietas apst?k?a v?rdos, kas raksturo darb?bas vai 
norises vietu, 2) vietas apst?k?a v?rdos, kas raksturo darb?bas virzienu.? 
Pirmajai grupei priskiriami vietos prieveiksmiai atsako ? klausim? kur?, 
antrajai ? ? kurp?
Kalbam?j? ?od?i? n?ra ir M. Arajos darbuose (Ar?ja 1995; 1996). Autor? 
vietos prieveiksmius skiria ? keturias pagrindines semantines grupes:
1. Vietos prieveiksmiai, rodantys veiksmo viet? (?eit, tur).
2. Vietos prieveiksmiai, ?ymintys veiksmo krypt? (zem?, aug??).
3. Neigiamieji vietos prieveiksmiai (nekur).
4. Paplitimo vietos prieveiksmiai (erdv?s at?vilgiu) (t?li, tuvu).
Kai kurios pateiktos semantin?s grup?s yra detalizuojamos, pavyzd?iui, 
3-ios grup?s vietos prieveiksmiai gali ?ym?ti jud?jim? ? vid?, ? lauk?, ? vir??, 
? apa?i? ir kt. (Ar?ja 1996: 101?105), vis d?lto vietos prieveiksmi? pa kreisi 
ir pa labi tarp ?ias grupes iliustruojan?i? pavyzd?i? n?ra. Gal tod?l, kad pa-
grindiniuose straipsnio ?altiniuose ? K. Miulenbaho ir J. Endzelyno ?odyne 
Latvie?u valodas v?rdn?ca ir bendrin?s latvi? kalbos ?odyne Latvie?u liter?r?s 
valodas v?rdn?ca ? kalbam?j? ?od?i? tarp antra??i? taip pat n?ra.
Pa kreisi ir pa labi negalima rasti nei i?samiame balt? kalb? prieveiks-
miams skirtame B. Forssmano veikale Das Baltische Adverb (Forssman 2003), 
nei antrame Latvie?u liter?r?s valodas morfolo?isk?s sist?mas att?st?ba tome 
Nelok?m?s v?rd??iras (Pokrotniece 2007).
Pa?velgus ? elektronin? bendrin?s latvi? kalbos ?odyno LLVV variant? 
(tekste ? LLVVe), aptariam?j? prieveiksmi? i? karto rasti taip pat nepavyks. 
Pa kreisi galima aptikti ? paie?kos laukel? ?vedus ?od? kreiss (LLVVe), o pa 
labi ? labs (LLVVe). 
Kaip matyti i? pateikt? duomen?, pa kreisi ir pa labi yra ne tik neseniai 
atsirad?, bet ir labai ma?ai nagrin?ti vietos prieveiksmiai, tod?l pagrindinis 
?io straipsnio tikslas ? i?tirti j? vartosen? ir semantik? dabartin?je latvi? 
kalboje.
BaltuFilol-20.indd   37 2011.11.11.   9:33:02
38
2. Pa kreisi ir pa labi vartosena dabartin?je latvi? kalboje
Vietos prieveiksmi? pa kreisi ir pa labi vartosenos dabartin?je latvi? 
kalboje tyrimui pasirinkta bendrin? latvi? kalba ir kelios tarm?s. Tyrimo 
tikslas ? i?siai?kinti, ar vietos prieveiksmiai pa kreisi ir pa labi vartojami ben-
drin?je latvi? kalboje ir latvi? kalbos tarm?se.
Bendrin?s latvi? kalbos vietos prieveiksmi? pa kreisi ir pa labi analizei 
pavyzd?iai rinkti i? elektroninio bendrin?s latvi? kalbos ?odyno LLVVe va-
rianto (http://www.tezaurs.lv/llvv/) ir dabartin?s latvi? kalbos tekst? korpuso 
(http://www.korpuss.lv/) (tekste ? LVTKe).
1 pav. Sv?tciemo ir Kalnienos ?nektos
Renkantis tarmes, pirmiausia d?mesys buvo atkreiptas ? tai, kad bendrin? 
latvi? kalba yra susiformavusi vidurio tarm?s pagrindu (la. vidus dialekts), 
tod?l vietos prieveiksmi? pa labi ir pa kreisi ie?kota lyvi?kajai (la. l?biskais 
dialekts) ir auk?tai?i? (la. aug?zemnieku dialekts) tarmei priklausan?iose ?nek-
tose, t. y. Sv?tciemo, Limba?i? raj. (?r. 1 paveiksl?l?), ir Kalnienos, Gulben?s 
raj. (?r. ten pat). Sv?tciemo ?nekta priklauso lyvi?kosios tarm?s Vid?em?s 
patarmei (Putni?? 1985: 4), o Kalnienos ?nekta ? auk?tai?i? tarm?s gili?j? 
patarmi? grupei, latgali?kosioms ?nektoms (Balode 2008: 53). Lyvi?kosios 
tarm?s tyrimui pasirinktas Sv?tciemo patarm?s apra?as Sv?tciema izloksnes 
apraksts (Putni?? 1985), o auk?tai?i? ? Kalnienas gr?mata (Balode 2008, 53). 
Kadangi latvi? kalbos tarmi? duomen? baz? nesukurta, o daugelyje patar-
mi? apra?? tekst? n?ra daug (da?niausiai apib?dinamos fonetin?s patarm?s 
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   38 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
39
ypatyb?s ir morfologija), stengtasi i?sirinkti tokius, kuriuose b?t? gausu 
pavyzd?i? (teksto). 
Ap?velgus min?tuosius bendrin?s latvi? kalbos ?altinius, paai?k?jo, kad 
pavyzd?i? su pa kreisi ir pa labi juose yra gana nema?ai: No ?? punkta vi?i var 
doties visur ? aug?up, lejup, pa  l ab i ,  pa  kre i s i ,  vi?i var ar? ap?ot ap ?o punktu 
k? nelaim?gas v?veres riten? (LVTKe); Priek?s?d?t?js pastiep?s p a  l a b i ,  p a 
kre i s i ,  pac?l?s uz pirkstgaliem, ats?d?s kr?sl? un nop?t?s (LVTKe); K? tai pasak?: 
iesi p a  l a b i  ? zirgu pazaud?si, iesi p a  k re i s i  ? pats pazud?si (LVTKe); Te 
v?lreiz p a  l a b i  . . te ? p a  k re i s i . Uzmanieties ? tur ir slikts ce??. Te atkal ? p a 
l a b i  (LVTKe); Tom?r tu saj?ti akme?us, apst?jies un p?rsteigts pal?kojies sev zem 
k?j?m, tad p a  l a b i  un p a  k re i s i  (LVTKe); Pa  l a b i  me?s atk?p?s.., bet p a 
k re i s i  auga ce?am l?dz k? dz?va, mirdzo?a siena (LLVVe); Pa  l a b i  bija dzelt?t 
ies?cis rudzu lauks, pa  kre i s i  bija t?ds pats rudzu lauks (LLVVe); To var kustin?t 
p a  l a b i ,  p a  k re i s i ,  uz aug?u un uz leju. Z?ns gult? esmu es pats (LVTKe); 
<...> Irmgarde not?m? so?us tie?i pie ??skas asti. Nostaties, st?v?t un neraudz?ties ne 
pa  l ab i ,  ne pa  kre i s i  (LVTKe); Par struktur?lu noz?m?gumu liecina ar? dat?va 
atra?an?s vieta ? tuvu verba fin?tajai formai, bie?i p a  k re i s i  no t?s (LVTKe); 
Bite GSM pat?kami p?rsteigusi SM Valsts sekret?ra vietnieku un izsoles komisijas 
vad?t?ju Gunti Ma?u (p a  k re i s i) (LVTKe); <...> k?p?c Napoleons ?o korpusu 
nos?t?ja p a  l a b i , bet ?o ? p a  k re i s i ? (LVTKe) ir t. t.
Pateikti pavyzd?iai rodo, kad bendrin?je latvi? kalboje vietos prieveiksmiai 
pa kreisi ir pa labi rei?kia kair? ir de?in? ir yra vartojami ?vairiuose tekstuose bei 
kontekstuose (i?samus semantinis tyrimas bus atliekamas v?liau).
Surinkus Sv?tciemo tarm?s vietos prieveiksmius, buvo sudarytas j? 
inventorius: apaka?, apaga?, apak?am, apag?am, apu?a, apak?a, apat, apar, apa?t, 
apa?ti, ?ra, citur, ?i?i, garam, garem, i?k?a, kl?, kl?t, kl?ta, kl?ti, ku, kur, leja, l??as, 
lo?ka, m?ja, ne?kur, nu?st, nu?sta, nuosti, o?k?a, paka?a, preti, pru?j, pru?jam, 
pru?m, pri?k?a, ri??i, s??iski, s??s, s???, ?eit, ?ite, ?udi tudi, ?u?p, ?ur tur, t?li, 
te?tan, te?tanas, te, te?t, te?pat, te?patas, t?ma, tumi, tur, tur?pat, tur?patas, vida, vidu, 
vi?tims, vi?tvi?tim, vi?sa, vi?su, vis?apa?t, visur, zeme.
 Kaip matyti i? pateikto s?ra?o, nagrin?jamame lyvi?kosios patarm?s 
tekste (Putni?? 1985) pa kreisi ir pa labi n?ra. Jie n? kartelio nepamin?ti nei 
pa?iame ?nektos apra?e, nei tekstuose. Perskai?ius knyg? galima sp?ti, kad 
vietoj kalbam?j? vietos prieveiksmi? ?ioje ?nektoje kairei ir de?inei reik?ti 
vartojamos kitos, nesuprieveiksm?jusios, prielinksnin?s konstrukcijos, pvz.: 
v?ram i pu? pie kr?tim p i ?  k re ? s a  p u s :, un ta p?rli?k u z  l a b a  p u s :, t?pat 
gre?e? p?rli?k u z  l a b a  p u s : (Putni?? 1985: 233).
V?liau buvo sudarytas Kalnienos ?nektos vietos prieveiksmi? s?ra?as: 
apk?ort, appak??, apuk??, a?kstu, a?k??, a?k?i, a??k?, blokus, cit?r, d?z?k?r, 
?i?i, gabal?, gar?m, ?k??, ??k?, ka??k?r, klu?, klu?t, klu?tuc, kur, laj?, l?uk?, l?i?i, 
m?oj?, m?oj?s, nij?k?r, n?paka??, n?st, n?stuc, pa?i?i, pak??, paka??, pret?, pret?m?, 
BaltuFilol-20.indd   39 2011.11.11.   9:33:02
40
pr?k??, pr??k?, pr?j?m, pr?m, sek?i, sta?p?, s?o?(u)?, ?e?t?n, ?eku, ?eku pat, ?ek?r, 
?it?n, ?ur, ??r t?r, te, te?pat, tivji, tu?li, tu?lu, t?r, t?r? pat, tuvu, ?or?, vek?r, vid?, 
v?ers?, v?t?m, v?t v?t?m, visapk?ort, vis?r, zem?, z?mji.
Per?i?r?jus inventori? (s?ra?as sudarytas perskai?ius knyg?), tampa ai?ku, 
kad pa kreisi ir pa labi ?ios patarm?s tekste (Balode 2008) taip pat nepavartoti n? 
karto. Tiesa, aptinkama toki? kontekst?: bej v?na ?k??e??a ?n divas s?onu ?e??as 
?n v?na moza te pr?k??, k r? i s ?  pu s?  (Balode 2008: 330); tu?das divas p?ora 
spre??u garas b?nt?tes sa??un k?p? ?n p???un p? m?nte?a s?onu ?oves, apm?ram ta? 
v?t?. t? b?nt?ti ??un l o b ?  pu s? . k r? i s ?  pu s?  ist?isa tu?du c?lpi?u p? m?nte?a 
molas ?n tod ?v?r t? b?nti ?n sas?n, l?i tis kr?isis st?urs nasle?d uz laju (Balode 2008: 
324). Pateiktuose pavyzd?iuose de?inei ir kairei reik?ti vartojami lokatyvai.
 ?inoma, nieko ypatingo ?ia n?ra ? pa?velgus ? bendrin?s latvi? kalbos 
duomenis, tiek vienoje, tiek kitoje ?nektoje paliudyt? vartosenos atvej? taip 
pat galima rasti, pvz.: K re i s a j ?  [ p u r v a]  p u s ? , ?oti tuvu Saulesv?ram, 
spr?ga m?na (LLVVe); Kaugurmui?a atrad?s Gaujas k re i s a j ?  p u s ?  (LLVVe); 
Celi?? meta vair?kus l?kumus, gan strauji pagriezdamies u z  l a b o , gan k re i s o 
p u s i  (LLVVe); cilv?ki mazliet bie??k turas p i e  k re i s ? s  p u s e s  (LLVVe) ir 
t. t. Skirtumas tik tas, kad greta ?i? lokatyv? ir prielinksnini? konstrukcij? 
bendrin?je latvi? kalboje vartojami pa kreisi ir pa labi.
Sudarant latvi? kalbos tarmi? ?odynus ir apra?us, pateikiamos tik nuo 
bendrin?s latvi? kalbos besiskirian?ios formos (taip sudarytas ?rg?m?s ?nektos 
?odynas (Kagaine 2000) ? jame n?ra pateiktas net i? balt? prokalb?s kildina-
mas vietos prieveiksmis citur), tod?l b?t? galima manyti, kad tiriamuosiuose 
apra?uose pa kreisi ir pa labi neu?fiksuoti d?l ?ios prie?asties. Kalbamuoju 
atveju taip teigti n?ra prasm?s, nes tiriant Sv?tciemo ir Kalnienos ?nektas 
prielinksnin?s konstrukcijos ir lokatyvai rasti tekstuose, ne gramatikos ap-
ra?uose. Vadinasi, galima daryti prielaid?, kad de?in? ir kair? Sv?tciemo 
?nektoje rei?kiami tik prielinksnin?mis konstrukcijomis, o Kalnienos ? tik 
lokatyvais. Taigi vietos prieveiksmiai pa kreisi ir pa labi, matyt, vartojami, jei 
i?vis vartojami, kitomis kalbin?mis aplinkyb?mis.
Aptarus pa kreisi ir pa labi vartosen? dabartin?je latvi? kalboje ir pa-
ai?k?jus, kad kalbamosios samplaikos pasirinktose latvi? kalbos tarm?se 
nevartojamos, toliau bus atliekamas tik bendrin?s kalbos pa kreisi ir pa labi 
semantinis tyrimas. 
3. Bendrin?s latvi? kalbos vietos prieveiksmi? pa kreisi ir pa 
labi semantin?s strukt?ros tyrimo metodai
?ios dalies pavadinimas rodo, kad kalbamojo tyrimo inventori? sudaro du 
bendrin?s latvi? kalbos vietos prieveiksmiai pa kreisi ir pa labi. Siekiant i?tirti 
kalbam?j? pavyzd?i? semantik?, reikia nustatyti j? tarpusavio santykius.
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   40 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
41
Vis? kalbos element? santykiai skyla ? dvi dideles klases: ? paradigminius 
ir ? sintagminius santykius. Paradigmini? ir sintagmini? santyki? analiz? yra 
vietos prieveiksmi? klasifikacijos pagrindas.
Pa kreisi ir pa labi apra?ymas pradedamas paradigmine analize. Pirmiau-
sia remiamasi vietos prieveiksmi? apibr??imais, kuriuos pateikia LLVVe, 
nustatomi orientyrai (o r i en t y r a s  ? objektas, kurio at?vilgiu nusakoma 
subjekto vieta (Kilius 1977: 40)), nustatoma orientacin? reik?m? (o r i en t a -
c i n ?  r e i k ? m?  ? reik?m?, nusakanti, kokioje vietoje orientyro at?vilgiu 
yra, buvo ar bus subjektas (orientyro viduje, ?one, i?or?je, ne ?one...) (Kilius 
1977: 3?40); s ub jek t a s  ? objektas, kurio vieta yra nusakoma (Kilius 1977: 
40)), i?skiriami integraliniai ir diferenciniai po?ymiai, nustatomos semantin?s 
opozicijos. Semantin? opozicij? sudaro du ?od?iai, turintys bendr? (integrali-
ni?) po?ymi? ir diferencin? po?ym?, pavyzd?iui, vietos prieveiksmiai ?eit ir tur 
sudaro opozicij?, nes jie turi bendr? po?ymi? [neklausiamasis] [nekognicinis] 
[deiktinis] [identifikuojamasis] [rodomasis] [tiesioginis] ir diferencin? po?ym? 
[
+
?
artumas] (Jud?entyt? 2010: 12).
Paradigminiai santykiai ir diferenciniai po?ymiai nustatyti vadovaujantis 
tokiais kriterijais:
1. ie?kota sem?, kurios b?t? bendros ?iems vietos prieveiksmiams;
2. skiriamosios ypatyb?s i?keltos kaip diferenciniai po?ymiai.
Atlikus paradigmin? analiz?, pereinama prie sintagmin?s. Tiriant vietos 
prieveiksmi? strukt?r? sintagminiu aspektu, pirmiausia reikia atsi?velgti ? 
kontekst? ir situacij?. Funkciniu at?vilgiu vietos prieveiksmi? klas? priski-
riama antrin?ms sakinio dalims. Vietos prieveiksmi? aplinkybin? pozicija 
glaud?iai juos sieja su veiksma?od?iais. Su veiksma?od?iais vartojami visi 
vietos prieveiksmiai, nepriklausomai nuo reik?m?s ir darybos, nebent b?t? 
?od?iai, nesuderinami leksi?kai (Paulauskien? 1994: 343).
?iame darbe pa kreisi ir pa labi ap?velgiami ?vairiuose veiksma?odiniuose 
junginiuose, nustatoma j? vieta kontekste, aptariamas reik?m? papildantis 
slankumas (s l a n k u m a s  ? reik?m?, nusakanti, ar subjektas slenka, ar ne-
slenka orientyro at?vilgiu, o jei slenka, tai kaip ? artyn ar tolyn, auk?tyn ar 
?emyn, liniji?kai ar ne (Kilius 1980: 34)). Ry?kiausios slankumo r??ys yra 
slinktis (s l i n k t i s  ? toks slankumas, kai subjektas kei?ia buvimo viet? 
orientyro ar jo dali? at?vilgiu (Kilius 1980: 37)) ir rimtis (r i m t i s  ? slinkties 
nebuvimas, t. y. toks slankumas, kai subjektas ne tik nei tolsta, nei art?ja 
orientyro at?vilgiu, bet ir neslenka, nekei?ia savo vietos atskir? orientyro 
ta?k? at?vilgiu ? ?? slankum? galima i?reik?ti veiksma?od?iu b?ti (Kilius 
1980: 38)). Taigi pirmiausia nustatoma, su kokiais veiksma?od?iais jungiasi 
pa kreisi ir pa labi, tada slinkties / rimties bandoma nustatyti slankum? (atsi-
?velgiama tik ? turimus pavyzd?ius) ir i?siai?kinti, ar jis papildo kalbam?j? 
samplaik? reik?m?.
BaltuFilol-20.indd   41 2011.11.11.   9:33:02
42
4. Bendrin?s latvi? kalbos vietos prieveiksmi? pa kreisi ir 
pa labi semantin? strukt?ra
LLVVe pateikiamos tokios ?i? vietos prieveiksmi? reik?m?s:
Pa kreisi (LLVVe):
// ar nenot. galotni. Savienojum? ?pa kreisi? ? t?, ka atrodas ?aj? 
pus?, ja tiek apl?kots virzien? uz priek?u. T?, ka virz?s ??d? virzien? uz 
priek?u.
Ezers ir pa kreisi. Nogriezties pa kreisi.
Pa labi me?s atk?p?s.., bet pa kreisi auga ce?am l?dz k? dz?va, mirdzo?a sie-
na. Brigadere 2, 22.
Pa labi bija dzelt?t ies?cis rudzu lauks, pa kreisi bija t?ds pats rudzu 
lauks.. Vilks 5, 51.
Rosme un dr?zma virz?ja vakara dal?bniekus pa labi un kreisi, uz priek?u un 
atpaka?.. Purs 4, 85.
Pa labi (LLVVe):
// Savienojum? ?pa labi?: t?, ka atrodas ?aj? pus?, ja tiek apl?kots 
virzien? uz priek?u. T?, ka virz?s ??d? virzien? uz priek?u.
Upe ir pa labi. Nogriezties pa labi.
Pa labi me?s atk?p?s, apiedams l?kumu ap pla?u me?a p?avu.. Brigadere 2, 22.
Pa labi bija dzelt?t ies?cis rudzu lauks, pa kreisi bija t?ds pats rudzu 
lauks... Vilks 5, 51.
?irts ar visu sp?ku sagrieza st?res ratu pa labi. Dripe 2, 141.
Kaip matyti i? pateikt? i?karp?, pa kreisi ir pa labi apibr??imai nagrin?-
jamame ?odyne visi?kai nesiskiria: ?t?, ka atrodas ?aj? pus?, ja tiek apl?kots 
virzien? uz priek?u. T?, ka virz?s ??d? virzien? uz priek?u? (LLVVe).
Daugiau apie j? reik?m? galima spr?sti i? apibr??im?, apib?dinan?i? 
?od?ius kreiss ir labs:
Kreiss (LLVVe):
1. ar not. galotni. T?ds, kas atrodas taj? (cilv?ka) ?erme?a pus?, kur? 
ir sirds (par cilv?ka ?erme?a da??m). Pretstats: labais.
Kreis? acs. Kreisais plecs.
Kreis?s rokas padus? tam bija vijole, un labaj? vi?? tur?ja melnu platma-
li. Jaunsudrabi?? 7, 19.
Vi?? sniedza Sarm?tei roku. Meitene pastiepa vispirms kreiso, tad, br?di ap-
dom?jusies, labo plauksti?u. Ezera 2, 20.
Vi?? atmod?s un sajuta asas s?pes mugur?, kreisaj? k?j? un kreis? gurna 
nerv?. A Grigulis 9, 123.
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   42 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
43
Labs (LLVVe):
9. ar not. galotni T?ds, kas atrodas taj? (cilv?ka) ?erme?a pus?, kas ir 
pret?ja kreisajai (par cilv?ka ?erme?a da??m). Pretstats: kreisais.
Lab? acs. Labais s?ns.
Kreis?s rokas padus? tam bija vijole, un labaj? vi?? tur?ja melnu plat-
mali. Jaunsudrabi?? 7, 19.
Ar labo roku tur?dams koferi, kreiso izstiepis sev priek??, lai tums? kur neuz-
gr?stos, Ambainis uzman?gi sekoja sievietei. Skuji?? 5, 102.
K?da ??emba noskr?ja Kristam gar labo vaigu.. A Grigulis 9, 124.
Apibendrinant pateiktus duomenis, galima sakyti, kad pa kreisi api-
b?dina viet?, kuri yra toje (?mogaus) pus?je, kur ir yra ?irdis, jei ?i?rima 
? priek?, o pa labi ? viet?, kuri yra kairei prie?ingoje pus?je, jei ?i?rima ? 
priek?.
I?analizavus LVTKe, paai?k?jo, kad pa kreisi ir pa labi da?niausiai ap-
tinkami kontekstuose, kuriuose orientyras yra ? mog u s  (?r. 2 paveiksl?l?), 
pvz.: To m?s (O) redzam sav?m ac?m ? kilometriem t?lu uz priek?u p a  l a b i 
un p a  k re i s i  simtiem, t?ksto?iem mak??ernieku, k? skuduri?u p?l?! (LVTKe); 
Pa  l a b i  no manis (O) v?ss, pel?ks automa??nas dibens.. (LVTKe); Rute (O) 
izv?las iet p a  l a b i , vi?ai vair?k pat?k t? gaisma p a  l a b i  (LVTKe); V?rie?iem 
ir at?auts salveti novietot uz galda, p a  l a b i  n o  s e v i s  (O) (LVTKe); <...> vai 
var?ja iedom?ties, ka d???ju (O, praleistas ?vardis a?) autogr?fus p a  l a b i  un p a 
k re i s i .. (LVTKe); Tom?r t u (O) saj?ti akme?us, apst?jies un p?rsteigts pal?kojies 
sev zem k?j?m, tad p a  l a b i  un p a  k re i s i  (LVTKe); To var kustin?t p a 
l a b i , p a  k re i s i , uz aug?u un uz leju. Z?ns gult? esmu e s  p a t s  (O) (LVTKe) 
ir t. t. Labai da?nai orientyras ? ?mogus ? lieka tik numanomas, pvz.: Bite 
GSM pat?kami p?rsteigusi SM Valsts sekret?ra vietnieku un izsoles komisijas 
vad?t?ju Gunti Ma?u (p a  k r e i s i) (LVTKe) (?iame pavyzdyje orientyras yra 
? nuotrauk? ?i?rintis asmuo). 
2 pav. ?mogus stovi nugara ? skaitytoj?
BaltuFilol-20.indd   43 2011.11.11.   9:33:02
44
I? to kas pateikta ir pasakyta, akivaizdu, kad orientyras yra ir adresantas ? 
tai jo at?vilgiu nusakoma vieta.
Be ?mogaus, galimi ir kiti orientyrai (analizuojami LLVVe ir LVTKe 
rasti pavyzd?iai):
1)  p a t a l p a , pvz.: Virtuvei lab?k vajadz?tu atrasties p a  k r e i s i  n o 
m ? j a s  i e e j a s (O) (LLVVe); Viet?j? m?kslas muzeja ekspoz?cijas 
telp? pusst?vu zem?k otr?s durvis no koridora a i z  v i r t u v e s  (O) p a 
k re i s i .. (LLVVe); Kur te ir vannas istaba? V?RIETIS. Taisni un tad 
p a  l a b i  ? t?l?t aiz v i r t u v e s  (O) (LLVVe);
2)  ? em? s  r uo ? a s , pvz.: No  L i e p ? j a s  ? o s e j a s  (O) j?nogrie?as 
p a  l a b i  uz Pirm? pasaules kara br??u kapiem (LLVVe); Pa  l a b i  n o 
c e l i ? a  (O) ir kan?ls, s?ku sl?d?t lej?, ?deni iek??.. (LLVVe);
3)  t a m  t i k ro s  v i e to s , pvz., <...> n o  k a n ce l e s  (O), n o  ap a ? ? 
v i t r ? ? u  l o g a  (O), ? izn?k, ka vi?? s?? p a  l a b i  (LLVVe); No 
?? p un k ta  (O) vi?i var doties visur ? aug?up, lejup, p a  l a b i ,  p a 
k re i s i ,  vi?i var ar? ap?ot ap ?o punktu k? nelaim?gas v?veres riten? 
(LVTKe);
4)  g r a m a t i n? s  fo r mo s , pvz., Par struktur?lu noz?m?gumu liecina ar? 
dat?va atra?an?s vieta ? tuvu v e rb a  f i n ? ta j a i  f o r m a i  (O), bie?i 
p a  k re i s i  no t?s (LVTKe).
Viskas b?t? lyg ir teisinga, bet ?iuose kontekstuose ypating? d?mes? reikia 
atkreipti ? tai, kur stovi adresantas, pavyzd?iui, sakinyje Pa  l a b i  n o  ce l i ? a 
(O) ir kan?ls, s?ku sl?d?t lej?, ?deni iek??.. (LLVVe) de?in? gali b?ti tiek kair?je, 
tiek de?in?je ? tai priklauso nuo adresanto pozicijos (?r. 3 ir 4 paveiksl?l?).
Vadinasi, subjekto, ?iuo atveju subjektas yra kanalas (kan?ls), viet? lemia 
adresanto vieta, kaip stovi adresantas: jis gali stov?ti ir i? vienos keliuko (celi??) 
pus?s, ir i? kitos ? nuo to priklauso, kurioje pus?je i? tikr?j? yra kanalas.
Taigi visi i?analizuoti orientyrai yra antriniai ? pirminis orientyras, 
kurio at?vilgiu i? ties? nusakoma vieta, yra adresantas (antriniai orientyrai 
tur?t? b?ti ?ymimi O2).
3 pav. Adresantas stovi nugara ? skaitytoj?
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   44 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
45
4 pav. Adresantas stovi veidu ? skaitytoj?
Be to, i? pateikt? pavyzd?i? matyti, kad pa kreisi ir pa labi ?ymi subjekto 
viet? palei tiksl? orientyro ?on? ? ta vieta gali b?ti kair?je arba de?in?je.
Prie ?ono vietos prieveiksmi? galima priskirti ir kitus bendrin?s latvi? 
kalbos prieveiksmius, pavyzd?iui, blakus, kl?t, s?nis, pvz.: T?vs pavirz?j?s 
mazliet s ? n i s , un ?valds piemet?s vi?am b lakus  uz d?v?na (LLVVe); P?c desmit 
min?t?m taksometrs bija k l ? t  (LLVVe). Visi jie, kaip ir pa kreisi, pa labi, nusako 
subjekto pad?t? orientyro ?one.
Ap?velgus pavyzd?ius paai?k?ja, kad vieni bendrin?s latvi? kalbos ?ono 
vietos prieveiksmiai (pa kreisi, pa labi) tiksliai lokalizuoja, kokiame ?one sub-
jektas yra, t. y. de?in?je ar kair?je. Tuo tarpu kiti ?ono vietos prieveiksmiai 
perteikia ?iek tiek bendresn? ir netiksli? subjekto buvimo ar slinkties viet?, 
pavyzd?iui, vietos prieveiksmis s?nis rei?kia: 1) Virzien? uz labo vai kreiso 
pusi; 2) Labaj? vai kreisaj? (k?) pus?, ar? mal? (atrasties) (LLVVe). Taigi s?nis 
lokalizuoja subjekt? arba de?in?je, arba kair?je ? j? ?manoma tikslinti. Vadinasi, 
galima daryti i?vad?, kad subjekto viet? tiksliame ?one lokalizuojantis pa 
kreisi ir pa labi su kitais ?ono prieveiksmiais kontrastuoja tikslumo / netikslumo 
po?ymiais. 
Pa kreisi, pa labi gali tikslinti ir kitus vietos prieveiksmius, pvz.: Tu zin?ji ? 
tur, p?ri tam pla?umam, ir viena sala, t u r  p a  k re i s i  ? n?kam?, tur ? v?l cita.. 
(LVTKe); Sp?re vair?dam?s metas t e  p a  l a b i ,  t e  p a  k re i s i , un es ar sev 
nerakstur?gu straujumu skrienu tai paka?.. (LVTKe); T? l ? k  p a  kre i s i  ap st?ri, 
un tur priek?? atkal viens monstrs ar gran?t?m un z??i (LVTKe); Nem??ojies, 
Sintij, k?p?c tu griezies pa kreisi, nevis a t p a k a ?  p a  l a b i  k? laba sieva un 
b?rnu m?te! (LVTKe) ir t. t.
?ono s?voka pasirinkta i?analizavus Dabartin?s lietuvi? kalbos ?odyne 
(DLK?e) ir Lietuvi? kalbos ?odyne (LK?e) pateiktas ?io ?od?io reik?mes:
DLK?e ketvirtoji ?od?io ??onas? reik?m? yra ?de?in? ar kair? liemens, 
k?no pus?? (http://www.lki.lt/dlkz/);
LK?e pirmoji ?od?io ??onas? reik?m? yra ?de?in? ar kair? ?mogaus ar 
gyvulio, pauk??io ir pan. pus?, ?alis? (http://www.lkz.lt).
BaltuFilol-20.indd   45 2011.11.11.   9:33:02
46
Kadangi da?niausiai kontekstuose aptinkamas orientyras yra ?mogus, 
nuspr?sta pasirinkti ?ono s?vok?. Taigi galima sakyti, kad pa kreisi ir pa labi 
turi sem? ??onas?, pa kreisi ? ?nede?inumas (kairumas)?, pa labi ? ?de?inumas?. 
Pirmasis po?ymis yra integralinis, antrasis ir tre?iasis ? diferenciniai. 
Sakiniuose, ypa? tuose, kur aptariamieji vietos prieveiksmiai prie?inami 
vienas kitam, pvz.: Iesi p a  k re i s i  ? zaud?si zirgu, dosies p a  l a b i  ? ??irsies 
no naudas (LVTKe); S?kum? pagrie?u st?ri p a  l a b i , auto apgrie?as ap savu asi, 
tad vadu to p a  k re i s i , l?dz izdodas apst?din?t k?das m?jas pagalm? (LVTKe), 
i?ry?k?ja semantin? opozija de?inumas / nede?inumas (kairumas).
B?tina atkreipti d?mes?, kad kai kuriuose pavyzd?iuose i?ry?k?ja dar 
viena pa kreisi ir pa labi sema ? ?horizontalumas?, pvz., <...> kameras rot?cija, 
k? ar? kust?bas a u g ? up  /  l e j up  un p a  l a b i  /  p a  k re i s i , kas uzlabo 
kop?jo att?la stabilit?ti (LVTKe). ?iame sakinyje aug?up / lejup sudaro opozicij? 
su pa kreisi / pa labi ? pirmieji nusako subjekto slinkt? auk?tyn arba ?emyn 
pagal vertikal?, antrieji ? subjekto slinkt? ? de?in? arba kair? pagal horizon-
tal? ? lokalizuoja subjekto pad?ti horizontal?s at?vilgiu. Vadinasi, aug?up / 
lejup b?dinga sema ?vertikalumas?, o pa kreisi / pa labi ? ?horizontalumas? (?r. 
5 paveiksl?l?).
5 pav. ?mogus (orientyras) stovi nugara ? skaitytoj?
Apibendrinant aptartus kontekstus, kuriuose vartojami pa kreisi ir pa 
labi, galima skirti ?ias orientacines reik?mes:
1. ?de?inumas?;
2. ?nede?inumas (kairumas)?;
3. ??onas?;
4. ?horizontalumas?.
Iki ?iol aptartos semos ? ?de?inumas?, ?nede?inumas (kairumas)?, ??o-
nas?, ?horizontalumas? ? suponuoja dar vien? pa kreisi ir pa labi po?ym?. ?iek 
tiek modifikavus tre?i? paveiksl?l? (?r. 6 paveiksl?l?), ai?kiai matyti, kad 
kalbamosios samplaikos turi kontrastuoti su bendrin?s latvi? kalbos vietos 
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   46 2011.11.11.   9:33:02
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
47
prieveiksmiais, ?ymin?iais vietas ratu ar lanku aplink orientyr? (paveiksl?-
lyje orientyras yra ?mogus, jo vietoje gali b?ti kiti orientyrai). Toks vietos 
prieveiksmis yra apk?rt, pvz.: T? pateica, ka vajagot dzied?damiem iet apk ? r t 
m ? j a i  (O), lai t? lab?k st?vot uz zemes (LVTKe). Kadangi apk?rt lokalizuoja 
asmenis, gyvulius, daiktus, rei?kinius visai netiksliai ? visose pus?se (?iuo 
konkre?iu atveju i?ry?k?ja jud?jimas ratu, aplink), tod?l jiems b?dingas ?ne-
vienpusi?kumas (visapusi?kumas)?, palyginti su pa kreisi ir pa labi, kuriems, 
pasirodo, b?dingas ?vienpusi?kumas? (semantin? opozicija vienpusi?kumas / 
nevienpusi?kumas (visapusi?kumas)).
6 pav. ?mogus (orientyras) stovi nugara ? skaitytoj?
Latvi? kalbos tekstyne buvo rastas dar vienas ?domus pavyzdys: No ?? 
punkta vi?i var doties visur ? aug?up, lejup, pa labi, pa kreisi, vi?i var ar? ap?ot 
ap ?o punktu k? nelaim?gas v?veres riten? (LVTKe). I?kart galima pasteb?ti, 
kad pa labi / pa kreisi kartu su aug?up / lejup tikslina kit?, daug bendresn? 
reik?m? turint? vietos prieveiksm? visur. Kaip matyti i? ?io sakinio, LLVVe 
pateikiam? pavyzd?i? (pvz., Pa??m pirm?m vajadz?b?m gan pamala [graudus] 
v i s u r m?j?s uz t?vu t?vu rokas dzirnav?m..) ir apibr??imo ?Vis?s viet?s? (?r. 
ten pat), visur orientyro at?vilgiu ?ymi visas vietas. Tokie bendrin?s latvi? 
kalbos prieveiksmiai, remiantis A. Rosinu, gali b?ti priskirti prie kognicini? 
vietos prieveiksmi? (plg. Rosinas 1996: 105). Kogniciniais laikytini santykin? 
kiekybin? informacij? perteikiantys vietos prieveiksmiai, o pats terminas 
kildinamas nuo lotyni?ko ?od?io cognitio ?pa?inimo?, ?pa?intinis? (?r. ten pat). 
Kaip rodo kontekstas, pa kreisi ir pa labi gali sudaryti opozicij? ir su kognici-
niais vietos prieveiksmiais (jie ?ymi tik vien? viet?, palyginti su visas vietas 
?ymin?iu visur), tod?l jiems priskirtinas dar viena po?ymis ? ?nekognicinis? 
(semantin? opozicija kognicinis / nekognicinis).
BaltuFilol-20.indd   47 2011.11.11.   9:33:02
48
Vietos prieveiksmiais pa kreisi ir pa labi taip pat galima atsakyti ? klau-
simus, pvz., Ku r te ir vannas istaba? V?RIETIS. Taisni un tad p a  l a b i  ? t?l?t 
aiz v i r t u v e s  (LLVVe). I? pavyzd?io galima suprasti, kad vietos prieveiksmis 
kur apeliuoja nurodyti tam tikr? informacij?, ?iuo atveju ? kur yra vonios 
kambarys, o pa labi vartojamas atsakant ? ?? klausim?, t. y. kartu su taisni 
perteikia apeliuojam?j? informacij?. Remiantis tuo, kas aptarta, galima teigti, 
kad kur turi po?ym? ?klausiamasis?, o pa kreisi ir pa labi ?io po?ymio neturi, 
vadinasi turi po?ym? ?neklausiamasis?. Aptartieji prieveiksmiai sudaro opozicij? 
klausiamasis / neklausiamasis.
Apibendrinant bendrin?je latvi? kalboje vartojam? pa kreisi ir pa labi 
paradigminius santykius, galima teigti, kad kalbamieji ?od?iai apib?dintini 
kaip ?i? po?ymi? kombinacijos (kurie i? j? yra integraliniai, kurie diferenci-
niai, ?r. Integralini? ir diferencini? po?ymi? lentel? Nr. 1):
pa kreisi = [neklausiamasis ? nekognicinis ? vienpusi?kumas ? horizon-
talumas ? ?onas ? tikslumas ? nede?inumas];
pa labi = [neklausiamasis ? nekognicinis ? vienpusi?kumas ? horizon-
talumas ? ?onas ? tikslumas ? de?inumas].
Vietos 
prieveiksmis
Integraliniai po?ymiai
Diferenciniai 
po?ymiai
n
ek
la
u
si
am
as
is
n
ek
og
n
ic
in
is
vi
en
p
u
si
?k
u
m
as
h
o
ri
zo
n
ta
lu
m
as
ti
k
sl
u
m
as
?o
n
as
d
e?
in
u
m
as
n
ed
e?
in
u
m
as
 
(k
ai
ru
m
as
)
pa kreisi + + + + + + ? +
pa labi + + + + + + + ?
1 lentel?. Prieveiksmi? pa kreisi, pa labi integraliniai ir diferenciniai po?ymiai 
Kaip min?ta anks?iau, vietos prieveiksmi? aplinkybin? pozicija glaud?iai 
juos sieja su veiksma?od?iais, tod?l tokius junginius b?tina ap?velgti. I? j? 
tikimasi nustatyti reik?m? papildant? slankum?.
Kai rimties veiksma?od?iai (atrasties, b?t, s?d?t, st?v?t) prisijungia tiks-
l? ?on? ?vardijan?ius prieveiksmius, lokalizuojamas subjektas ?gyja buvimo 
vietos reik?m?, pvz.: Otrs ???v?tis (S), kas s t ? v  p a  k re i s i , ir dom?ts maizei 
(LVTKe); Pa  l a b i  b i j a  dzelt?t ies?cis rudzu lauks (S), p a  k re i s i  b i j a  t?ds 
pats rudzu lauks (S) (LLVVe); T?l?kaj? ce?? p a  k re i s i  i r  lifts (S) uz aug?u.. 
(LVTKe). Kai kuriuose kontekstuose rimties veiksma?odis praleid?iamas, bet 
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   48 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
49
buvimo reik?m? i?lieka ry?ki, pvz.: Pa  k re i s i  vecs p?l?dzis (S) nokaltu?iem 
zariem, da?i dz?v?bas koki (S) p a  l a b i . .  (LVTKe); <...> izliktas divas lielform?ta 
fotogr?fijas ? vien? gai?a tuvpl?na portrets profil? no lab?s puses un blakus p a 
l a b i  otr? fotogr?fij? (S) ? nod?r?tas vistas k?ji?as.. (LVTKe); Ugunskurs (S) p a 
l a b i , sargi me?mal? (LVTKe); <...> no kanceles, no apa?? vitr??u loga, ? izn?k, 
ka vi?? s ? ?  pa  l ab i  (LLVVe); Virtuvei lab?k vajadz?tu a t ra s t i e s  pa  kre i s i 
no m?jas ieejas (LLVVe).
Analizuojant kontekstus, aptikta pavyzd?i?, kuriuose pa kreisi ir pa labi 
sudaro junginius su slinkties veiksma?od?iais, pvz.: Ja skrienot pa me?u, var 
p a s kr i e t  p a  l a b i ,  p a  k re i s i  vai atpaka?, un noorient?ties, laiv? tas diez ko 
nepadodas (LVTKe); No ?? punkta vi?i (S) var d o t i e s visur ? aug?up, lejup, p a 
l a b i ,  p a  k re i s i ,  vi?i var ar? ap?ot ap ?o punktu k? nelaim?gas v?veres riten? 
(LVTKe); K? tai pasak?: i e s i  (S) p a  l a b i  ? zirgu pazaud?si, iesi p a  k re i s i  ? 
pats pazud?si (LVTKe); To (S) var kus t in ? t  pa  l ab i ,  pa  kre i s i , uz aug?u un 
uz leju. Z?ns gult? esmu es pats (LVTKe) ir t. t. Kaip matyti i? pateikt? kontekst?, 
kai slinkties veiksma?odis prisijungia pa kreisi arba pa labi, subjektas juda ta 
kryptimi, kuri? ?ymi kalbamieji vietos prieveiksmiai, t. y. jis ?gyja slankumo 
reik?m? ? juda ? de?in? arba ? kair?. Galima sp?sti, kad ?i slinktis yra linijin?, 
t. y. subjektas slinks linija, viena kryptimi, tiesiai (Kilius 1980: 37).
Taigi, kai ?iuos vietos prieveiksmius prisijungia veiksma?od?iai, subjektas 
?gyja tokias reik?mes (?r. 2 lentel?):
1. Rimtis;
2. Slinktis:
a) linijin?.
Vietos prieveiksmis Rimtis Slinktis: linijin?
pa kreisi + +
pa labi + +
2 lentel?. Slankumas 
Pateikta lentel? rodo subjekto, ne vietos prieveiksmio slankum?. Patys 
pa kreisi ir pa labi slinkties / rimties reik?m?s ne?gyja ? subjekto slankumas 
priklauso tik nuo veiksma?od?io. Pa kreisi ir pa labi atlieka ?kelio ?enklo? 
funkcij?, t. y. nurodo, kur yra arba kuria kryptimi ? ? de?in? ar ? kair? ? slinks 
subjektas.
5. Apibendrinimas
I?tyrus vietos prieveiksmi? pa kreisi ir pa labi vartosen? ir semantik? 
latvi? kalboje, paai?k?jo, kad: 1) pa kreisi ir pa labi vartojami tik bendrin?je 
BaltuFilol-20.indd   49 2011.11.11.   9:33:03
50
latvi? kalboje ? tyrimui pasirinktose ?nektose jie nevartojami; 2) semantin? 
pa kreisi ir pa labi strukt?r? geriausiai apra?o ?ie integraliniai ir diferenciniai 
po?ymiai: ?neklausiamasis?, ?nekognicinis?, ?vienpusi?kumas?, ?horizontalumas?, 
??onas?, ?tikslumas?, ?de?inumas? / ?nede?inumas? (?kairumas?); 3) pa kreisi ir 
pa labi jungiasi tiek su rimties, tiek su slinkties veiksma?od?iais: kai pa kreisi 
ar pa labi prisijungia rimties veiksma?od?ius, subjektas lokalizuojamas tam 
tikroje vietoje (kair?je arba de?in?je), kai slinkties subjektas juda linija (? kair? 
arba de?in?); 4) pa kreisi ir pa labi junginiuose su veiksma?od?iais slankumo 
reik?m?s ne?gyja ? slankum? lemia veiksma?odis.
Literat?ra
Ar?ja, Maija. 1995. Adverbu klasifik?cija un to sist?misk?s iez?mes. Latvie?u 
valodas un literat?ras probl?mas. Zin?tniski raksti. LU 
Pedago?ijas fakult?te. Latvie?u valodas un literat?ras katedra. 
Pieaugu?o pedago?isk?s izgl?t?bas centrs, R?ga.
Ar?ja, Maija. 1996. Vietas adverbi, Valoda ? 1995. Humanit?r?s fakult?tes zi n?t-
nis kie las?jumi, S?rija A. Zin?tniskie raksti 4. s?jums, Daugav-
pils Pedago?isk? universit?te.
Balode, Sarm?te. 2008. Kalnienas gr?mata. R?ga: LU Latvie?u valodas instit?ts. 
Bielenstein, August. 1863. Lettische Grammatik. Mitau: Fr. Lucas? Buchhandlung.
Bielenstein, August. 1864. Die lettische Sprache nach ihren Leute und Formen. Berlin: 
Ferd. D?mmler?s Verlagsbuchhandlung.
Bielenstein, August. 1866. Die Elemente der lettischen Sprache. Mitau: Druck und 
Verlag von J. F. Steffenhagen und Sohn.
DLK?e = Stasys Keinys (red.), Dabartin?s lietuvi? kalbos ?odynas, 
5 pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvi? kalbos 
institutas, 2000 (http://www.lki.lt/dlkz/).
Endzel?ns, J?nis. 1951. Latvie?u valodas gramatika. R?ga: Latvijas Valsts 
izdevniec?ba.
Endzel?ns, J?nis. 1982. Darbu izlase. 4. s?j. 2. da?a. R?ga: Zin?tne.
Forssman, Berthold. 2003. Das baltishe Adverb: Morphosemantik und Diachronie. 
Heidelberg: Winter.
Hesselberg, Heinrich. 1841. Lettische Sprachlehre. Mitau: Gedruckt bei Johann Friedrich 
Steffenhagen und Sohn.
Jud?entyt?, Gintar?. 2010. Latvi? kalbos vietos prieveiksmiai: sinchronija ir diachronija, 
Disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Kagaine, Elga, Silvija Ra?e. 
2000. 
?r?emes izloksnes v?rdn?ca 1?3. R?ga: Zin?tne.
Kalme, Vilma. 2001. Nelokam?s v?rd??iras latvie?u liter?raj? valod?: M?c?bu 
l?dzeklis. Liep?ja: Liep?jas Pedago?ijas akad?mija.
Kilius, Jonas. 1977. Orientacini? reik?mi? strukt?ra lietuvi? kalboje, Kalbotyra 
28(1), 40?49.
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   50 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
51
Kilius, Jonas. 1980. Slankumo reik?mi? strukt?ra lietuvi? kalboje, Kalbotyra 
31(1), 34?56.
LK?e = Gertr?da Naktinien? (red.), Lietuvi? kalbos ?odynas, 1?20 
(1941?2002): elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvi? kalbos 
institutas, 2005 (www.lkz.lt).
LLVVe = Latvie?u liter?r?s valodas v?rdn?ca 1?8 (1972?1996): v?rdn?ca 
internet?, R?ga: LU Latvie?u valodas instit?ts (http://www.
tezaurs.lv/llvv/).
LVTKe = L?dzsvarots m?sdienu latvie?u valodas tekstu korpuss. 2007?
2010. R?ga: LU Matem?tikas un inform?tikas instit?ts 
(http://www.korpuss.lv/).
ME = M?lenbaha-Endzel?na latvie?u valodas v?rdn?ca 1?4 (1923?
1932): v?rdn?ca internet?, R?ga, (http://www.tezaurs.lv/
mev/login).
MLLVG = M?sdienu latvie?u liter?r?s valodas gramatika 1: Morfolo?ija; 
2: Sintakse. R?ga: LPSR Zin?t?u akad?mijas izdevniec?ba. 
1959, 1962.
Paegle, Dzintra. 2003. Latvie?u liter?r?s valodas morfolo?ija. R?ga: Zin?tne.
Paulauskien?, Aldona. 1994. Lietuvi? kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? 
leidykla. 
Putni??, Eduards. 1985. Sv?tciema izloksnes apraksts. R?ga: Zin?tne.
Pokrotniece, Korn?lija (red.). 
2007. 
Latvie?u liter?r?s valodas morfolo?isk?s sist?mas att?st?ba: 
Nelok?m?s v?rd??iras. R?ga: LU a?ent?ra ?LU Latvie?u 
valodas instit?ts?.
Rosenberger, Otto Benjamin. 
1830. 
Formenlehre der lettischen Sprache. Mitau: gedruckt bei Joh. 
Friedr. Steffenhagen und Sohn.
Rosinas, Albertas. 1996. Lietuvi? bendrin?s kalbos ?vard?iai. Vilnius: Mokslo ir 
enciklopedij? leidykla.
Rosinas, Albertas. 2005. Latvi? kalbos daiktavard?io linksniavimo sistema: sinchronija 
ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos 
institutas.
Soida, Em?lija. 1969. Adverbs un adverb??an?s m?sdienu latvie?u valod?. R?ga. 
Stender, Friedrich. 1783. Lettische Grammatik. Mitau: gedruckt und zu haben bei 
Johann Fried. Steffenhagen.
Sutartiniai ?enklai
+ rei?kia po?ymio buvim?
? rei?kia po?ymio nebuvim?
/ ? opozicija
Santrumpos
Acc. ? akuzatyvas
Dat. ? datyvas
O ? orientyras
O2 ? antrinis orientyras
S ? subjektas
BaltuFilol-20.indd   51 2011.11.11.   9:33:03
52
Gintar? Jud?entyt?
Vilniaus universitetas
Lietuvi? kalbos katedra
Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva
gintare.judzentyte@flf.vu.lt
KOPSAVILKUMS
Vietas apst?k?u v?rdu pa kreisi un pa labi lieto?ana un 
semantika m?sdienu latvie?u valod?
Gintar? JUD?ENTYT?
?aj? rakst? tiek analiz?ta vietas apst?k?u v?rdu pa kreisi un pa labi lieto?ana un noz?mes. 
Vispirms tiek apl?koti latvie?u liter?r?s valodas dati, p?c tam ? divu izlok??u (Sv?tciema un 
Kalnienas) materi?ls. Balstoties uz Sv?tciema un Kalnienas tekstu anal?zi, var secin?t, ka ?aj?s 
izloksn?s pa kreisi un pa labi viet? ir lietojamas prepoz?ciju konstrukcijas vai lokat?vi. Visp?rinot 
semantiskus p?t?jumus latvie?u liter?raj? valod?, pa kreisi un pa labi var raksturot k? speci?lo 
paz?mju kombin?ciju, piem?r?m, pa kreisi = [ne jaut?jamais ? ne kognit?vs ? ne deiktisks ? vienas 
puses ? vertik?lais ? s?na ? prec?zs ?  kreis?s puses]. 
SUMMARY
The Usage and Semantics of the Local Adverbs pa kreisi and 
pa labi in Modern Latvian
Gintar? JUD?ENTYT?
In the present paper the meanings of two Latvian language adverbs of place pa kreisi and 
pa labi are discussed. Firstly, these combinations are analyzed in the standard Latvian language, 
then material of selected Latvian subdialects (Sv?tciems and Kalniena) is reviewed. The discussion 
of Latvian subdialects shows that prepositional constructions or locatives are used rather than pa 
kreisi and pa labi in the texts under consideration. Concluding the investigation of standard Latvian 
examples it should be noticed that each of the local adverbs can be described as a combination 
of special features, for example, pa kreisi = [non-interrogative ? non-cognitive ? non-deictic ? 
non-inside ? single-sided ? vertical ? side ? precise ? not-right (left)]. 
Gintar? JUD?ENTYT?. Pa kreisi, pa labi vartosena ir semantika dabartin?je latvi? kalboje
BaltuFilol-20.indd   52 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
53
BALT? KALB? NOMINA AGENTIA SU SUFF. *-?N? KILM?S IR 
SEMANTIN?S RAIDOS YPATUMAI
(?DEIV?S? ?EMYNOS VERIFIKAVIMO KLAUSIMU)
Rolandas KREG?DYS
Lietuvi? kalbos institutas
Balt? kalbose su suff. *-?n? formuojami nomina collectiva, abstracta, ir vei-
k?j? [nomina agentia1] ? nomina qualitatis morfologinio semantinio tipo vediniai 
(Skard?ius 1996: 266?272; Ambrazas 2000: 45, 54?55, 72, 156?157).
Janis Endzelynas (Endzel?ns 1951: 221) latvi? kalbos vedinius su suff. 
-?n?- traktuoja kaip deminutyvus, ?nektose vartojamus greta suff. -?n?- se-
mantini? atitikmen?, t.y. suponuojama ta pati ?i? darybini? element? kilm? 
ir j? semantin? rai?ka [tai tradicin? 19 a. ?io determinanto kilm?s ai?kinimo 
refleksija ? identi?kai toki? alternant? atsiradim? senojoje ind? kalboje [?vai-
raus laikotarpio] ai?kino Teodoras Benf?jus (Benfey 1880: 121?158)]. Tokios 
nuostatos paisoma iki ?iol, plg. la. dial. s?t?na ?tvorel?? (Vid?em?s vidurio 
?nektose) interpretavim? (?r. Kurzemniece 2008: 152?153). Gali b?ti, kad Ineta 
Kurzemniec?, nenurodanti konkre?ios ?od?io reik?m?s, o tik morfologin? 
semantin? tip? (deminutyv? (!!!)) ir bendr?j? izoleks?, neatsi?velgia ? galim? 
fonetin? la. dial. -ie- ? la. dial. -?- kitim? [rytin?se ?nektose; taip pat Vid?e-
m?s ir Latgalos dialektin?se zonose; tokia kaita reflektuojama ir sen?j? ra?t? 
pavyzd?iuose] (Endzel?ns 1951: 137), t.y. ?i leksema gali b?ti ai?kinama ne kaip 
deminutyvin? resp. asociatyvin?, bet referentin? reik?m? suponuojanti lytis la. 
s?tiena ?kiemas, sodyba; kiemo dalis tarp kl?ties ir tvarto; ?ole apaugusi vieta 
tarp gyvenamojo namo ir kl?ties? (ME III: 834) [? la. dial. s?tiens ?kiemas? (EH 
II: 484)], mat la. s?ta ?tvora, aptvaras, kiemas; valstie?io sodyba, ?kis? (ME III: 
833) suponuoja latvi? kalboje vartot? nomen collectivum prala. *seit? ?apjuosti 
// susieti dalykai ? sodybos priklausiniai? [d?l ei > ? pla?iau ?r. Endzel?ns 
1951: 137; d?l leksemos kilm?s ?r. ME III: 833] > la. *s?t? ?t.p.? > la. s?ta ??kis? 
[singuliarizacija, plg. lie. dial. kaim?na 1 ?kaimynija? Ls, JD 850, J V 413; 
?kaimyn?? Q 356 ? lie. kaim?nas, -? smob. (1) D?, -? (3) Snt, Rg, kaim?nas 
(4) Kv, Rt ?gretimas gyventojas; gretimas ?mogus? SD 333, R, N, LsB 410, M ir 
kt.; ?valdinys?2 PK 120, DP 270; ?to paties kra?to ?mogus, savas ?mogus? M? 
316 (LK?e)]. Daryti toki? prielaid? galima, remiantis la. dial. s?te?a2 ?kar?i? 
(gulstin?) tvora [Sk (507)]; diafragma (pilvapl?v?) [Sk (507), Vrkl (426)]?, 
1 ?iuo terminu straipsnyje rei?kiamas ne darybinis modelis, bet gramatinis subjekto ?vardi-
jimas (?r. Bu?mann 2002: 55; plg. SP I: 117).
2 ?i semema reflektuoja posesyvin? konotacij?, plg. b?n.sl. ?????? ??eimai priklaus?s; ver-
gas? (???????? 1993: 699; Ambrazas 2000: 157).
BaltuFilol-20.indd   53 2011.11.11.   9:33:03
54
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
la. dial. s?ti?e2 ?tvora, aptv?rimas [Ml (494)]? (EH II: 484) ? la. s?ti?a ?tvora? 
(ME III: 833). ?ie latvi? kalbos pavyzd?iai yra itin svarb?s ne tik morfologinei 
resp. etimologinei la. s?ta ?tvora, aptvaras, kiemas ir kt.?, bet ir ?io ?od?io 
vedini? strukt?rini? element? kilmei nustatyti. Akivaizdu, kad ir la. dial. 
s?te?a2 ?kar?i? (gulstin?) tvora; diafragma (pilvapl?v?)? [su suff. -ena < -ina ? 
pla?iau ?r. Endzel?ns 1951: 300], ir la. dial. s?ti?e2 ?tvora, aptv?rimas? ? suff. 
-ina vediniai suponuoja ne deminutyvin?, bet posesyvin? funkcij? (!!!), kuri 
geneti?kai susijusi su nomina collectiva strukt?rine raida ir reik?mine sklaida 
(plg. SP I: 120; Ambrazas 2000: 54). Tai turi lemian?ios reik?m?s ?io darybinio 
formanto raidai resp. kilmei atskleisti.
Iki ?iol niekas n?ra nustat?s, koks yra darybinis resp. etimologinis san-
tykis tarp suff. ide. *-?n?-/-?na ir suff. ide. *-?n?- //*-?n? (Antuanas Meillet?as 
tik konstatuoja toki? por? egzistavim? ? 1914: 234, Karlas Brugmannas 
(Brugmann, Delbr?ck 1906: 237) rekonstruoja suff. ide. *-eino-/*-oino- [> 
ide. *-?no- su monoftongizuotu *-ei-; deja, toks ai?kinimas ne?manomas mor-
fologi?kai, mat, remiantis Antuano Meillet?o (???? 1914: 245) balsiokaitiniu 
strukt?rini? element? sklaidos principu, determinatyvas turi b?ti nulinio 
laipsnio, o monoftongizuotas *-?no- vis tiek reflektuot? t? pat? ? gu?a ? laips-
n? (!!!); beje, pabr??tina, kad Brugmanno sp?jim? Meillet?as (ibd.) grie?tai 
neigia (!!!)]. Endzelynas, apra?ydamas latvi? kalbos dupletines poras, teigia 
buvus dialektin? resp. itin v?lyv? ir sekundarin? -?- > -?- (latvi? auk?tai?i? 
?nektose ? Endzel?ns 1951: 309). Pranas Skard?ius (1996: 266) konstatuoja: 
?Priesaga -yna- yra susidariusi jau prie?istoriniais laikais, ir tod?l jos kilm? 
nebevisai ai?ki?.
Tiesa, laringalin?s teorijos ?alininkai3 suff. ide. *-?n?- //*-?n? atsiradi-
m? ai?kina jiems ?parastu b?du ? pasitelkia laringalus. Remdamiesi Karlo 
Hoffmanno (1955: 37) hipoteze apie skirting? sufikso laipsni? vyri?kosios ir 
moteri?kosios gimin?s variant?, suponuojan?i? posesyvin? konotacij?, germa-
n? kalbose egzistavimu, ?ym?tojo nario funkcine atribucija nurodo laringalin? 
pailginim?, t.y. rekonstruoja ide. suff. *-iHnah2 (? ide. *(dh)?h-em-iHnah2 > lie. 
?em?na [apie ?i? lyt? ?r. toliau] ? Wodtko, Irslinger, Schneider 2008: 88). Toks 
Hoffmanno sp?jimas iki ?iol reinterpretuojamas ir pa?i? laringalin?s teorijos 
atstov? vertinamas ?vairiai, plg. Birgitos Olsen (2004: 237, 244) sp?jim?, neva 
?io tyr?jo laringalin?s kilm?s sufiksai reflektuoja verbalin? prolyt?, tod?l struk-
t?ri?kai turi b?ti vertinami kaip kompozitiniai elementai (plg. Pinault 2000: 
61tt.; Dunkel 2001: 87). D?l akivaizd?ios ?ios hipotez?s ir jos interpretavimo 
fantasmagorijos resp. kazuistin?s argumentacijos, j? taikyti balt? kalb? fakt? 
ai?kinimui, matyt, negalima, mat ?<?> sprend?iant sud?tingus morfologijos 
raidos klausimus, b?tina atsisakyti atomistini? tyrimo metod? ir atsitiktinio 
3 U? literat?ros nuorod? autorius nuo?ird?iai d?kingas straipsnio recenzentui.
BaltuFilol-20.indd   54 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
55
lyginimo su kitomis indoeuropie?i? kalbomis, kuri? duomenys, nei?tyrus j? 
vidin?s raidos motyv?, da?nai gali nuvesti ? klystkelius. Kiekvienos kalbos 
faktas turi b?ti tiriamas tos kalbos (ar tarm?s) sistemini? s?saj? po?i?riu, 
jo vartojimo kontekst? ir pragmatikos po?i?riu ie?kant jo pakitim? vidini? 
motyv? pa?ios kalbos (ar tarm?s) sistemoje? (Rosinas 1997: 73). Prie?ingai, 
b?t? ne?manoma paai?kinti, kod?l lietuvi? kalboje vartojamos lytys m?t-ina 
ir lie. dial. m?t-?na (?r. toliau); lie. ?em-?n? 2 Nd?; P, Rt?, LB? ir ?em-?n?4 
2 Nd? ??emuog?? Gr?l, Drsk?, Arm, Kp?; ?jos vaisius? Dv, Lp, Vrnv, K?; 
?bra?k? ir jos vaisius? Plng, Lk?, Ggr (LK?e) (su -e < -a, plg. lie. t?v?n? ?patria? 
< pralie. *t?v?n? [?r. toliau]) ir kt. ? ?ie, itin svarb?s dupletiniai variantai 
min?tos teorijos ?alinink? ka?kod?l net neminimi (?r. Wodtko, Irslinger, 
Schneider ibd.).
Sprend?iant skirtingos kokyb?s vokalizmo suff. ide. *-?n?-/*-?na ? 
*-?n?- //*-?n? atsiradimo problem?, akcentuotina, kad antrini? darybini? 
formant? balsiokaitos laipsni? fonologinio sinharmonizmo tendencijas yra 
aptar?s Meillet?as (1914: 245). ?i? d?men? strukt?rin? raida buvo koreliaci-
n? resp. linkusi kisti priklausomai nuo juos sudaran?i? element? darybinio 
statuso [sufikso ar determinatyvo] ir fonologin?s j? charakteristikos. Yra 
i?kelta hipotez? (Kreg?dys 2010a: 31?41), kad kolektyvo formantas *-? iki 
Leskyno d?snio veik? kaip dominacinis stiprinantysis. Gali b?ti, kad ?i? 
hipotez? patvirtina ir fleksinio formanto *-? poveikis lemti ne tik radicialin?s 
morfemos fonologin? kait?, bet ir antrinio sufikso d?men? kiekybin? resp. 
strukt?rin? kitim?, reflektuojam? formatyvo *-?- ? *-?-, t.y. dupletinis suff. 
*-?-n?-5 + *-? (collect.) ? *-?-n?- ? *-?-n? [pagal analogij?; min?tina, kad 
Karlas Brugmannas (Brugmann, Delbr?ck 1906: 274, 277) sp?jo suff. *-?-n? 
kilm? esant ka?kaip susijusi? su suff. *-?no- raida, ta?iau konstatuoja: ?Der 
Ursprung von *-?no- ist unklar?, nors ir nurodo genetini? s?saj? buvim? su 
nomina collectiva darybiniu tipu (Brugmann, Delbr?ck 1906: 278)]. Vadinasi, 
galima daryti atsargi? prielaid? apie sufiks? *-?-n?- // *-?-n? antrin? kilm? 
ir genetin?s s?sajos buvim? su nomina collectiva darybine kategorija (?r. 
1 schem?). Tok? sp?jim? galima argumentuoti ne?prast? kalbos sistemai taip 
vadinam? nomina communia ly?i? atsiradimu, kuri? kilm? iki ?iol n?ra pilnai 
i?ai?kinta ir tinkamai pagr?sta (?r. Valeckien? 1984: 200): lie. dial. kiv?na 1 
?sud?i?v?lis, sumenk?lis? Kl, J; ?(scom.) ?yk?tus ?mogus? J, Tv; ?(scom.) prastas 
arklys? K.B?g, D?; ?buo?galvis, varlo?is? Dsn, K.B?g, D?, Tvr; ?(scom.) 
blogas, netik?s, piktas ?mogus? I.Simon., Prk, Ggr (? lie. dial. kiv?nas 3 J, 
4 ??velgti ?ios lyties s?saj? (t.y. suponuoti kontaminacijos ar analogijos veikimo faktori? 
resp. antrin? kilm?) su lie. m?l-?n? 2 ?(bot.) vir?ini? ?eimos augalas (Vaccinium myrtillus)? 
R, K, Mt, LB?, Glv, Sv, Er?, Brsl; ?to augalo uoga? Kair, Sml; ?(bot.) girtuokl? (Vaccinium 
uliginosum)? Dk?, Rod (LK?e) rizikinga, mat lytis *m?l-in? n?ra u?fiksuota.
5 Ide. suff. *-n?- vartotas sudarant adjektyvus i? substantyv? ? ???? 1914: 233.
BaltuFilol-20.indd   55 2011.11.11.   9:33:03
56
1 D? ?smulkus vandens gyv?n?lis, infuzorija; uodo vik?ras? Trgn, Klt, Ds, 
Aln, Slk; ?kirm?lyt? ar koks vabalas? Sdk, J (Ds), Ut, Pl?, V?ns; ?sud?i?v?lis, 
sumenk?lis (ppr. apie piemen?)? U?p, Ut; ??indomas k?dikis? J); lie. dial. 
vaikin? 2 ?jaunas neved?s vyras, jaunuolis, jaunikaitis? (masc.) Nd?, M.Valan? 
(LK?e) ? lie. vaik?nas (2) KB II 60, K ir kt.; ?jaunas neved?s vyras, jaunuolis, 
jaunikaitis? K.B?g ir kt.; ?vyri?kos lyties vaikas, berniukas? Snt, Kin ir kt.; 
?paauglys, berniokas? N ir kt.; ?samdinys, bernas? Gs, ?v, Klp, LB 209; ?raitas 
senov?s kar?ygys, raitas pasiuntinys, raitelis; riteris? LT I 521 (LK?e) < lie. 
va?kas ?t?vams s?nus ar dukt??6 + suff. *-?-n?- resp. *-?-n?- // *-?-n? [*-?-n?- + 
*-? (collect.)] ? lie. merg?nas 2 ?ma?yt? mergait?? LKG I 283 (LK?e) ir kt. (?r. 
Skard?ius ibd.) [su antriniu cirkumfleksu7, plg. lie. dial. vaik?nas 1 ?(menk.) 
vaikas, vaikigalis? ?vn?, Klt, Lz?, Mlk, ?rm, Pls; ?(sing. col.) vaik? b?rys, 
vaikai? Lz; ?vieta, kur daug vaik?? J, Prng // vaik?nas 2 Nd?, Jz, Rod, (4) 
Asv, Lp ?jaunas neved?s vyras, jaunuolis, jaunikaitis? Jz, Dg, Sem, Trak, On?, 
?d; ?s?nus? Alv, Ds; ?(prk.) kas ma?o ?gio, silpnas? Drsk; ?paauglys, berniokas? 
Drsk?, KrvD 193; ?jauniklis? Lp (LK?; dar ?r. Gerullis, Stangas 1933: 26; 
Skard?ius 1996: 267).
Tod?l ?i? darybini? element? vediniai privalomai turi reflektuoti ir 
nomina collectiva morfologinei kategorijai b?ding? semantin? rai?k?, t.y. po-
sesyvin? konotacij? (!!!), kuri yra substratin? resp. pirmin?. ?ios nuostatos 
nepaisymas suponuoja klaiding? ide. kalb? atitinkamos strukt?ros leksem? 
reik?min?s priklausomyb?s resp. darybin?s kategorijos nustatym?: la. ??vene 
ai?kinamas kaip deminutyvas (Endzel?ns 1951: 300), nors pastarasis tokios 
reik?min?s konotacijos nesuponuoja (plg. la. ??vine ?kumel?; (pl.) tokie grybai? 
(ME II: 377) ? la. ??vka ?kumelait?? (ME ibd.) [< la. ??ve ?kumel?? + suff. -(i)
ka], la. me?tene ?mergait?, mergina? ? me?ta?n?te, me?tan?te ?mergai?iuk?? (ME II: 
593) ir kt. ?ios leksemos reflektuoja posesyvin? semem? su nomina qualitativa 
konotacija ir adjektyvin?s substantyvizacijos darybin? tip?: la. ??ve ?kumel?? 
+ suff. -in?(-a)- > adj. la. *??vin?(-a)- ?b?dingas (priklausantis) kumelei? [plg. 
subst. la. m?rs ?saikas? ? adj. la. m?r?ns ?saikingas?, dial. m?rins ?t.p.? (Endzel?ns 
1951: 309)] ? subst. la. ??vine ?kumel?? it kt. ? lie. vaik?nas ?jaunas neved?s 
6 Plg. lie. va?kas 4 ?t?vams s?nus ar dukt?? K I 42 ir kt.; ?nesuaug?s, nesubrend?s ?mogus; 
berniukas ar mergait?? SD 50 ir kt.; ?k?dikis, naujagimis? SD 4 ir kt.; ?kas ma?o ?gio, 
silpnas? M??, Sdk; ?berniukas? R, R 87, 227 ir kt.; ?s?nus? R ir kt.; ?vaikinas, jaunuolis, 
jaunikaitis? SD 1118, R 217 ir kt.; ?nesuaug?s tarnas; pusbernis? SD1 118, SD 238 ir kt.; 
?gyvuli?, pauk??i? ar kit? gyvi? jauniklis? N, Nd? ir kt.; ?maloninis kreipimasis ? suaugu-
s?j? ar pertaras? Bdr, Tl, K. Donel. ir kt.; ?(ba?n.) dvasios vadovo kreipimasis ? sek?jus? MP 
153, DK 2 ir kt.; ?tam tikros aplinkos, aplinkybi? s?lygotas asmuo? D?, Ds, ?g, SkvJn 12, 
36; ?vegetatyvinio dauginimosi svog?n?lis? r?.; ?i? tokio svog?n?lio pirmus metus augantis 
augalas?; ?vaisiaus prielipas? Rs; ?kiaul?s p?sl? su ?ki?ta plunksnos r?ksnele? Ds (LK?e).
7 ?io atsiradimas, matyt, sietinas su alternanto lie. vaik?nas 2 ?suaug?s jaunas, neved?s vyras; 
jaunikaitis? (DLK?) vartojimu ?nektose.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   56 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
57
vyras, jaunuolis, jaunikaitis? (DLK?) ? *?priklausantis (b?dingas) vaikui; 
toks, koks yra vaikas? [plg. lie. vaik?nas ?vyri?kos lyties vaikas, berniukas? 
(!!!) (LK?e)], kur? Endzelynas (Endzel?ns 1951: 309) interpretuoja kaip demi-
nutyv?, nors ?is toks n?ra. Tiesa, jis (Endzel?ns ibd.) nurodo, kad seniau ?ios 
reikm?s b?ta kitos, ta?iau jo ?vardytas augmentatyvo ?i? ?od?i? statusas vargu, 
ar teisingas ? didinamosios reik?min?s konotacijos min?ti leksiniai pavyzd?iai 
nesuponuoja. Taip ai?kinti, ?inoma, negalima ir lie. ?vinas ?avies patinas? 
semantin?s raidos (plg. Endzel?ns 1951: 310; [?iek tiek kitaip] Ambrazas 2000: 
85), kuri reflektuoja posesyvin?8, o ne deminutyvin? archisemem? [< lie. av?s 
?gyvulys, laikomas vilnai ir m?sai (kitur ir pienui)? + suff. *-?-n?- ? *?tas, 
kuris priklauso aviai ? avies patinas?, plg. lie. k?v? ?prasta kumel?, kuinas; 
prastas liesas gyvulys? + suff. *-?-n?- ? lie. k?vinas ?prastas arklys, kuinas? 
(LK?e; dar ?r. PE? II: 81)].
I?vad? apie sen? ly?i? su suff. la. -?ns, -?na deminutyvin? konotacij? 
Endzelynas (Endzel?ns 1951: 318?319) formuluoja, remdamasis Brugmanno 
autoritetu, bet ne jo nurodom? pavyzd?i? analize. Deja, Brugmanno patei-
kiam? ?vairi? ide. kalb? pavyzd?i? semantin? raida jokiu b?du nesuponuoja 
teigini?, kuriuos ?is tyr?jas formuluoja, o kai kurie jo samprotavimai buvo 
ne visai korekti?kai interpretuojami kit? tyr?j?9: 1) nurod?s teising? got. 
gaitein ?o?kos, susij?s su o?ka? reik?m? (Brugmann, Delbr?ck 1906: 274), 
t.y. posesyvin? semem?, j? ka?kod?l ai?kina kaip deminutyv? (Brugmann, 
Delbr?ck 1906: 275); ?inoma tok? ry?? galima b?t? ??velgti, jei su ?ia forma 
lyginamas s.v.a. gei??n reik?t? ?o?iukas resp. o?kyt??, ta?iau ?is ?odis rei?kia ne 
deminutyvin?s konotacijos semem? ?o?iukas?, bet ?(adj.) o?i?kas; (subst.) o?ys? 
(IEW 409; Uhlenbeck 1900: 55), mat s.v.a. gei??n yra b?dvardis, o subst. 
s.v.a. gei???n ?o?iukas? [su digrafu -??- (kitaip ?i? form? ra?o Brugmannas 
(Brugmann, Delbr?ck 1906: 277)] yra pastarojo perdirbinys [adjektyvin? 
substantyvizacija]. Taigi go. gaitein ?o?kos; o?ys? (neutr.) (< ide. dial. *ghaid-
?nos ? IEW ibd.) suponuoja ne ma?ybin?-malonin? (plg. Orel 2003: 123), bet 
posesyvin? funkcij?, reflektuojam? adj. lo. haed?nus ?o?iuko; of a kid, kid?s? 
8 Tokio darybinio modelio, suponuojan?io posesyvin? konotacij?, b?ta ir slav? kalbose, plg. 
r. ???? ?pel?da? ? r. ???-?? ?t.p.? (g. masc. ? ???? XXXIX: 188) [semantinis indiferenti?-
kumas, matyt, nulemtas ?io pauk??io lyti?kumo neskyrimo (plg. Kreg?dys 2010: 233), nors 
galima ??velgti s?sajas su analogijos veikimu, t.y. su r. ????? ?apuokas? (g.masc.)]. Vadina-
si, teigti, kad slav? kalbose toks strukt?rinis tipas yra pasiskolintas i? balt? (?????????? 
1993: 63?64; Ambrazas 2000: 85), matyt, negalima.
Vyri?kosios gimin?s reprezentanto i?skyrimas i? kuopos suponuoja ?? model? esant paveld?t?, 
o ne skolint? i? balt?: r. ?????? ?tarnai, darbininkai, dvaro ?mon?s (baud?iauninkai ? R.K.)? 
? ???????? ?tarnas, darbininkas? (???? IV: 588) [d?l suff. r. -?? ?r. ????????? 1982: 71].
9 Frydrichas Klug? (1899: 29), beatodairi?kai r?m?sis ?ia dogma, suk?r? got? daiktavard?i? 
reik?mes, kurios jiems n?ra b?dingos, plg. go. qinein ?moteri?kut?? ? ?moteris? [? adj. sl. 
*?enin? ?priklausantis moteriai?] < pragerm. *k?en?nan ?t.p.? (Orel 2003: 228).
BaltuFilol-20.indd   57 2011.11.11.   9:33:03
58
(?r. OLD 783; Uhlenbeck ibd.) ? lo. haedus ?o?iukas? (!!!) (OLD ibd.) + 
suff. -?n-. Toki? pat semantin? rai?k?, t.y. posesyvin?, suponuoja ir min?tas 
go. gaitein ?o?iukas? ? go. gaits ?o?ka?10 + suff. *-?n- [> *?tai, kas o?kos, 
kas priklauso o?kai?]; 2) jokiais b?dais negalima sutikti su Brugmanno 
(Brugmann, Delbr?ck 1906: 275; dar ?r. Ambrazas 2000: 106) teiginiu, neva 
deminutyvin? suff. *-?n?- semantin? rai?k? reflektuoja gr. ????????? ?jaunas 
varnas (Ar. Eq. 1053); ?uvis, pana?i ? e?er?? (Id. Lys. 560, Comici ap. Ath. 308 
sq., Arist. H. A. 9. 2, I, al.) ? Liddellio ir Scoto (1882: 832) ?odyne ?i leksema 
nurodoma be deminutyvin?s reik?m?s nuorodos (!!!). Ma?ybin?-malonin? ?ios 
morfologin?s strukt?ros lytis graik? kalboje buvo formuojama ne su suff. -??-, 
bet suff.: 1) -?o- (d?l jo ?r. Baldi 1999: 305?306), plg. gr. ???????? ?(dur?) 
ranken?l?? (Liddell, Scott ibd.); 2) -???-, plg. gr. ?????????? ?varniukas? 
(Gloss. ? Liddell, Scott ibd.). Be to, tokiam Brugmanno teiginiui prie?tarauja ir 
antroji gr. ????????? semema ??uvis, pana?i ? e?er??, reflektuojanti adjektyvin?s 
substantyvizacijos darybin? tip? (d?l jo dar ?r. Brugmann, Delbr?ck 1906: 276), 
kuriam pirmin? deminutyvin? konotacija n?ra b?dinga, t.y. sememos *?pa-
na?ios ? varn? spalvos; tokios spalvos kaip varna? [pana?iai teigta jau antikoje: 
Opp. H. I. 133 sp?jama, kad ?i ?uvis taip pavadinta d?l jos spalvos ir min?to 
pauk??io pana?umo] kilm? sietina su adj. gr. ????????? ?toks kaip varnas; var-
no spalvos? (A.B. 104, Vitruv. 8.3 ? Liddell, Scott ibd.) ? gr. ????? ?tamsios 
spalvos up?s ?uvis; e?erys? ? gr. ???????????? ?tamsi? plunksn??, ??????? 
?(adj.) tamsus; (subst.) erelis, vanagas?, ??????? ?tamsi d?m?? (Lidell, Scott 
1882: 1204). Vadinasi, gr. ????????? ?jaunas varniukas? ma?ybin?s-malonin?s 
konotacijos nesuponuoja, prie?ingai ? reflektuoja kvalitatyvin? nomina agentia 
semantin? funkcij?, tiesiogiai susijusi? su posesyvine archisemema *?tai, kas 
b?dinga (priklauso) varnui? [? gr. ????? ?varnas; kormoranas; tvirtinamojo 
?renginio kablys; dur? rankena; kankinimo ?renginio dalis? (Liddell, Scott 
1882: 832) + suff. *-?n?-]; 3) klaidingai interpretuojamas ir le. dziecina, i? ties? 
dabartin?je lenk? kalboje rei?ki?s deminutyvin? semem? ?vaikutis, vaikelis? 
(Brugmann, Delbr?ck 1906: 275) [tokia reik?m? ?inoma ir 16 a. ra?tuose 
(pla?iau ?r. SPW VI: 340)], dar 17 a. buvo vartojamas nomen collectivum 
semema ?vaikai? (Br?ckner 1957: 108). Tok? teigin? galima patvirtinti ir le. 
dziecina deminutyvinio vedinio le. dziecineczka ?vaikiukas (masc./fem.)? 
(Linde I: 585) egzistavimu. Ma?ybin?s-malonin?s konotacijos nesuponuoja 
ir r. ?????? ?jaunuolis, neved?s suaugusysis, beveik suaug?s ?mogus? (???? 
I: 438), kurio nedeminutyvin? konotacij? suponuoja ?io ?od?io vediniai r. 
???????, ????????? ?t.p.? (???? ibd.) ? suff. (demin.) -???- r. ????????? 
?vaikinukas, berniukas? (???? ibd.) [? r. ?????-???? ?berniukas? (???? II 
293), r. ????-???? ?t.p.? (???? III: 18).
10 Klug? (1911: 122) sp?ja go. g?its ?o?ka? esant g.masc. reprezentant?.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   58 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
59
Itin abejotinas Brugmanno teiginys apie suff. *-?-n?- // *-?-n? pirmin? 
deminutyvin? rai?k? buvo dogmatizuotas ir nekvestionuojamas, plg. B?gos 
(RR I: 583) ai?kinim?: ????. m?tyna ?????? ???????? ????????????? 
?????? ? m?t?. ??? ??. ??. *mot? ??????. ???? ?? *mot?na; ??. lent?na 
??????? ??? lent? ????????. B?ga klysta ir d?l semantin?s lie. m?tyna kate-
gorijos nustatymo ? lie. m?tyna ?moteris savo vaikams, mama, mot?? ir lie. 
m?t? ?t.p.? semantiniu at?vilgiu yra indiferenti?ki (!!!) ?, ir d?l akcentin?s 
prolyt?s ai?kinimo, mat lytis mot?na u?fiksuota Duset? apylink?se (LK?K: 
t?vas su mot?nu sav?, veselijan i?va?iav? [tiesa, kortel?je padaryta korekcija: 
lytis mot?nu kito asmens, t.y. ne pateik?jo, pakeista ? m?tynu]). Akcentuotina, 
kad B?ga, labai teisingai susiej?s lie. m?tyna ?moteris savo vaikams, mama, 
mot?? su to paties darybinio tipo lie. lent?na ?prie sienos ar spintoje pritvirtinta 
lenta ar plok?t? kam nors d?ti, laikyti; i? tos paskirties lent? padarytas baldas? 
(DLK?), ne??velg? posesyvin?s j? reik?m?s, nulemtos kolektyvo formacijos: 
lie. lent-?na ? lie. lent? 4 ?i? med?io i?pjauta nestora pailga plok?t?? SD 39, 
R, Ds, Prn ir kt.; ?kurios nors specialios paskirties, ?vairios i?vaizdos plok?-
t?? D?, J.Jabl., Prn, B; ?fonas? Kr?, Sml; ?skarda prie ?agr?s vir?uj norago, 
verstuv?? ?lv; ?plok?t? su technikos prietaisais? r?.; ?plok?t? su kokiais nors 
?ra?ais? PK 106; ?kas i?tisas, viename gabale, ne i? dali? sudarytas? ?ts, Skd, 
Rt, N, Kv (LK?e) + suff. *-?n? [< pralie. *lent?n? ?lentos? (n.collect.) ? adj. 
pralie. *lent-?-n?- ?lentinis? + *-? ? Brugmannas (Brugmann, Delbr?ck 1906: 
276 [graik? ir italik? k. sistemose], 278?279 [balt? ir slav? k. sistemose]), 
matyt, teisingai konstatuoja tokiam darybiniam tipui b?ding? adjektyvin? 
substantyvizacij?] ? lie. m?t-?na ? lie. m?t? 1 ??mona, pati? KlG 146 ir 
kt.; ?moteri?k?? SD 168, DP 90, 565; ?motina? JJ, Nm? ir kt.; ?krik?to dukt?? 
Kos 32 (Vk?); ?(bot.) ?iedo dalis, kurioje po apdulkinimo u?simezga vaisius, 
piestel?? P; ?(anat.) gimda? r?. (LK?e) + suff. *-?n? [< pralie. *mot?n? ?motinos 
dalykai?11 (n.collect.) ? adj. pralie. *mot-?-n?- ?motinos? + *-?, plg. adj. lie. 
d?d?nis ?d?d?s, priklaus?s d?dei? J I 305 (su -inis < *-?-n?- -Skard?ius 1996: 
245?247)] ? (posesyvin? konotacija) lie. dial. m?tyna ?motinos motina 
resp. mo?iut??12 K (LK?K) ? lie. t?v?n? ?patria? [< pralie. *t?v?n? *?t?vo ?em?, 
namai, gyvuliai, apyvokos daiktai ir pan.? [nomen collect.; d?l -?na ? -?n? 
11 Plg. lie. m?tina 1 Drsk, lie. dial. m?tyna 1 K [motynos ? Sln; Motyn?le ? J, J V 903, LB 45; 
motynyt? (d.) Ds; Motyn?le Krtn; motyn?k? ?v] ?moteris savo vaikams, mama, mot?? Rs ir 
kt. ?apie tai, kas labai artima, brangu? [m?tyna K II 75] A.Baran.; ?moteris, turinti ar tu-
r?jusi vaik?? (sov.) r?., sp.; ??mona, pati? Brsl, Pb [m?tyna ? Ds]; ?patel?, turinti jaunikli?? 
I.Simon.; ?vienintel? bi?i? ?eimos patel?, galinti d?ti kiau?in?lius, bi?i? karalien?, bitinas, 
bitin?lis? Pa? ir kt.; ?senoji bulv?, i? kurios i?auga naujos? Kr?, ?kn; ?ko nors prad?ia, ?alti-
nis, pagrindas? K.B?g. ir kt. (LK?e).
12 Akcentuotina, kad posesyvin? tokio vedinio konotacija b?dinga vakar? slav? kalboms, 
plg. [giminyst?s termin? (!!!)] le. macierzyn ?vienturtis t?v? vaikas resp. paveld?tojas? 
(Br?ckner 1957: 325) [< le. macierz ?motina? (Linde III: 5) + suff. *-?n?-].
BaltuFilol-20.indd   59 2011.11.11.   9:33:03
60
pla?iau ?r. Brugmann, Delbr?ck 1906: 278; Ambrazas 2000: 55] ? pralie. 
*t?vas ?pater? + suff. *-?n?] (dar ?r. 16 i?na??)13.
Toki? darybini? semantini? atitikmen? lietuvi? kalboje itin gausu: lie. 
brol-ynas ?brolio s?nus? Q1 103, Q2 80, N 346, lie. diev-?nas ?dievo s?nus, 
dievaitis? Knv, lie. seser-ynas ?sesers s?nus? Lex 154, Q1 474, N 646 (pla?iau 
?r. Skard?iui 1996: 267), dar plg. lie. dial. gen?nas 4 ?genio jauniklis? Rtn, 
Mrk (LK?e). Ilgainiui kalbos sistemoje ?m? rastis [pagal analogij?] antri-
niai darybiniai vediniai, semanti?kai su nomina collectiva morfologiniu tipu 
neturintys nieko bendra: lie. merg?nas 2 ?ma?yt? mergait?? LKG I 283 (LK?e) 
ir kt. (?r. Skard?ius ibd.), reflektuojantys asociatyvin? referent? ?palikuonis? 
[kolektyvini? darini? posesyvin?s sememos refleksija], tod?l imt? suvokti 
kaip deminutyv? [sekundarin? ?ios lyties kilm? suponuoja semantin? rai?ka, 
mat pirmin? reflektuot? reik?m? *?mergos vaikas?]. Deja, ?io itin svarbaus 
morfologinio kitimo aplinkybi? nepaisoma, tod?l rekonstruojamos niekuomet 
neegzistavusios leksin?s lytys, pvz. lie. av?nas 1 ?motinos brolis, d?d?? K, Pgg 
ir kt. (LK?e) ? ??d?delis? (diminutyvas ? maloninis subst. <?>? (PE? I: 
128), nors pastarasis reflektuoja posesyvin?s reik?m?s vedin? lie. dial. av-a ?teta 
(motinos sesuo)? + suff. -yna, t.y. deminutyvin?s protosememos lie. av?nas 
niekuomet nerei?k?, plg. lo. avunculus ?motinos brolis?.
Remiantis ?iais argumentais, galima i?kelti hipotez?, kad deminutyvin? 
?io sufikso reik?m? pati v?lyviausia14, reflektuojanti posesyvin?s sememos 
transformacij? d?l referento denotat? asociatyvinio-generatyvinio statuso:
A [(sub-//ob-)jektas] ? B [jo priklausinys] ? A ? A,
plg. lie. dial. brolynas ?brolio vaikas? B, A 1885, 150 (LK?e), lie. dial. 
gen?nas ?genio vaikas?, lie. dial. karvel?nas ?karvelio vaikas? ir kt. ? visiems ?iems 
pavyzd?iams b?dinga kolektyvini? darini? posesyvin? konotacija (!!!), tod?l j? 
priskirti deminutyv? darybiniam pogrupiui (plg. Ambrazas 2000: 156), matyt, 
nevert?t?. Ilgainiui objekto ir jo priklausini? santykis ?gijo nomen qualitatis se-
mantin? konotacij?, tod?l posesyvin? reik?m? kito ? deminutyvin?. Be to, b?tina 
paisyti genetinio ry?io tarp suff. *-?n?- // *-?n? ir suff. *-?n?- // *-?na vedini? 
egzistavimo, dialektuose suponavusio ?i? formant? gramatin? neutralizacij? 
(plg. Ambrazas 2000: 106)15, plg. subst. lie. dial. brol?nas 2 ?broliukas? Vn ? 
adj. lie. br?linis, -? ?kiekvieno s?naus kitiems t? pa?i? t?v? vaikams? r?. ? lie. 
13 Remiantis ?ia analize, negalima pritarti lig?ioliniam ?io ?od?iui priskyrimui nomina loci 
darybinei semantinei grupei (plg. Ambrazas 2000: 56), mat leksema reflektuoja nomen 
collectivum konotacij? resp. darybin? tip?.
14 Deminutyvin?s konotacijos nesuponuoja ir s.i. suff. -?n- adjektyviniai vediniai, traktuotini 
kaip morfologiniai semantiniai pamatini? form? alternantai: s.i. nav?na, as, ?, am = s.i. 
nava ?naujas, ?vie?ias, modernus? (Williams 1872: 472; Cappeller 1891: 263).
15 Latvi? kalboje toks indiferenti?kumas gal?jo b?ti nulemtas formalaus ?ios kalbos ?nek-
toms b?dingo fonetinio ?vairavimo, kuriose pasitaiko ? ir ? pakaitinio vartojimo, ypa?, kai 
tasai ? kaitaliojasi su e, plg. la. dz?le ?gelm?? ? dzi?? ? dzelme (Endzel?ns 1952: 93).
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   60 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
61
br?lis 1 K, brol?s 3 Gdr ir kt., brolis, -ies ?kiekvienas s?nus kitiems t? pa?i? t?v? 
vaikams? SD 18, R ir kt.; ?pajaunys, pamergys? Lp ir kt.; ?(voc. fam.) kreipiantis ? 
artim? ?mog?? Rm, J. Jabl. ir kt.; ?tos pa?ios aplinkos, bendr? interes? ?mogus? 
Rs, Mair. ir kt.; ?(ba?n.) vienuolis, brolijos narys? Enc, Kt (LK?e)16.
Nomen collectivum darybin? model? reflektuoja ir subst. lie. ?em?na 1 
?vir?utinis birus (ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) m?s? planetos pavir?iaus 
sluoksnis? D?2, Pls, Arm, Vlk ir kt.; ?privatus (ppr. dirbamas) sklypas, nau-
dmenos? Dgl?, Prng, Ck (LK?e) < lie. ??m? 2 ?vir?utinis birus (ppr. dirbamas 
ar kitaip naudojamas) m?s? planetos pavir?iaus sluoksnis?17 + suff. -yna, plg. 
la. zem?ne ?apa?ia? (ME IV: 711).
Apie ?? ?od? sukurta tiek legend?, kad kai kas net ?m? teigti, jog lietu-
viai vartojo tokios morfologin?s strukt?ros teonim?, plg. ?em?na ?Erdg?ttin? 
(Brugmann, Delbr?ck 1906: 278; Gimbutas 1963: 191?192; Gimbutien? 1985: 
151?152, 154, 174; 1994: 98?99; 2002: 20, 66?72, 75, 139; Ambrazas 2000: 
157; Laurinkien? 2010: 97 ir kt.). Vladimiras Toporovas netgi rekonstruoja 
balt? ir slav? prolyt? *?em?na/*Zem?na ??em?s ir derliaus dievyb?; gimdytoja ir 
16 Dar plg. subst. lie. dial. d?dinas 1 ?kiekvienas senesnis ?mogus? Vlkv, Gs ? adj. lie. dial. 
d?d?nis, -? 2 ?d?dei priklausantis? I, J ? lie. d?d? 2, d?d? 4 K ?motinos ar t?vo brolis? R ir kt.; 
?kiekvienas senesnis ?mogus? Gs ir kt.; ?(menk.) i?si?ioj?lis, nenaud?lis? Jn?k ir kt.; subst. lie. 
dial. lauk?nas 2 ?nedidelis laukas? Dov, Sg ? adj. lie. lauk?nis, -? 2, la? kinis 1 ?lauko, lauk?? 
Ad ir kt.; ?lauko javams skirtas? Jn?; ?ne kult?rinis (apie augalus)? R ir kt.; ?ne naminis, laisv?-
je, laukuose gyvenantis (apie gyv?nus)? Ds ir kt.; ?lauko pus?s, i?orinis? Dr ir kt. (LK?e).
17 Plg. subst. lie. ??m? 2 semantin? ekstensional?: ?(astr.) penkta pagal dyd? Saul?s sistemos 
planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas)? I, D?, Nd?, R ir kt.; ?(m?s? planetos) 
pavir?ius, kuriuo vaik??iojame, ant kurio stovime (da?nai prie?prie?inamas dangaus skliau-
tui); auk?to, stogo ir t. t. pagrindas, apa?ia, ant ko galima u?lipti (da?nai prie?prie?inamas 
vir?ui)? SD 196, 378 ir kt.; ?asla? Jdr, Sdk ir kt.; ?grindys? Vd?g, M?? ir kt.; ?apatinis auk?tas? 
Dgl?, ?vn?; ?dugnas (vandenyje)? D?1, Vlk, Srj; ?iliatyvo linksnis (arba prielinksnis ? su 
galininku), einantis postverbu, kuris ppr. vartojamas po ?alinimo, naikinimo, menkinimo 
reik?m?s veiksma?od?i? ir nurodo baigtin? veiksm?? Lg ir kt.; ?vir?utinis birus (ppr. dirba-
mas ar kitaip naudojamas) m?s? planetos pavir?iaus sluoksnis? P, KB I 41 ir kt.; ?med?iaga, 
sudaranti m?s? planetos pavir?i?? Nd? ir kt.; ?tos med?iagos gabal?lis, gr?delis? GK 1939, 
26 (A.Sal); ?sm?lis? Kltn, Krtn ir kt.; ?molis? K II 371, I; ?dulk?s? ?l ir kt.; ?purvas, ne?varu-
mai? Aln ir kt.; ?vienas i? tariamai pirmini? element?? DP 8; ?sklypas, plotas, laukas, skirtas 
kokioms reikm?ms? ??? 53 ir kt.; ?sausuma? I, Nd? ir kt.; ?krantas, pakra?tys? Pl? ir kt.; 
?ariamas, dirbamas laukas, dirva? I, D? ir kt.; ?lauko pavir?ius kaip ?dirbimo objektas? ?l 
ir kt.; ??emdirbyst?, ?em?s ?kis? Kp ir kt.; ?privatus (ppr. dirbamas) sklypas, naudmenos? 
S.Dauk, I ir kt.; ?privati valda? Kp ir kt.; ??kis? Klk ir kt.; ?valakas? Rm ir kt.; ?savaranki?kas 
?kininkavimas? Sd ir kt.; ?tinkamas augalams augti ar auginti sluoksnis, dirvo?emis? KlM 
448 ir kt.; ?tautos arba taut? gyvenama teritorija, kra?tas, ?alis? SD 272 ir kt.; ?kurio kra?to 
ar ?alies gyventojai, tauta? M? 292 ir kt.; ?valstyb?? K II 200 ir kt.; ?etninis teritorinis viene-
tas? LTE II 32 ir kt.; ?apylink?, vietov?, sritis? C II 241 ir kt.; ?t?vyn?, gimtin?, t?vi?k?? Nd? 
ir kt.; ?pasaulis? ?r ir kt.; ??moni? gyvenamas pasaulis, prie?ingas dangi?kajam (t.y. rojui) 
arba po?eminiam (t.y. pragarui)? M? 9 ir kt.; ??is pasaulis, suvokiamas kaip tam tikras beri-
bis pavir?ius (kartais supamas vanden?)? Dgl? ir kt.; ?visi ?mon?s, ?monija? Ch1Apr 6 ir kt.; 
??emi?kasis gyvenimas (prie?ingas dvasi?kajam), jo atributai? DP 200, 238 ir kt. (LK?e).
BaltuFilol-20.indd   61 2011.11.11.   9:33:03
62
maitintoja; ypatingai garbstoma ?emdirbi?, ypa? pavasar?, pradedant arimo ir 
s?jos darbus, i?varant galvijus ? pievas ir baigiantis ?em?s ?kio darbams? [tyr?jas 
taip pat pateikia rus? leksem? ??????, neu?fiksuot? jokiuose leksikografiniuose 
?ios ryt? slav? kalbos s?vaduose (!!!)] (??????? 2000: 278, 315).
Raineris Eckertas (1999: 212) savaip interpretuoja Danieliaus Kleino 
Grammatica Litvanica (1653: 61) pateikiamus leksikografinius faktus. Neatsi-
?velgdamas ? pirmosios lietuvi? kalbos gramatikos teksto atkarpos, kurioje 
minima mitologema ? Deiwe Dea, ?emyne Dea terr? ?, ypatybes, ? kamieno 
lyt? ?emyne interpretuoja kaip archaizm? (Eckert 1999: 212, 217). Matyt, joki? 
abejoni? nekyla, kad ? kamieno forma yra inovacin?, sukurta Kleino d?l analo-
gijos Deiwe Dea. Daryti toki? prielaid? galima d?l ?io ?od?io ???? ????????? 
statuso ? tokia lytis n?ra u?fiksuota jokiame kitame ?altinyje (!!! ? v?liau j? 
Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubuhne [1703] perra?? Matas Pretorijus: 
?emyne / Zemine [MP III: 148t., 272, 482, 512; dar ?r. ??????? 2006: 239]). 
Toks sp?jimas suponuoja ne tik inovacin?s morfologin?s lyties egzistavim? 
Kleino veikale, bet ir jos neautenti?kum?, mat duomen? pateik?jas, matyt, 
savaip u?ra?? teonim? d?l jo vartojimo stokos gyvojoje kalboje. Eckerto (1999: 
213) nurodomi neva morfologiniai semantiniai teonimo atitikmenys lie. ?emyn?, 
-is yra klaidingai ai?kinami, mat lie. ?em?n? 2 Nd? (LK?e; Skard?ius 1996: 
272) rei?kia ??emuog??, o ne ?deiv?? (!!!); taip pat akcentuotina, kad pamatinis 
?odis suponuoja tik fitonimin?, o ne mitologin? konotacij?18. Taigi ?io autoriaus 
samprotavimai apie ? kamieno lyties archaji?kum?, matyt, yra koreguotini.
Darydami prielaidas apie neva egzistavusios deiv?s ?emynos kult?, 
balt? mitologijos tyr?jai da?niausiai tik mini kit? nuomon?mis gr?stus, itin 
abejotinus teiginius apie praide. dievybi? egzistavim?, bet pamir?ta nagrin?ti 
faktin? med?iag?, pirmiausiai ? ra?ytinius ?altinius ir folkloro duomenis. 
I? pateiktos morfologin?s vedini? su suff. *-?n? analiz?s matyti, kad nomen 
qualitatis, b?tent tok? darybin? model? tur?t? reflektuoti teonimas, tiek dary-
bi?kai, tiek semanti?kai yra labai v?lyvas ?io formanto derivacinis tipas 
(?r. 1 schem?). ?inoma, galima sp?ti, lietuvi? kalboje ?vykus kait? nomen 
abstractum (??em??) ? nomen qualitatis (??em?s deiv??) [v?lyva metonimija], 
bet tam reikt? pasitelkti atitinkamus darybinius semantinius atitikmenis, 
kuri? balt? panteone stokojama, plg. s.lie. ?em?n? ??em?? (ac.sg.) DK 24 [nesu-
prantama, kod?l ?? bendrin? ?od? Nijol? Laurinkien? (?????????? 2005: 352) 
18 Plg. semantin? lie. ??muog? 1 KB II 98, K, Jn, K. B?g (Kv), ?, Nd?, K?, ??muog? 1 ?, 
D?, Nd?, Tv, Er?, Dk?, Smln, Aln, ?emuog? 3b Brs, Vk? ekstensional?: ?(bot.) er?k?tini? 
?eimos laukinis ir kult?rinis ?olinis augalas, vedantis raudonas sultingas uogas (Fragaria)? 
SD1 138, SD 287, R, R 123, M?, M? 161, Sut, Kos 137, P, F, N, M, Mit II 138, L, LL 
176, ?T 54 ir kt.; ?to augalo uoga? J, LTR (?r), D. Po?k., Rdn, Klp, ?ts, End ir kt.; ?bra?k? 
(Fragaria grandiflora)? Tl?, Grdm, Jrb, Pnm?, LKK VII 50 (Alk), dar plg. lie. dial. ?emin?l? 
2 ??emuog?? Plng (LK?e).
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   62 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
63
ra?o did?i?ja raide ir interpretuoja kaip deiv? (?r. toliau)], visai kit? semantin? 
tip? suponuojant? sakralin?s sferos termin? lie. dial. diev?nas ?dievo s?nus resp. 
dievaitis? (posesyvin? konotacija), kur? darybi?kai atliepia lie. ?em?nas 1 ?, 
3 ? ?did?iulis ?em?s plotas, supamas vandenyn?, kontinentas? V?, Rt? ir kt.; 
??kis, ?em?? Str, Kin; ?sukasta ?em?, ?emi? kauburys? Rm?, J (LK?e), mat 
nomina collectiva su ?iuo darybiniu formantu buvo link? konkret?ti (Ambrazas 
2000: 54).
Tod?l tik?ti tokiu sp?jimu negalima d?l keli? prie?as?i?:
I.a. senuosiuose lietuvi? ra?tuose ?ia leksema rei?kiama ne dievyb?, bet 
nomen abstractum ??em?? ? 1) <?> kurie g?rbin? vgn?, ?em?n?, giwat?s, ??lc?ius, 
p?rk?n?, m?d?i?s <?> DK 24 (LK?K; dar ?r. BRM? II 655); 2) anoniminiame 
1605 m. katekizmo tekste nurodoma: m?ldzia ? ?eminas, Deywes, Perkunus 
AK 65 [B?gos kortel? ? LK?K]; akivaizdu, kad leksema ?eminas (acc.pl.), 
rei?kianti ??emes?, para?yta skyrium nuo mitologem? Deywes ir Perkunus, t.y. 
veikalo autorius ai?kiai nurodo, kad aptariamas terminas negali b?ti siejamas 
su dievybe (nomen qualitatis), bet nomen abstractum ??eme?; be to, mitologijos 
tyr?jai ka?kod?l ignoruoja labai svarb? toki? mitologem? atsiradimo pirmin? 
?altin?, t.y. neatmestina galimyb?, jog min?tos citatos yra kult?rin?s graik? 
kli??s, plg. Herodoto pers? [resp. kito tik?jimo i?pa?in?j?] apib?dinim?: 
?????? ?? ???? ?? ??? ?????? ??? ?? ??? ???? ??? ????? ??? ???????? ?aukoja 
saulei ir m?nuliui, ir ?emei, ir ugniai, ir vandeniui, ir v?jams? (Herod. Hist. I 
131; dar ?r. ????? IV: 70), t.y. ?kabinetin?s mitologijos? k?r?jai, remdamiesi 
klasikos tradicija, gal?jo sukurti balt? panteon?, identi?k? graiki?kajam;
Ib. ai?kinant Jano ?asickio veikale De Diis Samagitarvm C?terorvmque 
Sarmatarum, & fal?orum Chri?tianorum. Item de religione Armeniorum (1582) 
pirm? kart? pamin?to teonimo Zemina [Sunt etiam de?, Zemina terre?tris, 
Au?theia apum.] (Lasickis 1969: 41) kilm? (pla?iau ?r. Jaskiewicz 1952: 103?104; 
??????? 2000: 278, 315; ?????????? 2005: 352), ka?kod?l ignoruojamas 
leksinis semantinis to paties referento atitikmuo, taip pat minimas ?io autoriaus 
veikale, Zemiennik (voc.sg.) [<?> Haec tibi ? Zemiennik deus. gratias agentes 
offerimus <?>; Accipe ? Zemiennik grato animo ?acrificium <?>]19.
19 Atskirai min?tina, kad Jaskiewiczius (1952: 103), m?gin?s apra?yti ?io teonimo kilm?, 
pateikia itin klaiding? informacij? apie tai, kad ?asickis neva nuplagijavo Motiejaus Stryi-
kowskio veikale Kronika Polska, Litewska, ?m?dzka i wszystkiej Rusi (Krolewen, 1581) mi-
nim? ?ios dievyb?s kulto apra??. Be to, nurodoma, kad ?? teigin? suformulav?s Vilhelmas 
Mannhardtas (Jaskewicz ibd.). Tokios Jaskiewicziaus formuluot?s traktuotinos kaip visi?-
kos kompetencijos stokos ?rodymas, mat ?asickio veikalas para?ytas ir i?si?stas spausdinti 
apie 1580 m. (LE XIV: 182), o Stryikowskio ? 1582 m. (LE XXIX: 42). Pats Stryikowskis 
savo darbo plagijavimu kaltino Aleksandr? Guagnin? (LE ibd.) [Rimantas Balsys (2006: 
97) teigia, kad Guagninis ?naudojosi M. Strijkovskio rankra??iu?], o ne ?asick?. Be to, 
?asickis (Lasickis 1969: 41) pats nurodo, kad naudojosi Guagninio veikalu, o Mannhardtas 
(1936: 333) pateikia Stryikowskio knygos i?trauk?, o ne kokius nors plagijavimo faktus.
BaltuFilol-20.indd   63 2011.11.11.   9:33:03
64
Remiantis 16, 20 i?na?ose nurodytais teiginiais, galima daryti i?vad? 
apie ?ios dievyb?s vardo substratin?s lyties nustatymo kriterij? svarb?, t.y. 
autenti?koji forma yra pamin?ta Stryikowskio (?r. Balsys 2006: 95), o ne 
Lasickio veikale (?r. Dini 2010: 337), kuri, matyt, yra raktas atskleid?iant 
ne tik jau min?to teonimo Zemiennik, bet ir ?asickio minimos mitologemos 
Zemina kilm?. Stryikowskis savo veikale mini lyt? Ziemennik [Bog Ziemennik 
albo ziemny ktorego w w??ow chowaniu, y mlekiem karmieniu chwalili, temu te? 
czarne kurzyce bili na ofiar?; Ziemennikowi (dat.sg.), Ziemenniku (voc. sg.), 
Ziemennika (gen. sg.) (Stryikowski 1582: 144, 146?147)], o ne *Zemienik 
su ?akniniu -e- kaip Zemina. Ai?kinant ?io teonimo kilm?, b?tina paisyti 
Stryikowskio nurodom? ?ios dievyb?s kulto realij?: 1) jai (taip pat ir visiems 
kitiems dievams (!!!): ?<?> Wur?chaitos ich Pop <?> pro?i w?zytkih Bogow 
ka?dego z o?obna <?>? = ?senasis dar kart? kreipiasi ? visus dievus? K 
S?duvi? knygel? (BRM? II: 147)) skirta ?vent? rengiama spalio prad?ioje, 
kai derlius suve?tas ? kluonus; 2) aukojimo apeigos vyksta namuose, o ne 
lauke (!!!), susirinkus keli? kaim? gyventojams; 3) vai?i? stalo atributai du: 
keli duonos kepalai ir alaus indai; 4) stalai u?kloti ?iaudais; 5) aukojamieji 
gyv?nai yra ver?is ir tely?ia, avinas ir avis, o?ka ir o?ys, kiaul? ir kuilys ir kt. 
[b?tinai pora]; 6) apeigas atlieka pagonis ?ynys, i?renkantis aukosim? gyv?n? 
(pagal tam tikrus burtus); 7) ?ynio vardas Wur?chait; 8) apeig? metu jis ant 
galvos u?sid?davo vainik? (Stryikowski 1582, 146?148). 
Visi ?ie faktografiniai motyvai itin svarb?s nustatant Stryikowskio patei-
kiamo pasakojimo autenti?kum? resp. vartojam? leksini? ly?i? patikimum?. 
Remiantis S?duvi? knygel?je (pla?iau ?r. BRM? II: 147?148) ir Simono Grunau 
Kronikoje (BRM? II: 113) i?vardyt? identi?k? Stryikowskio veikale minim? 
kulto apeig? element? ir teonim? atitikimu, galima daryti i?vad?, kad Stryi-
kowskis pateikia ne autenti?k? lietuvi? religinio gyvenimo epizod? apra??, 
bet kompiliacin? ?i? dviej? ?altini? variant?. Pabr??tina, kad ?is autorius itin 
dr?siai perpasakoja min?t? 16 a. ?altini? faktus, mat Gr?navo veikale minim? 
teonim? (BRM? II: 116) kei?ia ?ynio bendriniu identi?kos fonetin?s strukt?ros 
(!!!) ?vardijimu, minimu S?duvi? knygel?je (BRM? II: 132) [Gr?navas tikriniu 
daiktavard?iu Worskaito ?vardija pr?s? karali? (?r. BRM? II: 105)]: pr. Wurs-
chayto20 // Wursskaito, Borsskayto //Borszkayto (Grunau 1876: 95; Mannhardt 
1936: 197?198). Beje, Gr?navo nurodytas galvij? dievo vardas Wurschayto [= 
Wourschkaity A , -i B, Wurschkayten R, J ir kt. bei S?duvi? knygel?je minimas 
?ynio pavadinimas, BRM? itin ydingai transponuotas ? lyt? Vir?aitis (plg. 
BRM? II: 147)], pakartotas Stryikowskio, yra pr?s? kalbos sufiksinis vedinys, 
20 ?io teonimo lig?iolin? fonetin? reinterpretacija, t.y. Vir?aitis (plg. Balsys 2006: 116), trak-
tuotina kaip liaudies etimologija gr?sto ?od?io sulietuvinimo pavyzdys, i?kreipiantis ne tik 
?od?io kilm?s nagrin?jimo tradicijas, bet ir kult?rin? vakar? balt? paveld?.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   64 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
65
d?l tabu patyr?s morfemin? transpozicij? (tokie kitimai ?prasti sakralin?s 
sferos terminams ? ?r. ????????? 1998: 155, 158?160; Kreg?dys 2010b: 
51?52): pr. curwis ?jautis? E 672 [< *kurvas ?t.p.? su ?aknies balsio -u- vietoj 
-a-21], t.y. pr. *karvas ?jautis? (plg. ??????? 1984: 346), sietinas su pr. *karv? 
?karv?? (plg. PE? II: 318) + suff. pr. *-ait- (pla?iau ?r. Ambrazas 2000: 140) ? 
*Kurvaitas ?tas, kuriam priklauso jautis [resp. jau?iai]?22 (d?l ?ios lyties pla?iau 
?r. ???????? 2009: 285) ? pr. dial. [d?l tabu] *Vur-s-kai-tas [su paratetiniu 
-s- d?l kontaminacijos (?) su ?aknimi pr. *vur-s-, da?na tiek toponim?, tiek ir 
antroponim? ?vardijimuose (?r. Gerullis 1922: 211; Trautmann 1925: 122)]> 
pr. dial. *Vur?kaitas [su -s- > -?- pagal ruki taisykl? (?r. ELL2 637; ???????? 
2008: 155)], kur? Gr?navas u?ra?? su ?akniniu -k- (pr. Borsskayto) ir be jo.
Vadinasi, Stryikowskis savo Kronikoje pateik? ne lietuvi?, bet pr?s? reli-
gini? apeig? apra??. Taigi kyla pagr?st? abejoni? ne tik d?l jo veikale minim? 
teonim? gentin?s priklausomyb?s, bet ir kulto autenti?kumo. Itin abejotinas 
jo pasakojimas apie porini? gyv?n? aukojim? bei j? spalvos [juodos] i?skir-
tinum?, mat iki tol joks balt? gen?i? religines apeigas apra??s kronikininkas 
toki? fakt? nemin?jo. Min?ti kulto elementai b?dingi graik? apeigoms, mat 
yra ?inoma, kad ?ie indoeuropie?iai vyri?kosios lyties dievams aukojo tokios 
pat lyties gyv?nus, o deiv?ms ? j? pateles [tokio pat principo buvo paisoma, 
aukojant ?mones, netgi k?dikius (Barringer 2001: 145, 242)] (pla?iau ?r. 
Guhl, Koner 1896: 470; dar ?r. Barringer 2001: 30, 145, 212), uranistin?s 
sferos dievams aukoti balti, o chtonin?s ? juodi gyv?nai (Guhl, Koner ibd.; 
???????? 1998: 51; Barringer 2001: 57). Gali b?ti, kad Stryikowskis, per-
smelktas renesansin?s ideologijos, suk?r? sen?j? lietuvi? religin?s sistemos 
pseudorefleksij?, neturin?i? nieko bendra su ryt? balt?, bet sietin? su vakar? 
balt? kulto ir superstatiniais graik? mitologijos elementais. Tod?l galima daryti 
atsargi? prielaid? apie paties Stryikowskio sukurt? diev? vard? egzistavim? jo 
veikale [?inoma, ne vis?], t.y. remdamasis S?duvi? knygel?je ir Gr?navo veikale 
minimu ?vent?s laikotarpiu [?po derliaus nu?mimo? (BRM? II: 146)] ir neva 
frumentaline jos motyvacija bei jau min?ta Herodoto ir v?liau juo sekusi? 
antikos autori?, apra?iusi? ne graik? (t.y barbar?), kult?, apibr??imu ?[?] 
aukoja [?] ?emei [?]? (?r. auk??iau), pateikia ?em?s dievyb?s vard?, kuris 
gali b?ti interpretuojamas kaip autoriaus fantazijos vaisius, mat S?duvi? 
21 Gali b?ti, kad pr. *karvas ?jautis? ?aknies balsio kitimas nulemtas regresyvin?s asimilia-
cijos, t.y. fleksinis -as po LG (Elbingo ?odyn?lio tarm?je, t.y. pamed?n?) buvo tariamas 
?tamsesnis ir ?ymimas u(-us)? (Kaukien? 1999: 21; 2000: 54; 2004: 65). Vadinasi, ka?kada 
pamed?n? tarm?je gal?jo b?ti vartojamas *karvus > *kurvus, ilgainiui redukavus fleksin? 
*-as, po to virt?s i-kamieniu substantyvu, plg. pr. tauris ?tauras? E 649 ? top. pr. Tau-
rusgalwo (Gerullis 1922: 181) < *tauras (PE? IV: 186). Tod?l tok? kitim? reik?t? ai?kinti 
ne kaip ekstralingvistinio fenomeno refleks?, bet dialektizm?, atitinkant? pab??i? tarm?s 
fonetini? kitim? ypatumus (pla?iau ?r. ???????? 2009: 284).
22 D?l posesyvin?s ?io sufikso konotacijos pla?iau ?r. Ambrazas 2000: 140.
BaltuFilol-20.indd   65 2011.11.11.   9:33:03
66
knygel?je apra?omos apeigos skirtos pr?s? dievybei Curche ?galvij? dievas?, 
pamin?tai 1248 m. Kristburgo taikos sutartyje (pla?iau ?r. ???????? 2009). 
Toki? prielaid? galima argumentuoti ir paties Kronikos autoriaus pateikiama 
teonimo motyvacija, t.y. Bog Ziemennik albo ziemny (Stryikowski 1582: 144), 
suponuojan?ia ne balti?k?, bet slavi?k? teonimo morfologin? strukt?r? resp. 
kilm?, t.y. adj. le. ziemny ??em?s, b?dingas ?emei, dirvinis? (Linde VI: 953) [< 
subst. le. ziemia ??em?, dirva? + suff. *-eno- (d?l jo ?r. Ambrazas 2000: 126)]23 
+ vak. sl. suff. -?k- (nomen qualitatis) (~ prasl. *borovik? ?(subst.) mi?kinis 
(susij?s su mi?ku [pu??])? < prasl. *borov? ?(adj.) t.p.? < prasl. *bor? ?(pu??) 
mi?kas? ? apie j? pla?iau ?r. SP I: 90) ? le. ziemennik (Linde VI: 952), plg. 
[slavizmus] s.lie. grie?nykas ?nusid?j?lis? ~ ghrie?chnikai M? 53917, s.lie. liudinykas 
?liudytojas? ~ ludiniks M? 3899 (?r. Urbutis 1981: 197?198)24. Guagninis, 
perpasakoj?s ??, Stryikowskio fantazijomis gr?st?, dievybei Ziemennik skirt? 
aukojimo apra??, nurodo t? pa?i? lyt? Ziemennik (?r. Dini 2010: 337), kuri 
v?lesniuose ?i? autori? veikal? leidiniuose pakeista ? Ziemiennik (?r. BRM? 
II: 471; Dini ibd.; dar ?r. Linde VI: 932).
Pastaroji lytis antrin?, matyt, atsiradusi d?l kontaminacijos su le. zie-
mianin ?kilmingas ?emvaldys? (Linde VI: 931)25, suponuojanti posesyvin? 
konotacij?, t.y. nomina agentia [veik?jo pavadinimas] su nomina qualitativa 
atspalviu (?r. Ambrzas ibd.; SP I: 119).
Janas ?asickis, r?m?sis Aleksandro Guagninio veikale Sarmatiae Euro-
peae descriptio (1578) ? ?io k?rinio autoryst? Stryikowskis skyr? sau (?r. 19 
i?na??) ? pateikiamais duomenimis, t.y. skyriuje Ducatus Samogitiae resp. 
?emai?i? kunigaik?tyst? minimais etnografiniais motyvais ?<?> aukojimams 
<?> atveda <?> po patin? ir patel?.?, ?<?> prie? prad?dami valgyti 
atpjauna po gabaliuk? kiekvieno valgio ir meta ant ?em?s, ? kiekvien? namo 
kert? sakydami: ?Priimk palankiai, ?emininke (Ziemiennik), ?ias m?s? aukas 
ir d?iugiai suvalgyk? (BRM? II: 474?475), matyt, suk?r? dievyb?s Ziemennik 
moteri?kosios gimin?s nupcialin? alternant? [~ gr. ????? resp. ?????????, 
lo. Pluto resp. Proserpina] Zemina (Lasickis 1969: 41), taip pat pateikdamas ir 
vyri?kosios gimin?s teonim? Zemiennik (Lasickis 1969: 42?43). Akcentuotina, 
kad ?asickis sulietuvina teonimo ?aknies diftongoid? (t.y. le. -ie- ? lie. -e-), 
o sufiksas -in-a, iki ?iol traktuojamas kaip lie. ?em?na ?vir?utinis birus (ppr. 
23 D?l sufikso gu?a ir nulinio laipsnio variant? [resp. determinatyvo santykio] plg. adj. s.le. 
wierzen ?tikintis? ? adj. le. wierny ?t.p.? (Linde VI: 221); tai v?lyvas kitimas, suponuotas 
radicialinio -ze- absorbcijos.
24 Skolint? ly?i? nereikt? painioti su senaisiais suff. -in-yk- vediniais (apie juos pla?iau ?r. 
Ambrazas 2000: 118?126), iki ?iol vartojamais vakar? auk?tai?i? kauni?ki? kai kuriose 
?nektose, plg. lie. dial. laukin?kas ??kininkas, gyvenantis toliau nuo mi?k?? (KR?? I: 430) 
[? s.lie. laukinykas ?lauko darbininkas? (?r. Ambrazas 2000: 119)]. Tiesa, ?i priesaga savo 
kilme gali b?ti slavi?ka (!!!) (Ambrazas 2000: 126).
25 Plg. le. wienny ? wianny ? wianowy ?kraitinis? (Linde VI: 215).
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   66 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
67
dirbamas ar kitaip naudojamas) m?s? planetos pavir?iaus sluoksnis? struk-
t?rinis elementas, matyt, suponuoja ne balti?k?, bet slavi?k? konstrukcij?26, 
plg. posesyvin?s konotacijos darybin? adj. le. ziemny ??em?s, b?dingas ?emei, 
dirvinis? atitikmen? adj. le. matczyn ?motinos; motinai priklausantis? (Linde 
III: 5) ? s.le. macierzyna ?motinos turtas (res materna ? paveldima motinos 
?em? (!!!)27); gimda? (SPW XIII: 9, 11). Be to, galima ??velgti ir kontami-
nacijos veiksn?, t.y. le. ziemia ??em?? ? le. kraina ?po?emio pasaulis?, plg. 16 
a. lenk? ra?to paminkluose u?fiksuot? leksin? sintagm? le. niskie [= nizinne] 
krainy ?po?emio pasaulis?: Pluton? ktory by? krolem Molo?orum/ ve?ynili 
piekielnym bogiem/ i? ni?kie krainy dzyer?a? (SPW XI: 111).
II. Lietuvi? frazeologiniai junginiai, da?nai vertinami kaip archaizm? ref-
leksijos, suponuoja ne ??em?s? objekto deifikacij?, bet pejoratyvin?s asociacijos 
semem? ?mirtis? (plg. ? ?em?n? e?ti ?mirti? Rod; po ?em?n? pal?s?ti ?mirti? K?; ?em?na 
p??m? ?mir?? Drsk (LK?e)), vertintin? kaip paralelin? lie. ??m? frazeologin? asocia-
tyv?, plg. ?ios leksemos leksini? jungini? reik?min? konotacij?: ?mirtis (dingimas, 
netektis)? (1), ?keiksmas, pl?dimasis? (2), ?bevertis daiktas, dalykas? (3):
1)  ta?tum skr?d?iais ??m?n prasm?gti ?visi?kai dingti? ?r, P.Cvir.; ka?p 
[kiaur?] ??m? prar?jo ?staiga dingo? J. Sav., Kr?; ka?p (tar?tum) skr?d?iai 
??m?s (??m?) [prasm?gti] ?be ?enklo, be p?dsako, visai (dingti, prapulti)? 
Sdk; tr?s ar?in?s ??m?s g?uti Gr? ?mirti?; ?em? atsid?oti ?b?ti arti mirties? 
Dgl?; ??m? kv?pia ?art?ja mirtis? Er?, Gdr ir kt.; ??m? kv?pia [bl?nais, 
d?ona, obuolia?s Btg, pyrag?] ?art?ja mirtis? Er?, Bt, Vrn, Lk?; ?em? 
smird?ti ?b?ti arti mirties? ?l; ?em?l? [sier?ji] p??auk? ?mir?? Drsk; ??m? 
tr?ukia ?arti mirtis? Kr?; ??m? ?od?ia ?arti mirties? Klt; ??m? ?od?iasi 
?arti mirtis? Pbr; ??m? ?ostyti ?b?ti arti mirties? Bt (LK?e);
2)  teg?l (tave) skr?d?iai ??m? (? ??m?) ?toks keiksmas? Dg, Vv; skrad?i? 
??m? nue?k ?toks pl?dimas? Lb; ka?p (tave) kiaur?ji ??m? neprar?ja ?toks 
pl?dimasis? Sk; g?vas ? ??m? susm?k ?toks keiksmas? Auk; ??m? atsiv?r? 
kiaura? ?apie pyk?io prover??? Gr? (LK?e);
3)  ? ??m? sm?gti ?netekti vert?s? Kr? (LK?e).
Vadinasi, galima daryti atsargi? prielaid?, kad moteri?kosios gimin?s teoni-
mas Zemina, pirm? kart? pamin?tas ?asickio veikale, o vyri?kosios Ziemennik ? 
Stryikowskio Kronikoje, traktuotini kaip slavi?kos strukt?ros substantyviniai 
26 Jei ?asickio pateikiama moteri?kosios gimin?s lytis b?t? autenti?ka, tai vyri?kosios gimi-
n?s atitikmuo, matyt, tur?t? b?ti lie. ?em?nas ?did?iulis ?em?s plotas, supamas vandeny-
n?, kontinentas; ?kis, ?em?; sukasta ?em?, ?emi? kauburys? [? lie. dial. diev?nas ?dievai-
tis? (posesyvin? konotacija)], o ne visai kito sufikso vedinys. Konstatuotina, kad nei lie. 
?em?na ??em??, nei lie. ?em?nas ?t.p.? sakralin?s konotacijos nesuponuoja [abu reflektuoja 
nomen collectivum darybin? tip? (?r. auk??iau)].
27 D?l semem? ?motina? ir ??em?? konotacinio ry?io, plg. r. dial. ???????? ?motina? ? r. dial. 
???????? ?pl??inys, derlingas vir?utinis ?em?s pavir?ius? (???? XVIII: 24) ? r. dial. 
??????? ??em?s sklypas; derlinga ?em?? (???? XI: 256).
BaltuFilol-20.indd   67 2011.11.11.   9:33:03
68
vediniai, neturintys nieko bendra su lietuvi? kalbos leksiniais atitikmenimis resp. 
balt? panteonu. Tok? sp?jim? galima argumentuoti vedini? su suff. *-?na sememos 
??em?s dievyb?? stoka lietuvi? ir latvi? kalb? plotuose (nei LK?, LK?K, nei ME, 
EH [taip pat ir latvi? dialekt? leksikos s?vaduose] tokia reik?m? neminima (!!!))28, 
plg. bei jau min?ta pejoratyvine frazeologizm? su lie. ?em?na konotacija.
Apie neigiam? suff. lie. -yna vedini? (nomina agentia) semantin? atspalv? 
yra u?simin?s Janas Otr?bskis (1965: 168?169), trumpai ?? fakt? pamini ir 
Saulius Ambrazas (2000: 195). Deja, ?ie tyr?jai nenustat? tokios konotacijos 
atsiradimo prie?as?i?, o kai kuriuos pejoratyvus ai?kina kaip deminutyvus 
(Ambrazas 2000: 105).
Balt? morfologijos tyr?jai neatkreip? d?mesio ? itin svarb? ?ios sememos 
arealin? vartojimo faktori? ? n? vienai ide. kalb? grupei, i?skyrus baltus 
ir slavus, tokia suff. *-?na reik?m? n?ra b?dinga. Be to, akcentuotina, kad 
pejoratyvin?s semantin?s konotacijos ?io sufikso lietuvi? kalbos vediniai 
skirstytini ? du pogrupius:
I. etimologi?kai motyvuotus, t. y. tokius, kuri? neigiama reik?m? supo-
nuota ne sufikso, bet 1) suponuota ?aknies paveld?tos protosememos, pvz., jau 
min?tas lie. dial. kiv?na ?sud?i?v?lis, sumenk?lis; ?yk?tus ?mogus; prastas arklys 
28 LK?K u?fiksuotas vienintelis tokios reik?m?s pamin?jimas 1999 m. kortel?je [aut. J. Ba-
ranauskas], kurioje pateik?jas supainiojo pejoratyvin? semem?, reflektuojam? frazeolo-
ginio junginio, ir v?lyv? resp. ?kabinetin?s mitologijos? atstov? sukurt? nauj?j? reik?m? 
?senov?s lietuvi? ?em?s deiv?? (plg. ?? 212); ?ios kortel?s duomenys nurodomi ir LK?, 
tik ?io leksikografinio ?altinio sudarytojai juos interpretavo kaip sememos ?vir?utinis birus 
(ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) m?s? planetos pavir?iaus sluoksnis? refleksij?, t.y. 
Mano t?vas jei ?irdo, tai sakydavo: ? O kad tave ?em?na! ?lvn, plg. atitinkamos konotacijos 
frazeologizmus su subst. lie. ??m? ?terra?: kad (tu) ? [j? od?] ??m? prasm?gtum ?t o k s  p l ? -
d i m a s ? KrvP (Mrk), LTR (Ndz); kad (tu) kiaura? ??m? (??m?s) nusm?gtum (prasm?gtum) 
?t o k s  k e i k s m a s ? Blv, Jn?, Ldk; kad (tu) skersa? ??m?s prasm?gtum ?t o k s  p l ? d i -
m a s? Skrb; kad (tave) skrad?i? (skr?d?iai) ??m? (??m?n) ?t o k s  p l ? d i m a s?: Keik?si kal-
b?dami t? pik?iaus? ?od? ? kad tave skrad?ia ?em?! Tat, Ad; kad (tu) kur? skr?d?iai ??m? 
(??m?s Kp?) ?t o k s  p l ? d i m a s? Vs, Prn; kad (tu) skrad?i? ??mi? nue?tum ?t o k s  p l ? -
d i m a s? Bgs; kad (tu) skrad?i? (skr?d?) ??m?n nue?tum (nue?tai Pns) ?t o k s  p l ? d i m a s ? 
Vrn, Lz; kad (tu) skr?d?iai ??m? (??m?n, ??m?sna) nue?tum ?t o k s  p l ? d i m a s? Kt, L?, Dl, 
Psn; kad (tu) skr?d?iai ??m?s (??m?) nugarm??tum (pran?ktum Zr) ?t o k s  p l ? d i m a s? U?p; 
kad (tu) skr?d?iai ??m? (??m?s Mrj) prasm?gtum ?t o k s  k e i k s m a s ? Dbk, Ut, Vlkv, Klvr, 
Krok; kad (tu) [kur] skr?d?iais ??m?s (??m? Lbv) nue?tum (nueitai Al) Dk? ?t o k s  p l ? d i -
m a s? K.Bor., Pns (LK?e).
     ?ia min?tina Vaclovo Aliulio [LK?K kortel?] pasteb?ta faktografin? klaida, bylojan-
ti apie sememos ?senov?s lietuvi? ?em?s deiv?? pseudokilm?. Jis teigia, kad leidinyje 
Lietuvi? liaudies dainos (511 psl., 33 pastaboje) J. ?iurlionyt?s nurodyta mitologin? 
??emyna? jokios mitologemos nesuponuoja, mat Paringyje, kur u?ra?yta daina su ?ios 
leksemos pamin?jimu, ?prastai vartojamos lytys bob?na, died?nas, bern?nas, mu?ik?nas, 
tvart?nas, ?mog?nas, ?em?na. Pastarasis ?odis suponuoja ne sakralin? termin?, bet 
semem? ??em?; ?em?s sklypas?, plg. Prasta ti jo ?em?na, ?nas praskydis i praskydis [ne-
suveda galo su galu].
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   68 2011.11.11.   9:33:03
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
69
ir kt.? ? lie. dial. k?v? 1 ?prastas liesas gyvulys, kuinas? J, K. B?g. ir kt. (LK?e) < 
adj. lie. *k?v? ?sulinkusi (sulenkta) ? sunykusi? (PE? II: 83)29; lie. dial. kempyn? 2 
?(scom.) sud?i?v?s ?mogus ar gyvulys, d?i?sna? Vlkv, Nm (LK?e) [? lie. kemp?n? 
?sud?i?vusi ?em?s vieta, sud?i?vusi duona? ?dk (Skard?ius 1996: 271) < subst. 
lie. k?mpa ?sud?i?v?s ?mogus ar gyvulys? ? subst. lie. k?mp? ?(bot.) baltas arba 
pilk?vas gluosni?, drebuli?, ber?? grybas (Trametes)? (DLK?)30; 2) analogijos, 
pvz., lie. dial. ?mon?na 1 ?moter?l?? Nd?, OG 143, Pl?; ??monel?, pa?iut?? ?vn? 
(LK?e)31 [pr?s? kalbos ra?to paminkluose semantinis toki? vedini? koreliatas 
gal?t? b?ti adj. pr. alk?ns ?nevalg?s, alkanas? (PE? I: 66?67; dar ?r. Ma?iulis 
2004: 27), jei verb. pr. *alk- ?alkti? rekonstrukcija yra teisinga];
II. etimologi?kai neutralius, t.y. tokius, kuri? pejoratyvin? konotacija 
nulemta suff. *-?na: lie. dial. karv?na 1 ?prasta, menka karv?? OG 144, Dgl?, 
?vn?, Trgn (LK?e) ? lie. k?rv? 1 ?stambus raguotas gyvulys, laikomas pienui 
ir m?sai? (DLK?); lie. dial. arkl?na 1 ?prastas, menkas arba griozdi?kas arklys, 
kuinas? OG 143 (? lie. dial. arkl?nas 1 ?prastas, menkas arba griozdi?kas 
arklys, kuinas? Trgn, OG 143, ?vn?; ?vidutinis arklys? Nmn) (masc) (LK?e); 
lie. dial. merg?na (-n?) 1 ?merg??, netikusi merga; senmerg? ir kt.? OG 230, 
Vlk, Trgn, Ml, Dgl?, JD 1043; ?mergait?? Ei? (LK?e [LK?K: ?dziewczysko? 
OGL II 230 (= ?bjauri, baisi, siaubinga merga? Linde I: 600)] ? lie. mergin? 
?jauna subrendusi, netek?jusi moteris? (DLK?) < lie. merg? ?suaugusi netek?-
jusi moteris, mergina; ?kininko samdoma darbinink?, samdin?? (DLK?) + 
suff. -?na; lie. dial. kumel?na 1 ?prasta kumel?? Trgn ? lie. dial. kumel?nas 
1 ?prastas arklys? Tvr, Klt (LK?e) ? lie. kum?l? ?arklio patel?? (DLK?e); lie. 
dial. ?mog?na 1 ?(scom.) menkas ?mogus, ?mogelis? LKA III 134 (?vn?), Str 
? lie. dial. ?mog?nas 1 ?menkas ?mogus, ?mogelis? ?, Rtr, B? 608, R? ir 
kt.; ?sutuoktinis? ?vn? (LK?e) ? lie. ?mog?s ?gyva, m?stanti visuomenin? 
b?tyb? (homo); sutuoktinis savo ?monai, vyras? (DLK?) ir kt.
29 Latvi? kalboje ?vyko semantin? neutralizacija, t.y. la. ??ve ?kumel?? nesuponuoja pejora-
tyvo, plg. lie. k?v? ?prasta kumel?? (dar ?r. PE? II: 81); jis rei?kiamas suff. -?ne [< *-?na], 
plg. la. ??vene ?ma?a, sulysusi kumel??, ?even?ce ?t.p.? (ME II: 377). Toks kitimas, matyt, 
nulemtas antrinio morfologinio semantinio ?i?lyginimo?, kai nesufiksinis fleksinis vedinys 
netenka priesaginiam vediniui b?dingos reik?m?s. Vadinasi, ?i latvi? inovacija yra pakan-
kamai tvirtas argumentas suponuoti suff. *-?na determinuojan?i? konotacij?.
30 ?ios leksemos kilm? iki ?iol n?ra nustatyta: Fraenkelis teigia ?od? reflektuojant disimilia-
cij? p?p > k?p resp. j? kildina i? verb. lie. p?nti ?raizgyti? (LEW 239), o Smoczy?kis ? i? 
verb. lie. ke?pti ?d?i?ti, vysti? resp. verb. lie. k?pti ?d?i?ti, saus?ti? (LE? 276). Deja, pirmasis 
sp?jimas n?ra motyvuotas semanti?kai, o antrasis ? darybi?kai, mat Smoczy?kio pamatiniu 
laikomas verb. lie. ke?pti gali b?ti denominatyvas. Kildinti ?? ?od? i? verb. lie. k?pti taip 
pat n?ra patikima, mat hipotez?s autorius nenurodo darybini? atitikmen?.
31 Pastarosios lyties atsiradim? galima sieti su analogijos veikimu, t.y. jau min?tas lie. mot?na 
? lie. m?t? ??mona, pati; moteri?k?; motina; krik?to dukt?? (LK?e) + suff. *-?n?, t.y. 
pralie. *mot?n? ?motinos dalykai? (n.collect.) ? adj. pralie. *mot-?-n?- ?motinos? + *-?, 
suponavo giminyst?s termino lie. ?mon? ?conjunx? dialektin? alternant?.
BaltuFilol-20.indd   69 2011.11.11.   9:33:03
70
Etimologi?kai neutrali? ?i? ?od?i? pejoratyvini? semem? atsiradimo 
prie?as?i? iki ?iol niekas n?ra aptar?s ar m?gin?s nustatyti. Akcentuotina, 
kad tos pa?ios konotacijos sufikso *-?na vediniai vartojami rus? kalboje32: r. 
dial. ??????? ?nemaloni, nei?silavinusi moteris; nevyk?l?? (Uralas) (???? 
I: 227), r. dial. ??????? ?senmerg??33 (Jaroslavlis, Perm?) (???? VII: 320), 
r. dial. ???????? ?slunkius, tylenis? (Archangelskas) (???? VIII: 12; dar ?r. 
???????? 2010: 70), r. dial. ??????? ?prastos kilm?s ?mogus; varg?as; pa-
b?g?lis? (???????? 1993: 302), r. dial. ?????? ?tinginys, nevyk?lis? (???? 
II: 287), r. ?????? ?kvailas, u?sispyr?s ?mogus? (???? I: 498) ir kt. Tokia 
reik?min? rai?ka b?dinga ir vakar? slav? kalbiniam arealui, plg. le. wolina 
?prastas jautis? ? le. w?? ?jautis? (Linde IV 281, 287).
Pejoratyvin? konotacija b?dinga ne tik slav? kalb? nomina qualitativa, 
bet nomina loci darybinio modelio leksemoms: r. dial. ?????? ?nena?i, tu?-
?ia pas?li? lauko vieta; pelk?ta, prasta dirva; apleista ?em? ir kt.? (Pskovas, 
Kostroma, Tambovas, Buiskas ir kt.) (???? XVII: 264) [? r. dial. ???? 
??emesnioji ?ienaujamos pievos vieta? (???? XVII: 269)], r. dial. ???????? 
?mi?ko keliukas, ?unkelis? (Pskovas, Smolenskas) (???? VIII: 135; ??????? 
1998: 55) ir kt.; taip pat nomina acti vediniams: r. dial. ???????? ?labai stiprus 
?altis? (Tver?, Krasnojarskas) (???? XVIII: 270; ??????? 1998: 32), r. dial. 
???????? ?v?jas, pu?iantis i? j?ros pus?s? (Tver?) (???? XVIII: 282; ??????? 
1998: 34) ir kt.
Remiantis rus? kalbos pejoratyvin?s konotacijos suff. *-?na vedini? areali-
n?s vartosenos ypatumais, t.y. paplitimu didesn?je europin?je Rusijos dalyje, bei 
toki? semem? fiksavimu lietuvi? paribio ?nektose, galima i?kelti hipotez? apie 
ekstralingvistin? tokios reik?m?s kilm? ryt? balt? kalbose. Daryti toki? prielaid? 
galima ir nustatant lie. dial. karv?na ?prasta, menka karv?? // lie. dial. kumel?na 
?prasta kumel?? morfologin?s semantin?s strukt?ros kilm? ? asociatyvin? ?i? 
semem? genez? negali b?ti motyvuota lietuvi? strukt?riniais atitikmenimis, bet 
rus? kalbos referentais, plg. r. dial. ???????? ?karv?s kailis? (???? XIV: 352), 
r. dial. ?????? ?arklio kailis, oda? (???? XIV: 256), r. dial. ??????? ?kiaul?s 
oda, ?eriai? (???? XXXVI: 282), kurie d?l savo reik?m?s traktuotini kaip 
antriniai asociatyvai d?l kontaminacijos su r. ??????? ?gyv?no kailis; sabal? 
kailiai; kailiniai ?v?rys? (???? XXXIII: 175), mat suff. -??? rus? kalboje ?prasta 
32 Tokios konotacijos semem? atsiradimas, matyt, nulemtas kontaminacijos su pejoratyvin?s 
reik?m?s etimologi?kai motyvuotomis [t.y. tokiomis, kuri? neigiama reik?m? suponuota 
ne sufikso, bet ?aknies] leksemomis, pvz., r. ??????? ?mirtis, sunaikinimas, pabaiga? (???? 
II: 151) [< r. ????? ?mirtis? (???????? 2000: 448) ir kt.
33 ?ios leksemos pejoratyvin? konotacija tiesiogiai sietina su posesyvine adjektyvo reik?me 
*?tai, kad b?dinga merginai; merginos?, plg. adj. r. dial. ?????, ??????? ?mergautinis, 
mergi?kas; b?dingas merginai? ? r. dial. ????? ???? ?mergos vaikai? (???? VII: 315) ? r. 
dial. ??????? ??? // ???????? ???? ?(pejor.) mergos s?nus // dukra? (???? XVIII: 24).
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   70 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
71
?vardyti ?m?sos? pavadinimus, t.y. r. ??????? ?kiauliena? ir kt. (???????1959: 
95; ????????? 1982: 78); be to, juo rei?kiama nomina qualitativa konotacija 
(???????1959: 96; ????????? ibd.). Vadinasi, galima atsargiai sp?ti, kad lie. 
dial. karv?na ?prasta, menka karv?? ir kt. pejoratyvin? semema savo kilme yra 
inovacin?-ekstralingvistin?, suponuota ryt? slav? kalb? morfologini? atitikme-
n?: ?prasta, menka karv?? resp. *?sulysusi karv?? [plg. frazeologizm? lie. kaulai 
ir oda ?apie labai lies??, kailis pamet? kaulus ?sulyso? (Paulauskas 1977: 110, 119) 
? (sl.) ?karv?s kailis? ? r. dial. ???????? ?karv?s kailis?.
Remiantis LK?K duomenimis, galima teigti, kad ekstralingvistin? resp. 
v?lyva pejoratyvin?s konotacijos suff. -yna vedini? semema lietuvi? tar-
m?se imama vartoti reik?ti ne tik tiesioginius referentinius lietuvi? ir ryt? 
slav? atitikmenis (pvz., nomina qualitativa darybinio tipo vedinius [gyvuli? 
pavadinimus ir kt.]), bet ir nomina collectiva suponuojan?ius vedinius, t.y. 
reflektuojama semantin? substitucija, plg. lie. dial ?em?na 1 ?(pejor.) ?em?? 
Ck, ?vn? ? tai lietuvi? kalbos inovacija, mat r. dial. ??????? ?itin na?i ?em?; 
?em?s sklypas? (???? XI: 256) pejoratyvin?s konotacijos nesuponuoja. Tai, 
?inoma, pavojinga tendencija, i?kreipianti kalbos darybini? formant? seman-
tin?s rai?kos sistem?.
Apibendrinant, galima teigti, kad nomina agentia (su nomen qualitativum 
konotacija) darybinio modelio suff. *-?na, savo kilme sietinas su nomen collecti-
vum gramatine kategorija, balt? kalbose reflektuoja ?iuos semantinius tipus:
I. pirmin? resp. strukt?ri?kai motyvuot?, t.y. nomen collectivum ? nomen 
agentis (su nomen qualitativum atspalviu) (1) ? nomina communia (2): 1) lie. 
dial. seser?nas 1 ?sesers s?nus? Lex 78, Q 474, C II 527, Krz 184, Nd?; ?tetos 
s?nus, pusbrolis? N; ?daug seser? ?eimoje? Nd? (LK?e); 2) lie. dial. kiv?na 1 
?sud?i?v?lis, sumenk?lis; ?yk?tus ?mogus; prastas arklys; buo?galvis, varlo?is; 
blogas, netik?s, piktas ?mogus?; lie. dial. vaikin? 2 ?jaunas neved?s vyras, 
jaunuolis, jaunikaitis? (masc.) Nd?, M.Valan? (LK?e);
II. antrin? resp. ekstralingvistin? pejoratyvin?s konotacijos: lie. dial. 
karv?na ?prasta, menka karv??, lie. dial ?em?na ?(pejor.) ?em?? ir kt.
I?vados:
1)  nomina qualitativa darybinio modelio suff. *-?-na, savo kilme sietinas 
su nomen collectivum gramatine kategorija, reflektuoja antrin? suff. 
*-?-n?- strukt?rinio elemento *-?- [determinatyvo] pailginim?, nu-
lemt? kolektyvo formanto *-? (regresyvin? asimiliacija);
2)  suff. *-?na nomina agentia darybinio modelio vedini? semantini? tip? 
genez? sietina su kaita: nomen collectivum ? nomen agentis (su nomen 
qualitativum atspalviu) ? nomina communia;
3)  pejoratyvin? suff. -yna semema savo kilme yra inovacin?-ekstralingvis-
tin?, suponuota slav? kalb? morfologini? semantini? atitikmen?;
BaltuFilol-20.indd   71 2011.11.11.   9:33:04
72
4)  pejoratyvin?s konotacijos suff. -yna vedini? semema lietuvi? tarm?se 
vartojama reik?ti ne tik nomina qualitativa, bet ir nomina collectiva 
darybinio tipo vediniams (semantin? substitucija);
5)  teonimas ?emyna traktuotinas kaip ?kabinetin?s mitologijos? k?r?j? 
pramanas resp. pseudomitologema.
 
I referentas (substantivum [singulare tantum]) 
III referentas (substantivum [nomen collectivum])
IV referentas (substantivum [singulare tantum])
singuliarizacija
adjektyvin? substantyvizacija
suff. *-?-n?-
posesyvin? konotacija 
deminutyvin? konotacija 
suff. *-?n? [<*-?-n?- + *-?]
adjektyvizacija
+ 
II referentas (nomen adjectivum) + 
substantyvizacija posesyvin? konotacija
posesyvin? konotacija
posesyvin? konotacija
V referentas (substantivum [singulare tantum]) 
nomen qualitatis 
analogijos faktorius 
nomina communia
1 schema. Suff. ide. dial. *-??-no?- // *-?-n? vedini? darybinio semantinio modelio 
etiologija ir raida
Literat?ra
BRM? I?IV = Balt? religijos ir mitologijos ?altiniai. Sudar? Norbertas V?lius. 
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidykla (t. 1?2), Mokslo ir 
enciklopedij? leidybos institutas (t. 3?4), 1996?2005.
B?ga I?III (RR) = B?ga, Kazimieras. Rinktiniai ra?tai, 1?3. Sudar? 
Z. Zinkevi?ius. Vilnius: Valstybin? politin?s ir mokslin?s 
literat?ros leidykla, 1958?1961.
DLK? = Dabartin?s lietuvi? kalbos ?odynas (kompiuterinis variantas; 
vyr. red. St. Keinys).
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   72 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
73
EH = Endzel?ns J?nis, Hauzenberga Ed?te. Papildin?jumi un 
labojumi K. M?lenbacha Latvie?u valodas v?rdn?cai, I?II. R?g?: 
Kult?ras fonds, 1934?38 (I), 1938?46 (II).
ELL2 = Encyclopedia of Language and Linguistics. Ed. in-chief Keith 
Brown. Ann Arbor: Elsevier Pergamon, 2004.
IEW = Pokorny, Julius. Indogermanisches etymologisches W?rterbuch, 
I?II. Bern und M?nchen: A. Francke AG-Verlag, 1959?
1969.
KR?? I = Kazl? R?dos ?nektos ?odynas (t. 1, A?M). Pareng? A. Pupkis. 
Vilnius: Lietuvi? kalbos institutas, 2008.
LE I?XXXVII = Lietuvi? enciklopedija, 1?37. Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos 
leidykla, 1953?1985.
LE? = Smoczy?ski, Wojciech. S?ownik etymologiczny j?zyka 
litewskiego. Wilno: Printer Polyglott, 2007.
Linde I?VI = Linde, M. S. B. S?ownik j?zyka polskiego, 1?6. Warszawa: w 
Drukarni Xie?y Piiar?w, 1807?1814.
LK?e = Lietuvi? kalbos ?odynas, 1?20. Vilnius, 1956?1999; prieiga 
internetu: www.lkz.lt.
LK?K = Lietuvi? kalbos instituto Lietuvi? kalbos ?odyno kartoteka.
ME I?IV = M?lenbachs K?rlis. Latvie?u valodas v?rdn?ca, 1?4. Redi??jis, 
papildin?jis, turpin?jis J. Endzel?ns. R?ga: Izgl?t?bas ministrija 
(t. 1), Kult?ras fonds (t. 2?4), 1923?1932.
MP I-III = Pretorijus M., Pr?sijos ?domyb?s, arba Pr?sijos regykla, 1-3. 
Pareng? Ing? Luk?ait?. Vilnius: Pradai (1?1999), Lietuvos 
istorijos instituto leidykla (2?2004, 3?2006).
OLD = Oxford Latin Dictionary. Oxford: At the Clarendon Press, 
1968.
PE? I?IV = Ma?iulis, Vytautas. Pr?s? kalbos etimologijos ?odynas, 1?4. 
Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedij? leidykla 
(t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas (t. 4), 
1988?1997.
SP I = S?ownik pras?owia?ski (t. 1, A?D). Wroc?aw & Gda?sk: 
Wydawnictwo Polskiej Akademii nauk, 1974.
SPW I?XXXIII? = S?ownik Polszczyzny XVI wieku. Wroc?aw & Krak?w: 
Wydawnictwo Polskiej Akademii nauk, 1966?2009?
????? I?V = ?????, ??????? ????????. ????????-??????????????? 
??????? ??????????? ?????, 1?4. ?????? & ?????????: 
???????????? ???????? ???? ???? (?. 1, 1958), ??????: 
???????? ??????????? ??? (?. 5, 1995).
???? I?IV = ????, ????????. ???????? ??????? ?????? ?????????????? 
?????, 1?4. ??????: ??????? ????, 1989?1991.
MC = ?????????????? ???????. ??????: ????????? ???????-
?????, 1990.
?? I = ???????, ???????? ??????????. ???????? ????: ??????? 
A?D. ??????: ?????, 1975.
BaltuFilol-20.indd   73 2011.11.11.   9:33:04
74
???? I?XLIII = ??????? ??????? ???????? ???????. ????????? (????? 
?????????): ?????, 1965?2009?
Ambrazas, Saulius. 2000. Daiktavard?i? darybos raida II. Vilnius: Mokslo ir 
enciklopedij? leidybos institutas.
Baldi, Philip. 1999. The Foundations of Latin. Berlin & New York: Mouton de 
Gruyter.
Balsys, Rimantas. 2006. Lietuvi? ir pr?s? dievai, deiv?s, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. 
Klaip?da: Klaip?dos universiteto leidykla.
Barringer, Judith M. 2001. The hunt in ancient Greece. Baltimore and London: The Johns 
Hopkins University Press.
Benfey, Theodor. 1880. Vedica und linguistica. Strassburg & London: Tr?bner & 
Comp.
Brugmann, Karl, 
Berthold Delbr?ck. 1906. 
Grundriss der vergleichenden Grammatik der indo-germanischen 
Sprachen, Bd. 2 ; teil. 1. Strassburg: Karl J. Tr?bner.
Br?ckner, Aleksander. 1957. Stownik etymologiczny j?zyka polskiego. Warszawa: Wiedza 
powszechna.
Bu?mann, Hadumod. 2002. Lexicon der Sprachwissenschaft. Stuttgart: Alfred Kr?ner 
Verlag.
Cappeller, Carl. 1891. A Sanskrit-English Dictionary based upon the St. Petersburg 
Lexicons. Strassburg: Karl J. Tr?bner.
Dini, Pietro U. 2010. ALILETOESCVR: linguistica baltica delle origini. Livorno: 
Books & Company.
Dunkel, George. 2001. The Sound-Systems of Proto-Indo-European. Proceedings of 
the Twelfth Annual UCLA Indo-European Conference, eds. M. 
E. Huld et al. Washington D.C., 86?92.
Eckert, Rainer. 1999. Eine Slawische und Baltische Erdgottheit. Studia mythologica 
slavica 2, 207?218.
Endzel?ns, J?nis. 1951. Latvie?u valodas gramatika. R?ga: Latvijas Valsts 
izdevniec?ba.
Gerullis Georg. 1922. Die altppreu?ischen Orstnamen. Berlin und Leipzig: 
Vereinigung wissenschaftlicher Verleger.
Gerullis Georg, 
Christian Stang. 1933. 
Das Fischerlitauisch in Preussen. Kaunas: ?vietimo ministerijos 
knyg? leidimo komisijos leidinys.
Gimbutas, Marija. 1963. The Balts. London: Thames and Hudson.
Gimbutien?, Marija. 1985. Baltai prie?istoriniais laikais. Vilnius: Mokslas.
Gimbutien?, Marija. 1994. Senovin? simbolika lietuvi? liaudies mene. Vilnius: Mintis.
Gimbutien?, Marija. 2002. Balt? mitologija. Senov?s lietuvi? deiv?s ir dievai. Vilnius: 
Lietuvos ra?ytoj? s?jungos leidykla.
Grunau, Simon. 1876. Preussishe Chronik. Die preussischen Geschichtschreiber des 
XVI und XVII Jahrhunderts (Bd. 1), herausg. von M. Perlbach. 
Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.
Guhl, Koner. 1896. Hellada i Roma, 1. Warszawa: drukiem Emila Skiwskiego.
Hoffmann, Karl. 1955. Ein grundsprachliches Possessivsuffix. M?nchener Studien 
zur Sprachwissenschaft 6, 35?40.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   74 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
75
Jaskiewicz, Walter C. 1952. Study in Lithuanian mythology. Studi Baltici. Accademia 
Toscana di scienze e lettere ?La colombaria?, 65?106.
Kaukien?, Audron?. 1999. Pr?s? kalbos u-kamienas. Vakar? balt? kalbos ir kult?ros 
reliktai III. Klaip?da: KU leidykla, 20?30.
Kaukien?, Audron?. 2000. Pr?s? kalba. Klaip?da: KU leidykla.
Kaukien?, Audron?. 2004. Pr?s? kalbos tyrin?jimai. Klaip?da: KU leidykla.
Kluge, Friedrich. 1899. Nominale Stammbildungslehre der altgermanischen Dialecte. 
Halle: Max Niemeyer.
Kluge, Friedrich. 1911. Die Elemente des Gotischen. Strassburg: Verlag von Karl 
J. Tr?bner.
Kreg?dys, Rolandas. 2010a. Balt? kalb? leksin?s semantin?s gretyb?s (paveld?tieji ?/? 
kamien? k?no dali? pavadinimai). Vilnius: Lietuvos kult?ros 
tyrim? institutas.
Kreg?dys, Rolandas. 2010b. Balti?k?j? teonim? perteikimo ir diev? funkcij? nustatymo 
problematika Jano ?asickio veikale ?De Diis Samagitarvm 
C?terorvmque Sarmatarum, & fal?orum Chri?tianorum. 
Item de religione Armeniorum?: Salaus, Klamals, Atlaibos, 
Tawals. Perspectives of Baltic Philology. International conference 
abstracts. Pozna?: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w 
Poznaniu, 51?52.
Kurzemniece, Ineta. 2008. ?ogu nosaukumi latvie?u valodas izloksn?s. R?ga: Latvie?u 
valodas instit?ts.
Lasickis, Jonas. 1969. Apie ?emai?i?, kit? sarmat? bei netikr? krik??ioni? dievus. 
Vilnius: Vaga.
Laurinkien?, Nijol?. 2010. ?em?s deiv?s (?emynos, Zemes m?tes) kulto paplitimas 
balt? gyventoje teritorijoje. XI starptautisk? baltistu kongresa 
?Baltu valodu pag?tne, tagadne un n?kotne? refer?tu t?zes. 
R?ga: Latvijas Universit?te un Latvijas Universit?tes Latvie?u 
valodas instit?ts, 97?98.
Liddell, Henry G., Robert 
Scott. 1882. 
A Greek-English lexicon. New York & Cincinnati: American 
Book Company (eighth edition).
Mannhardt, Wilhelm. 1936. Letto-Preussische G?tterlehre. Riga: Herausgegeben von der 
Lettisch-Liter?rischen Gesellschaft.
Ma?iulis, Vytautas. 2004. Pr?s? kalbos istorin? gramatika. Vilnius: Vilniaus universiteto 
leidykla.
Olsen, Birgit Anette. 2004. The complex of nasal stems in Indo-European. Indo-
European Word Formation. Proceedings of the Conference 
held at the University of Copenhagen October 20th?22nd 
2000, ed. J. Clackson & B. A. Olsen. Copenhagen: Museum 
Tusculanum Press.
Orel, Vladimir. 2003. A Handbook of Germanic Etymology. Leiden & Boston: Brill.
Otr?bski, Jan. 1965. Grammatyka j?zyka litewskiego (t. 2). Warszawa: Pa?stwowe 
Wydawnictwo Naukowe.
Paulauskas, Jonas. 1977. Lietuvi? kalbos frazeologijos ?odynas. Kaunas: ?viesa.
BaltuFilol-20.indd   75 2011.11.11.   9:33:04
76
Pinault, Georges-Jean. 2000. V?dique d?munas-, Latin dominus et l?origine du suffixe de 
Hoffmann. Bulletin de la Soci?t? de Linguistique de Paris 95, 
61?117.
Rosinas, Albertas. 1997. D?l Latgal?s ?gili?j? ?nekt?? daugiskaitos kilmininko su -?s 
kilm?s. Baltistica 32(1), 71?75.
Skard?ius, Pranas. 1996. Rinktiniai ra?tai I; pareng? A. Rosinas. Vilnius: Mokslo ir 
enciklopedij? leidykla.
Stryikowski, Maciey 
Osostevicius. 1582. 
Kronika Polska, Litewska, ?m?dzka i wszystkiej Rusi. Krolewen.
Trautmann, Reinhold. 1925. Die altpreu?ischen Personennamen. G?ttingen: Vandenhoeck 
& Ruprecht.
Uhlenbeck, Christianus 
Cornelius. 1900. 
Kurzgefasstes etymologisches W?rterbuch der gotischen 
Sprache. Amsterdam: Johannes M?ller.
Urbutis, Vincas. 1981. Balt? etimologijos etiudai. Vilnius: Mokslas.
Valeckien?, Adel?. 1984. Lietuvi? kalbos gramatin? sistema. Gimin?s kategorija. Vilnius: 
Mokslas.
Vladimir, Orel. 2003. A handbook of Germanic Etymology. Leiden & Boston: Brill.
Williams, Monier M.A. 1872. A Sanskrit-English Dictionary. Oxford: At the Clarendon Press.
Wodtko, Dagmar S., Britta 
Irslinger, Carolin Schneider. 
2008. 
Nomina im Indogermanischen Lexikon. Heidelberg: 
Universit?ts verlag Winter.
???????, ??????? ????????. 
1998. 
??????? ???????? ??????? ???? ?????? ?????? ?????-
??????????? (?????????). ??????: ??????.
????????, ????????. 1993. ?????? ????????-????????i? ??????? (?? ??????i?? ?? ???? 
?????????? ??????-???????? ????? ? ???????i?). ??????: 
???????????? ????? ??????????? ???????????.
????????, ???????? ?. 
2008. 
?? ??????????????????? ? ?????????????? ? ?????????-
?????: ????? ? ????????? (?????????). ??????????????? 
??????????? ? ???????????? ????????? ? XII. ?????-
?????????: ??????-???????, 152?157.
????????, ????? ?. 2010. ?????????????? ??????? ????????? ? ???????? ? ??????? 
???????? ???????. Acta Linguistica Petropolitana, ?. 6(1), 
69?77.
????????, ????????. 2009. ?????. Curche: ?????????? ???????, ??????? ????????; 
???????????? ???????????? ????????? ???????????? 
?? ????? ????????? ???????? ????????-??????????, 
?????????? ? ?????? ??????????????? ???????. Studia 
Mythologica Slavica 12, 249?320.
????????, ?????? ?. 2000. ??????? ???????? ??????? ???????? ?????. ?????-
?????????: ??????.
??????????, ??????. 2005. ?????? ????? ? ???? ? ?? ?????????? ? ????????? 
?????????. ?????????? ?????. ??????? ? ?????????. 
??????: ??????, 348?354.
?????????, ???? ?. 1998. ??????????? ????? (??????????? ??????? ? ????-
??????????? ??????). ??????? ???????????, 1998 (4), 
151?179.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   76 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
77
????, ??????. 1914. ?????????? ????-??????????? ??????. ??????: 
????????i? ?. ?????????.
????????, ??????. 1998. ????????? ???????? ???????. ?????-?????????: ???????.
??????????, ???? ?. 
1993. 
?????????? ? ?????????? ???????? ???? ? ??????. LKK 
30, 63?69.
???????, ???????? 
??????????. 1984. 
???????? ????. ???????: K?L. ??c???: ?????.
???????, ???????? 
??????????. 2000. 
? ????????????? ?????-??????????? ??????????????? 
?????? ?????-?????? *Zem?? & *M?t? (*Mati). ?????-
?????????? ???????????? 1998?1999, 239?371.
??????? ???????? 
??????????. 2006.
???????????? ?? ?????????? ? ?????????, ?. 2. ??????: 
????? ?????????? ???????.
?????????, ?????? 
????????. 1982. 
??????? ????????? ?????? ???????? ?????. ????: 
????????? ?????.
???????, ??????? 
??????????. 1959. 
?????? ?? ???????? ???????????????? ? ????????????. 
??????: ??????????????? ??????-?????????????? 
???????????? ???????????? ??????????? ?????.
Rolandas Kreg?dys
Lietuvi? kalbos institutas
P. Vilei?io 5, LT?10308, Vilnius, Lietuva
rolandaskregzdys@gmail.com
KOPSAVILKUMS
Baltu valodu nomina agentia ar suf. *-?n? cilmes un 
semantisk?s att?st?bas ?patn?bas
(?dieves? ?emyna verifik?cijas probl?ma)
Rolandas KREG?DYS
Rakst? apl?kotas baltu valodu nomina agentia ar sufiksu *-?n? darin??anas un att?st?bas 
?patn?bas. Iztirz?ts ar? ?dieves? ?em?na autentiskuma jaut?jums. Analizes rezult?t? izvirz?ti ??di 
secin?jumi:
1)  nomina qualitativa v?rddarin??anas mode?a ar suf. *-?n? cilme ir saist?ta ar nomen 
collectivum gramatisko kategoriju, kur? par?d?s sekund?rs sufiksa *-?-n?- strukt?ras 
elementa ? determinat?va *-?- pagarin?jums, ko iespaidojis ide. *-?;
2)  nomina agentia ar suf. *-?na semantisk? att?st?ba ir saist?ta ar ??du mode?u mai?u: no-
men collectivum ? nomen agentis (ar t?l?ku nomen qualitativum noz?mi) ? nomina 
communia;
3)  sufiksa *-?na pejorat?v? noz?me ir inovat?va, kuras ra?anos ietekm?ju?as morfolo?iski 
sematisk?s atbilsmes sl?vu valod?s; 
4)  atvasin?jumu ar *-?na pejorat?v? konot?cija lietuvie?u valodas izloksn?s ir rakstur?ga 
ne tikai nomina qvalitativa tipam, bet ar? nomina collectiva tipam (semantisk? 
substit?cija);
5)  teon?ms ?emyna uzskat?ms par pseidomitolog?mu, ko rad?ju?i ?kabinetu zin?tnieki?. 
BaltuFilol-20.indd   77 2011.11.11.   9:33:04
78
SUMMARY
Derivation and Development 
of Baltic nomina agentia with Suff. *-?n? 
(Verification of the Authenticity of the ?goddess? ?emyna)
Rolandas KREG?DYS
The article deals with the derivation and developmental peculiarities of Baltic nomina 
agentia with the suff. *-?n?. Also the authenticity problem of the ?goddess? ?emyna is discussed. 
Due to the analysis suggested here the following conclusions are proposed:
1)  with respect to the extension process of the determinative *-?- [i.e. *-?-n?- ? *-?-na], 
possibly caused by the I-E *-?, the derivation of the nomina qualitativa suff. *-?-na has 
to be related to the grammatical category of nomen collectivum;
2)  the semantic development of nomina agentia with the suff. *-?na presupposes a signi-
ficant shift of models: nomen collectivum ? nomen agentis (nomen qualitativum type) 
? nomina communia;
3)  the suff. *-?na with pejorative meaning is an innovation, determined by the Slavic 
morphological-semantic equivalents;
4)  the pejorative connotation of the derivates with the suff. *-?na, encoutered in Lithuanian 
subdialects, is typical not only for nomina qualitativa, but also for nomina collectiva 
(semantic substitution);
5)  the theonym ?emyna must be characterized as a pseudomythologeme, invented by 
?amateur armchair philologists?.
Rolandas KREG?DYS. Balt? kalb? nomina agentia su suff. *-?n? kilm?s ..
BaltuFilol-20.indd   78 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
79
A FEW COMMENTS ON THE EXPRESSION OF OBJECT OF 
MOTION AND POSITION AT REST IN THE BALTIC LANGUAGES
William R. SCHMALSTIEG
State College, Pennsylvania
It is the thesis of this paper that it is quite possible that the satem language 
locative cases denoting position at rest may derive from cases which originally 
denoted the object of motion. When the new dative and accusative came to 
denote object of motion the case which we now know as locative came to have 
its current meaning of position at rest.  It is also assumed that developments 
in the prehistory of the Indo-European case system were similar to those 
actually observed in the history of the Baltic languages.  The cases had their 
origin in the successive addition of postpositions somewhat similar to the 
way in which the innovative cases of illative, adessive, allative were created in 
the attested history of Lithuanian. The various semantic and morphological 
changes which took place in prehistory were undoubtedly very complex and 
difficult, if not impossible, to reconstruct in detail.  
According to Palmer (1968: 286?287) ?The accusative exhibits clusters 
of usage which may be generally defined as the end or goal towards which 
the action tends or is directed. ...It is seen most clearly with verbs of motion, 
Latin preserving the bare accusative to express its relationship in domum, rus 
with names of towns and small islands?.  Cf., e. g., exsequias (acc. pl.) ire ?to go 
to a funeral?, infitias (acc. pl.) ire ?to deny?, pessum (acc. sg.) ire ?to fall to the 
ground?, etc.  The supporting adverb has frequently become indispensable, 
so one must say, for example, ad urbem ?to the city?.  An expression ad urbem 
venire ?to come to the city? could have a perfect tense ad urbem venisse ?to 
have come to the city? which would express the state and hence there could 
be an easy analogical ad urbem esse ?to be in the city?.  Thus usages with 
ad plus the accusative can come to have locative meaning.  Cf., e.g., totam 
hiemem ipse ad exercitum (acc. sg.) manere decrevit ?he himself ordered (me) to 
remain in the army (i. e., with the troops) all winter?; habes hortos ad Tiberim 
?you have gardens on the Tiber (river)?. One can see from these examples 
how an etymological object of motion can come to be understood as simple 
location. See also K?hner-Stegmann (1971: 519) and Hofmann-Szantyr 
(1972: 219).
In Baltic one encounters uses of the etymological illative to denote 
simple location, cf. Lithuanian dialect buva? mi?stan (illative sg.) ?I was 
in the city?; turg?un (illative sg.) pirka? obuoli?  ??I bought some apples at the 
market? (Zinkevi?ius 1966: 201). Note from early Latvian texts: Wue??es, kattre 
Cze t ?  m a n  (illative sg.) gir ?everybody who is in prison? (Vanags 1992: 38). 
BaltuFilol-20.indd   79 2011.11.11.   9:33:04
William R. SCHMALSTIEG. A Few Comments on the Expression of Object..
80
This affords a partial parallel to the semantic change observed in Latin as 
described by Palmer and others. 
Lehmann (1958: 182) wrote: ?The cases expressing adverbial relationships 
(instrumental, dative, ablative, locative and the genitive in some uses) are 
late??  He suggests further (1958: 202) that the original cases must have been 
nominative, accusative, genitive and vocative. In a general sort of way I agree 
with Lehmann?s view with regard to the earlier reduced number of cases, but 
I believe that originally in the Indo-European languages in addition to the 
nominative, genitive and vocative cases there was a single adverbial case. 
In the course of time the first split was between the more or less syntactic 
accusative and a more or less semantic dative-locative-instrumental case. 
(In my view the distinction between syntactic and semantic cases is very 
blurred and inexact.)  In the satem languages there arose a dative-locative 
case, which for certain stems in certain languages was never differentiated 
morphologically into a separate dative vs. a locative case, cf. the Slavic *-(j)? 
stem nouns, e. g., dat.-loc. ?e?? ?(dat.) to the, (loc.) in the woman?, dat.-loc. 
???? dat.-loc. ?(dat.) to the, (loc.) in the soul?, where the two cases are not 
morphologically distinct. Baltic also supplies evidence of the original identity 
of these cases in the *-(j)? stem nouns, cf. the Lith. adessive case merg?ip 
(merga?p) ?near the girl? normally formed by the addition of the postposition 
-p to the locative case. Zinkevi?ius (1966: 222) suggests that the circumflex 
may have been introduced from the pronominal dat. sg. ta?, a quite plausible 
suggestion considering the posited original identity of the dative and locative. 
The Slavic *-i stem nouns also have not differentiated the dat. and loc. sg., 
cf. Old Church Slavic (fem.) ????? ?(dat.) to the, (loc.) in the bone?, (masc.) 
???? ?(dat.) to the, (loc.) in the path?.  I have discussed the Baltic forms in 
Schmalstieg (2008). One notes the identity of the Latin dative and ablative 
(with locative and instrumental meanings also) in certain stems, e.g., the *-o 
stem dat.-abl. sg. serv? ?slave?, the *-i stem dat.-abl. sg. tuss? ?cough?, etc.
 The similarity between the dative and locative cases has long been 
recognized (cf., e.g., Ambrazas 2006: 246). According to Kury?owicz (1964: 
190-191): ?The dat. is genetically nothing else than an offshoot of the loc. 
used with personal nouns. Persons are both physical objects and centres of 
a sphere of competence or interest.?  Kury?owicz (1964: 191) writes further: 
?From the synchronic point of view the dat. is to be considered as a subspecies 
of the loc. assuming certain functions of the latter, conditioned by the meaning 
of the nominal stem (personal nouns). In fact personal nouns and abstracts 
form the overwhelming majority of nominal stems appearing in the dat.... 
If the dat. is in its essence a subspecies of the loc., then the examples of a 
frequent competition between the respective case-forms, as attested in the RV, 
become comprehensible. In particular the use of the loc. with its fundamental 
BaltuFilol-20.indd   80 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
81
spatial value instead of the dat. (of a personal noun) conveys a surplus of 
expressiveness.? 
There is evidence, however, for the early use of the dative in Indo-
European languages to denote the object of motion with inanimate objects, 
cf., e.g., Lat. it cl?mor cael? (dat. sg.) ?the shout goes heavenward? (Virgil, 
Aeneid 5, 451), Gk. ????? (dat. sg.) ????? (dat. sg.) ????????...?having 
gone down into the middle of the Alpheos...? (Pindar?s Olympian Ode 6, 58), 
?????????? ?????? (dat. sg.) ?????? ??????? ?having raised (his) invincible 
hands towards the sky? (Pindar?s Isthmian Ode 6, 41). Cf. also Gk. ????? ?to 
the ground, on the ground? which is commonly explained as deriving from 
an old dative singular case (Frisk l970: 1071).  Note, e. g., ????? ???????? 
?(that) falls to the ground? (Pindar?s Nemean Ode 4, 41). Danylenko 2003: 
295) gives the Old East Slavic example i pride Kyevu (dat.) ?...and arrived at 
Kiev? and Delbr?ck (1893: 177) gives the Old Indic example gr?m?ya (dat. 
sg.) gachati ?he goes to the village.?  
One also finds evidence for the early use of the locative to denote the 
indirect object or the object of motion with both animate and inanimate 
nouns or pronouns. With my own lexical and grammatical explanations in 
parentheses I quote below the words of Renou (1984: 310) concerning Sanskrit: 
?Le loc. d?signe ?galement un d?placement dans l?espace, d?o? mouvement 
vers, but vis? ou atteint? Le loc. indiquant la personne ou la chose ? laquelle 
est destin? le proc?s co?ncide avec le dat. de destination, et le supplante dans 
une grande mesure: dh?r (?yoke?) jagato (?of the world?) gurv? (?heavy?) sacive? u 
(loc. pl. ?to the ministers?) nicik? ipe (?sent?) Ragh.[uva? ?a] I 34 ?(il) remit aux 
ministres le joug pesant du monde?; plus nettement ya?asi (loc. sg. ?glory?) 
vraja (?go, proceed, make?) yatnam (?effort?) J?nak.[?hara? a] IV 44 ?fais effort 
pour la gloire.??1 (Since in my view the satem locative case reflects an earlier 
common dative-locative case, differently from Renou, I would consider this 
an archaism or an etymologically earlier form, the satem dative case being 
for the most part a morphological innovation, in general separating the dative 
and locative meanings.) Macdonell (1917: 99) affords the Vedic example: 
yachat?sm?s?u ?bestow on us? where asm?s?u ?us? is the locative case for an 
expected dative. According to Macdonell (1916: 325) s? ?d dev?? u (loc. pl.) 
gachati is to be translated as ?that goes to (= reaches) the gods? whereas dev?n? 
(acc. pl.) gachati would mean ?goes in the direction of the gods?. One observes 
also the apparently substandard use of the locative to denote the object of 
motion in contemporary Lithuanian.  ?ukys (1976: 130) quotes the following 
sentence: Jis daug darbo ?d?jo rinkimin?je kompanijoje (loc. sg.) ?He put lots of 
1 In all the Old Indic (= Sanskrit) examples I have maintained the transliteration system of 
the author quoted.
BaltuFilol-20.indd   81 2011.11.11.   9:33:04
William R. SCHMALSTIEG. A Few Comments on the Expression of Object..
82
work into the election campaign?.  According to ?ukys the sentence should 
be corrected to Jis daug darbo ?d?jo ? rinkimin? kompanij? (preposition + acc. 
sg.). Curiously enough, the substandard Lithuanian usage of the locative case 
is similar to an older Sanskrit usage.   
Toporov (1961: 294?295) suggests that there is also indirect Slavic 
evidence of the locative to denote direction as well as location, thus there are 
adverbs such as ???? ?down? (?????? ???? ???? ?cast thyself down? [Matthew 
4, 6]) and ???? ?up? (...????e?e ??? ???? ????...?lifted up his eyes? [John 11, 41]). 
In the second example one might also see an etymological dative denoting 
object of motion, particularly since in the Slavic etymological *-(j)? stems the 
dative singular was not morphologically separated from the locative singular, 
see above. The semantic proximity of the dative and locative may also be 
illustrated by the example from a Latvian folk song given by G?ters (1993: 
191) who writes: ?Oft begegnet man in den Dainas dem Wechsel des eigentlich 
finalen Lokalis mit dem finalen Dativ, z.B. Dievi?? manam b i e dra m  (Dat.) 
n?ca, Menesti?a ga i ? um ? i  (Lok.)??(der Gott) Dievs kam als mein Begleiter, 
der Mond als Lichtspender.? ? 
There is also early evidence of animate nouns in the locative case. 
According to Toporov (1961: 291?292) in Old Indic and Old Iranian there 
is no dative of possession either isolated or in alternation with a genitive 
of possession. In those languages the locative takes its place, cf., e. g., (Rig 
Veda 1.037.14a) santi ka?ve? u (loc. pl.) va? duva? ?? ???????? ????? ???? 
??? ??? ???????, the descendants of Kanva have gifts for you?; (Rig Veda 
2.005.02a) yasmin (loc. sg.) sapta ra?mayas ... netari (loc. sg.) ... vi?va? tad invati 
?? ???????? ????? ???? ???????? ... ??? ??? ??? ????????? ????? ????, 
which leader has seven reins ... that one subjects all this to his power.? 
The Indo-European *-o stem adverbial ending *-om was originally 
retained as such only in word-final position before a word beginning with 
a vowel. Before a word beginning with a consonant final *-om passed to 
*-?.  This original automatic alternation of *-om vs. *-? was morphologized 
and for the most part *-om became the accusative marker as opposed to *-? 
which became available as a marker for the dative case, although remnants 
of etymological *-om are encountered in cases other than the accusative. 
Evidence of the dative *-om is encountered in the etymologically definite 
pronouns: Slavic masc.-neut. dat. sg.  ?-??-?, Lith. masc. dat. sg. t-?m-ui, Skt. 
masc.-neut. dat. sg. t?smai where we encounter the phenomenon ?hypostasis,? 
in this case the replacement of the original definite pronoun *t?m-ai by a form 
in which the etymological nom. sg. form *tas (reconstructed on the basis of 
Lith. t?s) serves as stem.  The final -? of the Slavic *o-stem dat. sg. ????-? ?(to 
the) city? derives from *-? (< *-um < *-om) which became denasalized when 
not under stress.  This denasalized dat. sg. -u was then spread to all the *-o 
BaltuFilol-20.indd   82 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
83
stem paradigms regardless of stress pattern.  This paradigmatic denasalization 
could have a partial phonetic parallel in the situation described by Zinkevi?ius 
(1966: 77) for certain western Lithuanian dialects (Klaip?da region, etc.) in 
which the loss of a final nasal might possibly be conditioned by lack of final 
stress.  Here the gen. pl. ??k?.n ?(of the) branches? (with final nasal) alternates 
with ??k?. (without final nasal). Both variants occur without final stress, but the 
second variant is more characteristic of the younger generation and in places 
has completely replaced the first variant. The reconstruction of Slavic dat. 
sg. -? from *-? (< *-um < *-om) is further supported by the *-o stem dat. pl. 
endings Slavic -???, Lithuanian -amus. The Slavic *-o stem acc. sg. ending -? 
also derives from *-om, but because of different sandhi developments followed 
a different path, see Schmalstieg (1983: 46?47).
In addition to the *-o stem adverbial case *-om/-?, there also existed an 
*-o stem adverbial case *-oi possibly represented as the dat. sg. -?? in Greek 
dialects.  Buck (1928: 82) writes that one encounters -?? in Arcadian, Elean, 
Boeotian and in later inscriptions from Northern Greece.  According to Buck 
?In Euboea -?? replaces earlier -?? and may be derived from it? But in general 
-?? is rather the original locative (cf. ?????) in use as the dative.? I propose 
rather that -?? and *-? were morpheme alternants and that the contamination 
of the two endings led to the creation of -?.  The appearance of the new dative 
ending -? led to the specialization of -?? in Greek in locative function in some 
words.  The etymological primacy of dat. sg. -?? is supported by the existence 
of the dat. pl. -???.  In addition to Gk. -? we may encounter evidence of the 
contamination of the endings *-? (<**--om) and *-oi in Lith. -ui). In 1923 B?ga 
(1961: 673) registered the Lithuanian Debeikiai dat. sg. *-o stem forms tam 
v?rai ?to that man? and duok par??ai ?give to the pig? proposing that the Baltic 
dative singular might have been represented both by *-?i and *-?i.  B?ga notes 
also Greek Boeotian dialect forms similar to those mentioned above.  (I should 
note, however, that Zinkevi?ius (1966: 208) disputes B?ga?s interpretation of 
the Debeikiai dialect forms.)  An original Baltic dative-locative in *-oi might, 
however, also be evidenced in the Old Prussian expression en stesmu wirdai 
?in that word?.  Cf. also the *-o stem loc. sg. Slavic -?, East Baltic -ie, Sanskrit 
-e, all apparently derived from *-oi, discussed below. 
The appearance of new satem language dative forms (which could denote 
the [direct or indirect] object) led to a semantic split, such that the old dative-
locative forms came to have primarily the meaning of position at rest.  Thus, 
for example, the appearance of the Slavic dat. sg. ????-? ?(to the) city? led to 
the assignment of position at rest meaning to ????-? (grad-? <*-oi) ?(in the) 
city?. Similarly compare the new Lithuanian dat. sg. vil ?k-ui ?(to the) wolf? 
with the old loc. sg. (now adverb) attested in Lith. nami? ?at home?.  The old 
locative singular may also be encountered in Lith. *vilk-?e (<*-oi) ?(in the) wolf? 
BaltuFilol-20.indd   83 2011.11.11.   9:33:04
William R. SCHMALSTIEG. A Few Comments on the Expression of Object..
84
attested in the new adessive case vilk-?e-p ?near the wolf? (see Zinkevi?ius 1966: 
210).  The postposition *-?n may have been added to the *-o stem locative 
ending *-oi after its monophthongization to a narrow *-? thereby leading to a 
contracted form essentially identical to the postposition itself (see Zinkevi?ius 
1980: 209?210; Ambrazas 2006: 261), thus, e.g., vilk-? < *vilk-?-?n (where 
the *-?- derives from an earlier *-oi-).  I suggest furthermore that this particle 
*-?n originally had directional meaning and could easily therefore be added 
to an accusative case, cf., e. g., Lith. *-o stem loc. pl. lauk-uos?  (< *-?s-?n) 
?in the fields.?   Zinkevi?ius (1980: 212) writes that the loc. pl. ending -uos?, 
like the *-?   stem -os?, is a secondary postpositional formation in which we 
have the acc. pl. ending *-?os and the postposition *-?n.
The Skt. loc. sg. dev? ?in god? is the representative of the old common 
dative-locative which then was mostly (but not entirely as we have seen above) 
deprived of its old dative meaning by the creation of the new dative dev?y?a 
(possibly from *-?  [<*-om] + the relative pronoun *jo).
The Lithuanian *-o stem pronominal masc. dat. sg. t?m(-ui), Slavic 
masc.-neut. ???(-?) provide the basis for the loc. sg. (Lith.) tam-? Slavic 
???-?. The Sanskrit masc.-neut. loc. sg. t?smin may be compared with the dat. 
t?smai discussed above, with regard to the hypostasis of the stem and thereby 
reconstructed as *t?m-in, a form which could correspond exactly with Slavic 
???-?. In Lith. tam-? we encounter the addition of the directive particle *-?n, 
whereas in Sanskrit -in and Slavic the representative of *-in, viz. -? (for the 
phonology cf. the *-i stem acc. sg. Sanskrit agn-?m, Slavic ????-? ?fire?).
Sometimes the etymological morphological identity of the *-o stem 
locative plural in the satem languages (viz. Lith. -iesu, Slavic -???, Skt. -?? u 
all apparently reflecting *-oisu) is used as evidence for the existence of the 
locative case in Proto-Indo-European (cf., e.g., Rosinas 2009: 336). In fact 
the morphological identity is probably correct, but these forms reflect the 
old form of the dative-locative (cf. Gk. dat. pl. -???) case.  The specialization 
of the Baltic, Slavic and Sanskrit ending *-oisu in locative meaning is the 
result of the appearance of the new dative plural forms which had the nuance 
of motion or direction of an action, viz. Slavic ??a?-??? ?(to the) cities?, 
Lith. lauk-?ms ?(to the) fields?, Skt. dev?bhya? ?(to the) gods?.
The Lithuanian *-? stem loc. sg. -oj?  < *-?j? is usually explained as 
being derived from the dat. sg. ending *-?i plus the addition of the particle 
*-?n (see Zinkevi?ius 1980: 191). I would consider it more likely that the nom. 
sg. *-? served as a stem to which the form *-j?n was added (see Schmalstieg 
2010: 46).  
Both Lithuanian and Latvian supply examples of the use of the locative 
case to denote the object of motion.  According to Endzelin (1923: 447?
448) the Latvian locative may also answer the question ?wohin, where to?. 
BaltuFilol-20.indd   84 2011.11.11.   9:33:04
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
85
This locative might partially represent the old illative in -n, which is still 
encountered in Lithuanian dialects. Endzelin gives the examples: aizb?ga 
V?czem? (loc.) ?fled to Germany? instead of the more common uz V?czemi 
(prep. + acc.); R?g? (loc.) brauca ?traveled to Riga? with the variant uz 
R?gu (prep. + acc.); ?iebrauca me?? (loc.) ?went into the forest?; tec, saul?te, 
vakar? (loc.) ?hurry, oh sun, to the evening (i.e., west)?; liec ?dienu gald? 
(loc.) ?put the food on the table?; liec ce,puri galv? (loc.) ?put (your) hat on 
(your) head?.
 G?ters (1993: 187) notes the same phenomenon: ?Bei Bezeichnung der 
Richtung mag den Dainadichtern wohl der sich in der Ruhelage befindende 
Endpunkt ? das Ziel ausschlaggebend gewesen sein?.  Examples are: Cits 
iesima Jelgav? ?mancher (von uns) geht nach Jelgava?; R?tu ie?u bazn?c? 
?morgen werde ich in die Kirche gehen?; (br??i) druv? g?ja ?(die Br?der) 
gingen aufs Feld?. 
In Lithuanian such usage is usually considered dialectal or sub-standard. 
I give examples of this dialectal or sub-standard usage below. According 
to Zinkevi?ius (1966: 201) in Lithuanian dialects along the Latvian border 
(Bir?ai, Papilys) they sometimes say, e.g., va?iuoju Papil? (loc. sg.) ?I am 
going to Papilys? or ein? mi?k? (loc. sg.) ?I am going to the forest?. Since the 
ending *-en probably originally denoted direction, one wonders whether 
the preceding example shows an innovation or the retention of the original 
meaning.  On the other hand one might also hear t?v?as v?s? di?n? mi?ka? 
(illative sg.)  ?father is in the forest all day?. The preceding example shows 
clearly the passage of locative denoting object of motion passing to locative 
denoting position at rest.  In Zinkevi?ius? view (op. cit.) these latter examples 
may have arisen under Latvian influence where we encounter, e. g., dz?voju 
me?? ?I live in the forest? as well as g?ju me?? ?I am going to the forest?.
?ukys (1998: 334) quotes Southern Auk?taitish and northern Panev??ys 
dialect examples which confuse the locative and illative cases, e. g., Ko 
neateini sve?iuose (loc. pl.)? ?Why don?t you come to visit?? (lit. ?in the guests?) 
in which he would correct the last word to sve?iuos[na] (acc. pl. [or illative 
pl.]) or preferably in his view to the expression ? sve?ius (prep. + acc. pl.). 
Similarly he quotes the expression: Buvau Kaune (loc. sg.) i?va?iav?s ?I had 
gone to Kaunas? where he would correct Kaune either to Kaunan (illative) or 
better to ? Kaun? (preposition + acc.).  One can also find the illative case 
instead of the standard locative, e. g., Dvaran (illative) dirbdavome ?we used 
to work at the estate? where the locative Dvare should be used. Similarly 
?mogelis pirkut?n (illative) gyvena ?The fellow lives in a little hut? where 
pirkut?j (locative) should be used.  Or Ketvirt? naktel? girion (illative) nakvojau 
?I spent the fourth night in the forest? where the illative should be replaced 
by the locative girioj. 
BaltuFilol-20.indd   85 2011.11.11.   9:33:04
William R. SCHMALSTIEG. A Few Comments on the Expression of Object..
86
The question then arises as to what extent the object of motion of the 
locative may reflect an etymological original meaning of the old dative-
locative case.  On the other hand the use of the illative case to denote position 
at rest might then be a repetition of the same semantic development observed 
in the locative case, viz. object of motion > position at rest.2
References
Ambrazas, Vytautas.  2006. Lietuvi?  kalbos istorin? sintaks?. Vilnius: Lietuvi? kalbos 
institutas.
Buck, Carl Darling. 1928. Introduction to the study of the Greek dialects: grammar, 
selected inscriptions, glossary. Revised edition,  Boston, etc.: 
Ginn and Company.
B?ga, Kazimieras. 1961. Review of M?moires de la soci?t? de linguistique de Paris. 
Tom XXII, Rinktiniai ra?tai, Vol. 3, Vilnius: Valstybin? 
politin?s ir mokslin?s literat?ros leidykla.  Original in Tauta 
ir ?odis 1923 (1), 417?428.
Danylenko, Andrii I. 2003. Predykaty, vidminky i diatezy v ukrajins?kij movi, istori?nyj i 
typolohi?nyj aspekty.  Xarkiv: Oko. 
Delbr?ck, Berthold. 1893. Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen I. 
Strassburg: Karl J. Tr?bner.  
Endzelin, Janis. 1923. Lettische Grammatik. Heidelberg: Carl Winter.
Frisk, Hjalmar. 1970. Griechisches etymologisches W?rterbuch. Vol. 2, Heidelberg: 
Carl Winter Universit?tsverlag.
2 Valiulyt? (1998: 101) notes that the expression ?in the spring? can be rendered either by 
the shortened loc. sg. case pav?sary or the acc. sg. case pav?sar?.  She points out that 
here both the locative and accusative case would be pronounced identically as pav?sar?.  I 
believe both of these case forms were taken from the *i-stem declension, cf., e. g., Lith. 
acc. sg. ?v? ?sheep?, loc. sg. avyj?.  Essentially then I hypothesize that both the accusative 
in *-? and the locative in *-? derive from *-im but at different epochs.  In Indo-European 
times *-im and *-? were automatic alternants which were morphologized when *-im came 
to denote mostly the accusative singular case and -? became the dative-locative singular. 
(The etymological -im- is also encountered in the instr. sg. ending -im-i and the dat. 
pl. -im-us).  A new dative masculine in -iui, feminine in -iai (from the *-ja stems) led 
to the assignment of the locative meaning to -?.  This locative ending could apparently 
be reinforced by the addition of the postpositive particle -j?n.  I think, however, that it 
is not completely certain whether the Lithuanian locative singular in -y results from the 
loss of the postposition *-j?n or whether it is merely the result of the retention of the old 
dative-locative ending in -?.  In the history of Lithuanian the word-final sequence *-in < 
*im passed to ?, thereby repeating the Indo-European phonological change.  This new ac-
cusative then under certain circumstances came to have locative meaning also, repeating 
the semantic change of the dative to locative.  Thus the phonological and the semantic 
change of object of motion to location at rest occurred in two successive epochs first in the 
prehistory and then in the history of the Lithuanian language.  Curiously enough, under 
some circumstances the phonological and the semantic results were identical.  
BaltuFilol-20.indd   86 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
87
G?ters, Alfr?ds.  1993. Lettische Syntax. Die Dainas. Frankfurt am Main, etc.: Peter 
Lang.
Hofmann, Johann B., Anton 
Szantyr. 1972.
Lateinische Syntax und Stilistik. Zweite Abteilung, Zweiter Teil, 
Zweiter Band.  Munich: C.H. Beck.
K?hner, Raphael, Carl 
Stegmann.  1971.
Ausf?hrliche Grammatik der lateinischen Sprache.  Zweiter Teil, 
Erster Band. Hannover: Verlag Hahnsche Buchhandlung.
Kury?owicz, Jerzy. 1964. The inflectional categories of Indo-European. Heidelberg: Carl 
Winter.   
Lehmann Winfred P. 1958. On earlier stages of the Indo-European nominal inflection. 
Language 34, 179-202.
Macdonell, Arthur Anthony. 
1916.
A Vedic grammar for students.  Oxford University Press (cited 
here from the 1962 reprint).  London: Lowe & Brydone 
Printers.
Macdonell, Arthur Anthony.  
1917.
A Vedic reader. Oxford University Press (cited here from the 
7th impression, 1970, Madras).
Palmer, Leonard R. 1968. The Latin language.  London: Faber and Faber.
Renou, Louis. 1984. Grammaire sanscrite. Deuxi?me ?dition. Paris: Librairie 
d?Am?rique et d?Orient.
Rosinas, Albertas. 2009. Balt? kalb? ?vard?i? semantin? ir morfologin? strukt?ra. 
Sinchronija ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir  enciklopedij? 
leidybos institutas.
Schmalstieg, William R. 
1983.
An Introduction to Old Church Slavic.  2nd ed.  Columbus, 
Ohio:  Slavica Publishers.
Schmalstieg, William R.  
2008.
A few remarks on the *-i stem dative singular.   Baltu filolo?ija 
17 (1/2), 103?112.
Schmalstieg, William R. 
2010.
The East Baltic *-? stem locatives. Baltistica 45(1), 45?48.  
?ukys, Jonas. 1976. Taisyklingai vartokime linksnius. Kaunas: ?viesa. 
Toporov, Vladimir N. 1961. Lokativ v slavjanskix jazykax. Moscow: Akademija nauk 
SSSR.
Valiulyt?, Elena. 1998. Dabartin?s lietuvi? kalbos sintaksiniai sinonimai. Vilnius: 
Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas.
Vanags, P?teris. 1992. Locative in the earliest Latvian writings. Journal of Baltic 
Studies 23(4), 387?393.
Zinkevi?ius, Zigmas. 1966. Lietuvi? dialektologija. Vilnius: Mintis. 
Zinkevi?ius,  Zigmas. 1980. Lietuvi? kalbos istorin? gramatika. I.  Vilnius: Mokslas. 
William R. Schmalstieg
814 Cornwall Rd
State College, PA 16 803
USA
emily@leanonemily.com
BaltuFilol-20.indd   87 2011.11.11.   9:33:05
William R. SCHMALSTIEG. A Few Comments on the Expression of Object..
88
KOPSAVILKUMS
Da?as piez?mes par kust?bas m?r?a un poz?cijas miera st?vokl? 
izteik?anu baltu valod?s
William R. SCHMALSTIEG
Rakst? izvirz?ta hipot?ze, ka baltu, sl?vu un, iesp?jams, ar? indoir??u lokat?vs, kas ?ais 
valod?s liel?koties apz?m? atra?anos k?d? viet? miera st?vokl?, ir c?lies no dat?va, kas s?kotn?ji bie?i 
apz?m?ja k?du kust?bas m?r?a veidu. Citiem v?rdiem, s?kotn?jais netie?? objekta loc?jums sadal?j?s 
divos loc?jumos, no kuriem viens saglab?ja objekta noz?mi, bet otrs s?ka apz?m?t poz?ciju miera 
st?vokl?. ?is fenomens ir atk?rtoti atrodams lietuvie?u un latvie?u valodu v?stur?, kur s?kotn?jais 
illat?va loc?jums da??s izloksn?s var tagad apz?m?t atra?anos k?d? viet? miera st?vokl?.
BaltuFilol-20.indd   88 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
89
HRONIKA ? CHRONICLE
Semin?rs Latvie?u raksti un raksti Latvij? 16.?19. gadsimt? ? 
p?tniec?bas aktualit?tes un probl?mas
Latvie?u 16.?19. gadsimta rakstu problem?tikai latvie?u valodniec?b? un 
literat?rzin?tn? ?obr?d netiek velt?ts ?pa?i daudz uzman?bas. Tom?r p?tniec?ba 
notiek, da??du instit?ciju darbinieki public? gan rakstus, gan gr?matas, piedal?s 
daudz?s konferenc?s. Daudzas kol??u dar?tas lietas tom?r pasl?d gar?m p?tnie-
kiem, jo refer?ti un publik?cijas bie?i apmald?s starp citiem valodniec?bas un 
literat?rzin?tnes darbiem. T?p?c 2010. gada vasar? rad?s ideja r?kot semin?ru, 
kur tiktos vair?ku zin?tnes nozaru speci?listi, kas interes?jas par 16.?19. gad-
simta latvie?u un Latvijas rakstiem. Rad?s iesp?ja klaus?ties, dal?ties dom?s 
pla??k? filologu lok?, vienlaikus iepaz?stot aktu?lo p?tniec?bu. 2011. gada 18. 
janv?r? Latvijas Universit?t? notika semin?rs Latvie?u raksti un raksti Latvij? 
16.?19. gadsimt? ? p?tniec?bas aktualit?tes un probl?mas, kur? ar priek?las?jumiem 
uzst?j?s desmit p?tnieki no trim zem?m ? Latvijas, Zviedrijas un Austr?lijas.
Semin?ru ievad?ja Zviedrijas Karalisk?s bibliot?kas bibliotek?ra kul-
t?ras v?sturnieka J??a Kr?sli?a priek?las?jums Es ticu iespiestajam v?rdam, 
visuvald?t?jam, debess un zemes, m?su izpratnes rad?t?jam!?! Vi?? uzsv?ra, ka 
m?su raksta valodas att?st?bu nedr?kst apskat?t k? izol?tu, no sazi?as kult?ras 
??irtu, par?d?bu. Agr?ni modernais laikmets iez?m?ja jaunu pagriezienu m?su 
sazi?as kult?r?. Ar iespiest? v?rda par?d??anos izmain?j?s ar roku rakst?t? 
v?rda funkcija un noz?me. Ja iepriek? tam bija bijusi visnota? est?tiska un 
m?kslinieciska noz?me ? tas ir, pa?am rokrakstam ? tad ar iespiest? v?rda 
uzvaras g?jienu tam var pied?v?t piln?gi jaunas noz?mes un ?pa??bas. Bie?i 
vien ar roku rakst?to s?ka saist?t ar negatavo. Ar roku rakst?ja uzmetumus un 
rad?ja skices, kurus v?l?k var?ja p?rstr?d?t un pilnveidot iespie?anas vajadz?-
b?m. Sav?s p?rdom?s J?nis Kr?sli?? piesk?r?s ?etriem punktiem. Pirmk?rt, 
izskaidroja, k? ar roku rakst?to s?ka uztvert k? kaut ko main?gu un spont?nu, 
iespiesto k? past?v?gu un nep?rtrauktu. L?dz ar to ar roku rakst?tajam izdev?s 
saglab?t mutisk?s sazi?as kult?ras ?pa??bas iespiest? v?rda pasaul?. Otrk?rt, 
apskat?ja, k? ar roku rakst?tais izveidoja agr?ni modern?s sabiedr?bas atmi?as 
j?dzienu. Ar roku rakstot vingrin?jumus, iem?c?j?s struktur?t un saglab?t 
domas. Tre?k?rt, piesk?r?s tiem tekstiem, kuros izmantoja reiz? iespiesto 
burtu tipus, k? ar? ar roku rakst?tos. Ceturtk?rt, skaidroja, k? ar roku rakst?tais 
at?auj mums lab?k saskat?t teksta un att?la mijiedarb?bu. K? at??iras ar roku 
rakst?tais uzmetums no skices? Agr?ni modernie rakstnieki un m?kslinieki 
bie?i cent?s uzburt harmoniju savos tekstos un att?los. ??da harmonija ievirza 
meditat?v? noska??. Ar roku rakst?tais pamodina no redzes ce?? uztvert? un 
uzbur jaunu pasauli.
BaltuFilol-20.indd   89 2011.11.11.   9:33:05
Hronika ? Chronicle
90
Everitas Andronovas (LU MII, pa?laik ar? vieslektore Sanktp?terburgas 
Valsts universit?t?) priek?las?jums bija velt?ts Sunta?u m?c?t?ja Salomona Guberta
(??1653) v?cu valod? public?tajai lauksaimniec?bas gr?matai Stratagema Oeco-
nomicum oder Ackerstudent... un tai pievienotaj?m gar?gaj?m dziesm?m latviski. 
Gr?matas 1. izdevums (1645. g.) Latvij? nav atrodams un ir uzskat?ms par 
bibliogr?fisku retumu, t?p?c pieejam? inform?cija par ?o avotu bie?i vien ir 
neprec?za. Vien?gais iz??mums ir Haralda Biez? 1973. g. p?t?jums, kur s?k?k 
apl?koti S. Guberta gr?matas 17. gs. izdevumi (1645., 1649., 1673., 1688.) 
un sal?dzin?ta latvie?u dziesmu rakst?ba tajos. P?tnieks nor?da ar? uz virkni 
neatbild?tu jaut?jumu, kas saist?ti ar gr?mat? public?to latvie?u dziesmu 
autor?bu.
Referente piev?rsa uzman?bu gr?mat? sastopamajiem ierakstiem latvie?u 
valod?, k? ar? sal?dzin?ja vienu S. Guberta dziesmu ar satura zi?? l?dz?giem 
v?cu dziesmas Dancket dem Herren heut und allezeit 17. gs. tulkojumiem latvie?u 
valod? (1631; 1685), izsakot pie??mumu, ka S. Guberts ir pats tulkojis ?o 
16. gs. v?cu autora N. Herma?a bazn?cas dziesmu.
LU Akad?misk?s bibliot?kas darbiniece Aija Taimi?a run?ja par 
Katar?nu Gillen?j?rnu-Meku ? pirmo sievieti liter?ti Vidzem?. Noma?aj? 
Sunta?u mui?? ieprec?t? zviedriete K?rina, br?vkundze Gillen?j?rna no 
Lundholmiem (Karin Gyllenstierna af Lundholm, Catharina G?ldenstern, ap 
1611?1682), mui?as ?pa?nieka Engelbrehta fon Meka atraitne, 17. gs. p?d?j? 
tre?da?? sarakst?jusi apjom?gu gr?matu  par dv?seles dziedin??anu. Zviedru 
aristokr?tes, no galmam tuv?m aprind?m n?ku??s autores darbs Geistliches 
Heil Pflaster und Seelen-Artzney in allerley Geistlichen Kranckheiten Aus Gottes 
Wort zusammen getragen, und offt bew?hret erfunden: Anjetzo maenniglichen zum 
seeligen Gebrauch mitgetheilet  von Catharina, Freyherrin von Gyldenstern izn?cis 
vi?as m??a nogal?, R?g?, karalisk? tipogr?fa Vilkena spiestuv? 1677. gad?. Gan 
sava liel? apjoma (p?ri 760 lappu?u!), gan satura d?? Gillen?jernas darbs patiesi 
ir uzskat?ms par retumu. Tas piek?aujas baroka laika reli?iski ? celsm?g?s 
rakstniec?bas lauk? iecien?to gar?go recep?u literat?ras kl?stam, kas izaudzis 
no viduslaiku trakt?tos iztirz?t?s t?zes par Kristu k? dv?seles ?rstu un ap-
tiek?ru un atbilsto?ajiem aprakstiem par debesu aptieku. Tom?r b?tisk?k ir, 
ka Gillen?jernas gr?mata ir vi?as dv?seles autobiogr?fija, 17. gs. otr?s puses 
sievietes pa?refleksija liter?r? form?. No jauna apzin?tie fakti un dokumenti 
par Gillen?jernu un Meku dzimtam paver iesp?jas dzi??kai teksta izpratnei. 
Augstu v?rt?jama Gillen?jernas sp?ja br?vi izteikt savas emocijas un dar?t to 
liter?ri izkopt? form?, k? talant?gai retori?ei. Gillen?jerna ir uzskat?ma par 
pirmo Vidzemes sievieti liter?ti, kas piev?rsusies prozai.
Maija Balti?a (R?ga/Ventspils) sav? refer?t? piev?rs?s vair?kiem jau-
t?jumiem. Pirmk?rt, tika apl?kotas kli?eju, stereotipu un trad?ciju izpausmes 
seno tekstu p?tniec?b? un tekstu v?rt?jum?. Otrk?rt, uzman?ba tika velt?ta 
BaltuFilol-20.indd   90 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
91
iestr?d?m resp. autorit?t?m, kuru p?t?jumos rodamas nor?des uz kli?eju un 
stereotipu kl?tb?tni, piem., prof. E. Dunsdorfa p?t?jums par pirmo B?beles 
tulkojumu latvie?u valod?, k? ar? J. Kr?sli?a (vec?k?) uzman?bas lok? tur?tais 
jaut?jums par ilgtsp?j?gas trad?cijas nep?rtraukt?bu p?t?jumos. Tre?k?rt, tika 
min?ti probl?mgad?jumi, kad kli?eju un stereotipu kl?tb?tne ietekm?jusi 
un ietekm? kult?rv?stures situ?cijas izv?rt??anu, seno tekstu anal?zi, k? ar? 
kult?rtekstu tulko?anas jaut?jumus.
Iev?rojamais latvie?u agr?no v?rdn?cu p?tnieks Adelaides Flindersa 
universit?tes profesors Trevors G. Fennels st?st?ja par Liborija Depkina 
v?rdn?cas manuskripta izvirz?taj?m probl?m?m. Liborijs Depkins nomira 
1708. g., atst?jot nepabeigtu un neredi??tu Latvie?u v?rdn?cu, kas palikusi 
rokrakst?. Darbu var sadal?t 2 da??s:  pirm?, kur ir ??irk?a v?rdi no A l?dz 
Z (1911 ailes), bet otr? (ap 1000 ai?u), kur daudzi v?rdi no pirm?s da?as tiek 
s?k?k apskat?ti 8 pielikumos. Rodas jaut?jums: K? b?tu izskat?jusies eventu?l? 
druk?t? versija, ja Depkins b?tu pasp?jis materi?lus redi??t iespie?anai?
Paraugizdevums Vortrab, ko vi?? izdeva 1704. g., varb?t ierosina p?ris 
atbildes. ?is ?sais darbs pied?v? (nedaudz ??irk?a v?rdiem, A?ADD) iesp?jamas 
vadl?nijas v?rdn?cas saturam un organiz??anai.  Sal?dzinot paraugizdevuma 
materi?lus ar atbilsto?aj?m rokraksta sekcij?m, k??st skaidrs, ka Depkins 
neparedz?ja noz?m?gu darba sa?sin??anu. T?du ieskatu pabalsta pat darba 
grandiozais nosaukums, minot VISUS B?beles tulkojuma v?rdus, kop? ar 
VISIEM v?rdiem VIS?S cit?s latviski druk?t?s gr?mat?s. Alfab?tisk? sec?ba 
lab?k iev?rota paraugizdevum? nek? rokrakst?, bet zem katra ??irk?a v?rda 
iek??j? piem?ru strukt?ra un sak?rtojums liek dom?t, ka Depkina redi???ana 
un kori???ana bija pavisam nenopietna. Par to liecina ar? vi?a apsol?jums 
paraugizdevum?, ka visi iespie?amie materi?li var?tu b?t gatavi p?c da?iem 
m?ne?iem!!
?emot v?r?, ka 1704. gad? rokraksta pielikumi dro?i vien bija nepabeigti, 
varb?t pat neies?kti, ir vieta vaic?t, k?du lomu Depkins dom?ja tiem pie??irt. 
Tos ietilpin?t iespiestaj? v?rdn?c? b?tu bijis gandr?z neiesp?jams da?u m?ne-
?u laik?. Paraugizdevum? Depkins pateicas Superintendentam Bergam, ka 
vi?? esot bijis liels pamudin?t?js darbam, kas esot svar?gs ar to, ka tas, bez 
norm?l?m v?rdn?cas funkcij?m, labi derot ar? k? sava veida B?beles konkor-
dance. Tom?r n?kt pie t?l?t?ja sl?dziena, ka pielikumi nav dom?ti eso?ajai 
v?rdn?cai, bet k?dam atsevi??am v?rdu r?d?t?ja projektam, b?tu b?stami, jo 
t?d?j?di rastos vair?k jaut?jumu nek? atbil?u.
Literat?rv?sturniece LU profesore M?ra Grudule piev?rs?s 18. gadsimta 
autoru J?koba Langes un Fr?driha Bernharda Blauf?sa iesp?jamai sadarb?bai. 
Ar 1753. gadu dat?tais rokraksts St?sti no t?s vecas un jaunas b??anas to Vid-
zemes ?au?u ir viens no pirmajiem v?sturiskajiem aprakstiem latvie?u valod?. 
Manuskripts ir anon?ms. T? autor?bas jaut?jums, kaut darbs 19. gadsimta 
BaltuFilol-20.indd   91 2011.11.11.   9:33:05
Hronika ? Chronicle
92
s?kum?, atsaucoties uz t? atra?anos G. Bergma?a manuskriptu kolekcij?, 
pied?v?ts F. B. Blauf?sam, joproj?m nav l?dz galam noskaidrots. Profesore, 
nenoliedzot, ka autors var?tu b?t Blauf?ss, izvirz?ja hipot?zi, ka manuskripta 
tap?an? var?tu b?t piedal?jies teologs, Vidzemes bazn?cas funkcion?rs un 
valodnieks J?kobs Lange, jo, pirmk?rt, abi bija ?oti labi paz?stami, otrk?rt, 
faktiski visas galven?s manuskript? risin?t?s t?mas, k? to apliecina J. Langes 
v?rdn?c? (1777) ievietotais materi?ls, sabalsojas ar vi?a intere?u sf?ru ? lat-
vie?u valoda, v?sture, mitolo?ija, dzeja. T? k? manuskriptam ir neap?aub?mi 
hernh?tiska ievirze, bet Lange pret kust?bu bija noska?ots kritiski, J. Langes 
k? vien?g?s personas autor?ba tom?r ir ap?aub?ma. 
Par latvie?u literat?ras sekulariz?ciju run?ja jaunais LU literat?rv?stur-
nieks Pauls Daija. Latvie?u laic?g?s literat?ras veido?anos 18. gadsimta vid? 
raksturo jaunu ?anru un t?mu ien?k?ana tradicion?li reli?iskaj? gr?matniec?b?, 
kas skaidrojams ar tautas apgaism?bas un teolo?isk? racion?lisma ideju izpla-
t??anos Baltij?. Min?to tekstu vid? literat?ras sekulariz?cijas agr?naj? posm? 
?pa?a vieta pieder praktiski ekonomiskajai literat?rai (t.s. padomu gr?mat?m), 
kas sintez? zin?t?u populariz??anu ar beletristisku formu, k? ar? izmanto dru-
k?tos medijus (kalend?rus, periodiskos izdevumus, gr?matas), lai populariz?tu 
jaun?kos atkl?jumus lauksaimniec?b? un medic?n?. ?is gr?matniec?bas atzars 
k? kult?rv?sturisks fenomens problematiz? jaut?jumus par latvie?u laic?g?s 
literat?ras ?en?zes komplic?to norisi un attieksm?m starp autoriem un adre-
s?tiem. T?mas t?l?ka izp?te rosin?tu detaliz?t?k izv?rt?t V?cijas apgaism?bas 
ideju ietekmi uz latvie?u rakstisk?s kult?ras form?m 18. gadsimt?, k? ar? 
aktualiz?tu nepiecie?am?bu p?c starpdisciplin?riem p?t?jumiem praktiski 
ekonomisk?s literat?ras studij?s.
Viens no semin?ra iniciatoriem un r?kot?jiem P?teris Vanags (LU/
Stokholmas universit?te) piev?rs?s t?mai par 18. gadsimta latvie?u rokrakstiem 
un to valodu. Eso?os manuskriptus var dal?t tr?s grup?s: 1) manuskripti, kas ir 
pamat? public?tiem tekstiem, vai tiku?i gatavoti publik?cijai (piem., Liborija 
Depkina v?rdn?ca, J?koba Langes v?rdn?ca, Gotharda Fr?driha Stendera darbi); 
2) manuskripti, kas paredz?ti publiskai lieto?anai, bet iesp?jams nav bijis 
dom?ts tos izdot t?d? form?, k? tie saglab?ju?ies (piem., Andreja Kleina kato?u 
perikopju kr?jums (1738), lietots Kurzemes kato?u draudz?s; Blauf?sa apcer?-
jums par latvie?u v?sturi (1753); R?gas amatnieku br?l?bu stat?ti; br??u draud?u 
spredi?i, dziesmu kr?jumi u.c. dievkalpojumos un m?j?s las?m? literat?ra); 3) 
priv?ta rakstura dokumenti (da??di iesniegumi, s?dz?bas ? kam gan nosac?ti 
ar? ir ofici?ls raksturs, k? ar? v?stules, kam jau ir piln?gi priv?ts raksturs). 
Analiz?jot ?o rokrakstu valodu, var sagaid?t, ka latvie?u valodas rakst?ba un 
forma tajos at??irsies ? jo priv?t?ks dokuments, jo vair?k iesp?ju, ka tam 
b?s individu?las ?patn?bas un atk?pes no rakstu valodas trad?cijas. Kopum? 
tom?r redzams, ka 18. gs. laik? valoda latvie?u iespiestajos tekstos un valoda 
BaltuFilol-20.indd   92 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
93
rokrakstos ir daudz tuv?ka viena otrai, nek? tas bija 17. gs. Tas apliecina, ka 
rakstu valoda ir nostiprin?jusies un k?uvusi par visai pla?i izmantotu latvie?u 
valodas paveidu, ko apguvu?i ne tikai m?c?t?ji ? gr?matu autori, bet ar? citi 
rakst?t?ji, tostarp ar? latvie?u zemnieki, it ?pa?i Vidzem?. T?d?j?di 18. gs. 
beig?s jau skaidri saskat?ma t? tendence, kas noveda pie latvie?u rakstu valodas 
k? p?rdialekt?la sazi?as l?dzek?a nostiprin??an?s jau 19. gs. vid?.
Latgalie?u rakstu valodas v?stures probl?matiku risin?ja LU Baltu valodnie-
c?bas katedras vad?t?ja profesore Lidija Leikuma. Vi?a apl?koja Fran?a Trasuna 
Skajtieszonas diwiejgas 19. gadsimta beigu latgalie?u rakst?bas kontekst?.
Ventspils Augstskolas profesors Juris Baldun?iks st?st?ja par v?rd-
n?cu un mikrotekstu dotumu lomu aizguvumu p?tniec?b?. VeA vi?a 
vad?b? tiek veidots 19. gadsimta latvie?u tekstu korpuss, kas dos iesp?ju 
prec?z?k izsekot latvie?u valodas att?st?bai ?ai laik?, ?pa?i jaunu leks?mu 
ien?k?anai valod?.
Semin?ru nosl?dza diskusija, kur? dal?bnieki izteica apmierin?t?bu 
par ?o sar?kojumu, kas deva iesp?ju p?rrun?t kop?gi interes?jo?us jaut?ju-
mus un probl?mas no da??du zin?t?u skatu punktiem, t?d?j?di veicinot 
t?l?ku p?tniec?bu. Gan referenti, gan citi dal?bnieki bija vienispr?tis, ka 
b?tu v?rts ??das tematikas sar?kojumus organiz?t ar? turpm?k.
P?teris Vanags
Latvijas Universit?tes
Humanit?ro zin?t?u fakult?te
Baltu valodniec?bas katedra
Visval?a iela 4a, LV?1050 R?ga, Latvija
pvanags@latnet.lv
BaltuFilol-20.indd   93 2011.11.11.   9:33:05
Hronika ? Chronicle
94
47. Artura Ozola dienas konference Baltu valodu v?sture un 
dialektolo?ija
2011. gada 18. un 19. mart? Latvijas Universit?tes Humanit?ro zin?t?u 
fakult?t? notika jau 47. profesora Artura Ozola dienas konference Baltu va-
lodu v?sture un dialektolo?ija. T? bija velt?ta diahroniskajai baltu valodu un to 
dialektu p?tniec?bai. Pieminot veclatvie?u autora valodnieka Jakoba (J?koba, 
J?kaba) Langes (1711?1777), kam ?ogad aprit?ja 300. gadadiena, darb?bu, 
konferenc? ?pa?a uzman?ba tika piev?rsta v?sturisk?s leksikogr?fijas jaut?-
jumiem ? J. Langes ?piln?gajai? divvalodu (latvie?u-v?cu un v?cu-latvie?u) 
v?rdn?cai ir liela noz?me turpm?k? latvie?u rakstu valodas att?st?b?.
Konferencei bija pieteicies 31 referents ar 30 refer?tiem (kop?gu priek?-
las?jumu par austrumu un dienvidu auk?tai?u apak?izlok??u (patarm?s) kon-
sonantisma ?patn?b?m un to interpret?cijas da?iem aspektiem bija sagatavojis 
Vi??as Universit?tes Lietuvie?u valodas katedras profesors V?tauts Kardelis 
(Vytautas Kardelis) kop? ar ma?istranti Akvili Markauskaiti (Akvil? Mar-
kauskait?)). Lai b?tu iesp?jams noklaus?ties un izdiskut?t visus, konferences 
darbs tika organiz?ts 3 plen?rs?d?s un konferences pirmaj? dien? ar? div?s 
paral?l?s sekcij?s. 
Konferences r?ta plen?rs?di ievad?ja LU profesores literat?rzin?tnieces 
M?ras Grudules iztirz?jums par Jakobu Langi k? iesp?jamu 1753. g. rokraksta 
St?sti no t?s vecas un jaunas b??anas to Vidzemes ?au?u l?dzautoru blakus v?cu 
taut?bas liter?tam Fridriham Bernhardam Blaufusam (Fr?driham Blauf?sam) ? 
abi biju?i labi paz?stami, sakritu?as ar? intere?u sf?ras, kaut nevien?da bijusi 
attieksme pret hernh?tismu u. tml. V?l neparast?ks bija dr. hum. Edmunda 
Trumpas klaus?t?jiem priek?? celtais aktualiz?jums ? latvie?u dialektu pir-
m? karte Karte des lettischen Sprachgebiets public?ta 1881. gad?! T?s autors ir 
izcilais v?cu taut?bas latvie?u valodnieks, etnogr?fs un folklorists Augusts 
B?lensteins, bet karte ietverta Juliusa D?ringa rakst? ?ber die Herkunft der 
kurl?ndischen Letten. Kart? atspogu?ota latvie?u dialektu aina ap 1860. gadu, 
kad A. B?lensteins intens?vi str?d?ja pie zin?tniskas latvie?u valodas gramati-
kas. Refer?t? E. Trumpa akcent?ja faktus, kas atrodami 1881. g. kart? un t?s 
aprakst?, bet nav aktualiz?ti B?lensteina gramatik?s. T? kart? raksturotas visu 
triju latvie?u dialektu robe?as; r?d?ta vidus dialekta sala ap N?cu; t?mnieku 
dialekt? no??irta ??st?? t?mnieku izloksne (ar to saprotot m?sdienu Kurzemes 
l?bisk?s izloksnes) u. c. 1881. g. karti referents defin?ja k? b?tiski papildin?tu 
1863. g. gramatikas ilustr?ciju.
Lietuvie?u valodas instit?ta Valodas v?stures un dialektolo?ijas noda?as 
vad?t?ja Dangole Mikul?niene (Danguol? Mikul?nien?) klaus?t?jus iepaz?sti-
n?ja ar Lietuvas jaun? dialektolo?ijas projekta galvenajiem metiem, kas ?aus 
noskaidrot lei?u dialektu st?vokli m?sdien?s. Iecer?ts preciz?t patlaban?jo 
BaltuFilol-20.indd   94 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
95
izlok??u saglab?t?bas pak?pi visos l?dz?in?jos 735 zi?u ieguves punktos Lie-
tuv? un 15 punktos lietuvie?u sal?s, uz noskaidrot? objekt?v? pamata opti-
miz?t turpm?k p?t?jamo punktu t?klu un no t? sav?kt sociolingvistik? un 
?eolingvistik? dro?i izmantojamus datus; no optimiz?t? vietu t?kla ieg?t 
ska?u ierakstus (no katra punkta iztauj?jot ne maz?k par 6 teic?jiem, no katra 
informanta ieg?stot pa aptuveni 1,5 stund?m st?st?jumu), no tiem izveidojot 
21. gs. s?kuma lei?u izlok??u arh?vu (ska?u ierakstus darot pieejamus ar? 
internet?); p?c dialektu, izlok??u, izlok??u grupu robe?u preciz??anas izdot 
jaunu lietuvie?u dialektu atlantu ar kart?m un to koment?riem. Kas l?dz?gs 
?oti aktu?ls b?tu ar? Latvijai!
Pusaizmirsta avota ? pirm? latgalie?u tautasdziesmu kr?juma (170 dzies-
mas, pierakst?tas 1860. g., sav?kusi Kombu?u jaun? gr?fiene Celina Platere, 
v?kums bie?i saist?ts ar barona Gustava Manteife?a v?rdu) Piosnki ludowe 
?otewske aktualiz??anai bija velt?ts Lidijas Leikumas refer?ts, atg?dinot par 
tekstu pieraksta vietas identific??anas iesp?j?m p?c konkr?tiem izlok??u 
dotumiem.  
Jaun? lei?u p?tnieka dr. hum. Mindauga ?ink?na (Mindaugas ?ink?nas) 
refer?t? tika analiz?ts t. s. ?akcenta? z?mju izmantojums Mazlietuvas un latvie-
?u XVII gs. tekstos, pier?dot, ka tolaik diakritisk?s z?mes lietotas morfolo?isko 
formu diferenc??anai un ien?ku?as l?dz ar luter?nisma (v?cu) ietekmi, jo ?? pa?a 
laika Di?lietuvas tekstos aina ir cita. Autors secin?ja, ka XVII gs. latvie?u avo-
tos v?rojamas divas sist?mas: vien? (luter??u, piem., G. Mancelim) ?akcenta? 
z?mes lietotas morfolo?iskiem nol?kiem, otr? (kato?u, piem., G. Elgeram) ? ar? 
patska?u garuma apz?m??anai. Z?mju lieto?ana morfolo?isko formu ???rumam 
latvie?iem izzudusi tikai l?dz ar vec?s drukas izbeig?anos.  
Darbam turpinoties sekcij?s, referentu uzman?ba tika piev?rsta gan 
senajiem tekstiem (E. ?ilinskaite (?ilinskait?) analiz?ja ades?va lietojumu 
M. Dauk?as Postil? (1599), tulkojumu sal?dzinot ar ori?in?lu), gan izlok??u 
v?rdn?c?m un citiem leksikoniem (I. Ozola apl?koja divdabju substanti-
v??anos, balstoties uz Vaini?u izloksnes v?rdn?cas dotumiem; V. ?audi?a 
mekl?ja un atrada ?g?rsenie?u dialekta? atspulgus J. Kulit?na v?rdn?c?; par 
topo?o Rucavas izloksnes v?rdn?cu inform?ja L. Markus-Narvila; A. Timu?ka 
v?rt?ja Latvie?u izlok??u v?rdn?cas projekta noz?mi dialekt?l?s leksikogr?fijas 
kontekst?; putnu nosaukumus baltu valodu atlantos sal?dzin?ja un analiz?ja 
jaun?s valodnieces A. Fr?denberga un L. Ger?otaite (Ger?otait?); Latvijas 
Valsts v?stures arh?va Za?mui?as draudzes 18. gs. beigu personv?rdus sal?dzi-
n?jum? ar vietu nosaukumiem aktualiz?ja A. Stafecka; etimolo?isku ieskatu 
N?cas izloksnes leksik?, ?oreiz ar kokmateri?lu ieguvi un transport??anu 
saist?tos v?rdos, sniedza dialektolo?e B. Bu?mane; Putraskalnu peripetijas, 
balstoties uz Latvijas vietv?rdu v?rdn?cas 2010. gada s?juma (Pracirika-Puo?u-) 
materi?liem, ??etin?ja onomastikas lietprat?js O. Bu?s; ?eolingvistiskam 
BaltuFilol-20.indd   95 2011.11.11.   9:33:05
Hronika ? Chronicle
96
p?t?jumam b?tiskus sociolingvistiskos komponentus iztirz?ja D. A??kaite 
(Ali?kait?); par laika iespaidiem uz esperanto valodas v?rdn?cu leksiku run?ja 
A. ?i?ikaite (?i?ikait?); baltu valodu nomina agentia ar sufiksu *-?n? piev?rs?s 
R. Kreg?dis (Kreg?dys). 
Vakara plen?rs?di ievad?ja paz?stam?s pr??u vietv?rdu p?tnieces Gra-
sildas Bla?ienes (Bla?ien?) refer?ts, ?oreiz tika aktualiz?ti baltiskie vietv?rdi 
uz rietumiem no Vislas un p?t?jumi par tiem, atg?dinot par diviem nepeln?ti 
aizmirstiem m?c?t?ja V. R. Brauera izdevumiem ? l?dz ar to paliku?i ne-
izdiskut?ti vi?a atzinumi, tostarp pie??mumi par iesp?jamiem pr?siskiem 
vietv?rdiem. Igors Ko?kins r?d?ja aizguvumu lomu kontaktlingvistikas pro-
bl?mu risin??an? ? 19. gs. 2. puses R?gas krievu valod? ien?ku?i gan v?cu, 
gan latvie?u, gan sl?vu aizguvumi, apliecinot R?gas multilingvismu. Vilma 
Zubaitiene (Zubaitien?) ar tekstolo?iskas anal?zes pal?dz?bu skaidroja K. Sirv?da 
Dictionarium trium lingvarum (1677) iespaidu uz trim sekojo??m lei?u 18. gs. 
v?rdn?c?m; P?teris Vanags tuv?k analiz?ja Latvijas Akad?miskaj? bibliot?k? 
eso?o K. Elversa v?rdn?cas Liber memorialis letticus (1648) eksempl?ru, kura 
s?kuma loksnes at??iras no p?r?jiem eksempl?riem, izvirzot pie??mumu, ka 
tas var?tu b?t v?rdn?cas s?kotn?jais, vec?kais, variants; Janina ?vambar?te-
Valu?iene (?vambaryt?-Valu?ien?) atrakt?vi prezent?ja neparastu M. Slan?auska 
sagatavotu ubagu leksikas v?rdn?ci?u (1892), kas palikusi rokrakst?, ? Liube-
riszka arba sen? ubag? kalba, sniedzot tuv?kas zi?as ar? par pa?u ?profesiju?. 
Otra konferences diena s?k?s ar latvie?u valodnieku refer?tiem: Dzintra 
Paegle detaliz?ti iepaz?stin?ja ar J. Endzel?na un P. ?mita Izrunas un rakst?bas 
vadoni, kas piedz?vojis vair?kus izdevumus un kam bijusi noz?m?ga loma 
jaun?s ortogr?fijas ievie?an? un rakstu valodas norm??an?; ZA valodnie-
ces Iveta P?tele un Korn?lija Pokrotniece tuv?k raksturoja Jakoba Langes 
v?rdn?cas Vollst?ndiges deutsch-lettisches und lettisch-deutsches Lexicon.. (1777) 
saturu, analiz?jot profesiju nosaukumus taj? un raksturojot v?rdn?c? ietverto 
vidzemniekiem tipisko leksiku, t?pat atsevi??as Vidzemes vidienes izlok??u 
?patn?bas; liep?jnieces Inetas Bernotas refer?ts bija velt?ts ieskatam kulin?rijas 
leksik? G. F. Stendera v?rdn?c? Lettisches Lexikon (1789). Konferenci nosl?dza 
divi jauni lei?u valodnieki: Gintare Jud?ent?te (Gintar? Jud?entyt?) sal?dzin?ja 
lei?u un latvie?u izlok??u izteiksmes l?dzek?us orient?cijas telp? vai ?rpus t?s 
izteik?anai; Darjus Rudzinsks (Darius Rudzinskas) analiz?ja sl?vismu (gal-
venok?rt no K. Sirv?da un J. Jaknavi?a darbiem) fon?tisko un morfolo?isko 
iek?au?anos lei?u valod?, pakav?joties ar? pie probl?mgad?jumiem.
Savelkot visu kop?, var teikt, ka konferences programm? ietverto priek?-
las?jumu tematika bija daudzpus?ga ? refer?ti bija pieteikti gan par Jakoba Lan-
ges un vi?a laikabiedru darb?bu, gan citiem noz?m?giem veikumiem latvie?u 
un lietuvie?u leksikogr?fij? agr?k un tagad, par dialekt?laj?m v?rdn?c?m un 
citiem leksikoniem (eso?iem un topo?iem), par iesp?j?m str?d?t ar uzkr?to 
BaltuFilol-20.indd   96 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
97
materi?lu da??dos aspektos. 47. A. Ozola dienas priek?las?jumos netr?ka ne 
svar?gu baltu rakstu pieminek?u anal?zes, ne inform?cijas par jaunatradumiem, 
ne jauna skat?juma uz veco tekstu pieraksta sist?m?m, tekstu atpaz??anas 
iesp?j?m u. tml. Ir izdiskut?ti vair?ki probl?mjaut?jumi, notikusi dal??an?s 
dom?m un pieredzes apmai?a, g?stot jaunus impulsus turpm?kam darbam. 
Lietuvu p?rst?v?ja 14 referenti: no Vi??as Universit?tes Filolo?ijas fakul-
t?tes, Lietuvie?u valodas instit?ta, Vi??as Universit?tes Kau?as Humanit?r?s 
fakult?tes, Latviju ? 17: no Latvijas Universit?tes, LU Latvie?u valodas in-
stit?ta, Liep?jas un Daugavpils Universit?t?m. Referentu vid? bija gan pla?i 
paz?stami baltu valodu un filolo?ijas speci?listi, k? P?teris Vanags, Grasilda 
Bla?iene, Dangole Mikul?niene, M?ra Grudule, Oj?rs Bu?s, Brigita Bu?mane, 
V?tauts Kardelis, Lidija Leikuma, Igors Ko?kins, gan ar? jaun?s paaudzes 
p?tnieki, apliecinot zin?tnei tik svar?go p?ctec?bu.
No konferences br?vaj? laik? t?s dal?bnieki izmantoja iesp?ju iepaz?ties 
ar R?gas centru un vecpils?tu (steidz?g?kajiem brauc?jiem tam gan atlika tikai 
da?as vakarstundas, bet ar? t?m sava romantika un apskates objektiem ? cits 
iespaid?gums), apmekl?ja Latvijas Nacion?lo operu. Konferences pirm? diena 
beidz?s ar savies?gu vakaru LU kafejn?c? Amica. 
A. Ozola dienas konferenci atbalsta LU Akad?miskais departaments. 
Par profesoru Arturu Ozolu un vi?a piemi?as konferenc?m ir izveidota ?pa?a 
m?jas lapas Ikgad?j?s konferences sada?a, ko atliek turpin?t un kuplin?t. Patei-
coties min?t? departamenta ieinteres?t?bai fakult??u trad?ciju saglab??an? 
un Latvijas rododendru un ac?liju t?va LU profesora Riharda Kondratovi?a 
atsauc?bai, 2011. gada konferences dal?bniekus un viesus atkal priec?ja Ozo-
la pu?e. Konferences organiz??an? ?pa?i j?uzteic LU Humanit?ro zin?t?u 
fakult?tes Baltu valodniec?bas katedras docenta Edmunda Trumpas darbs, 
pateicoties vi?am, izn?ca ar? konferences t??u kr?jums. 
Konferencei beidzoties, tika apmekl?ta A. Ozola un citu baltu valodnieku 
atdusas vietas Me?a kapos.
N?kam? ? 2012. gada ? A. Ozola dienas konference notiek jau 48. reizi, 
t? tiek organiz?ta LU profesora Artura Ozola 100. dzim?anas dien?.  
Lidija Leikuma
Baltu valodniec?bas katedra
Humanit?ro zin?t?u fakult?te
Latvijas Universit?te
Visval?a iela 4a, R?ga, LV-1050, Latvija
lleikuma@inbox.lv
BaltuFilol-20.indd   97 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
98
RECENZIJAS ? REVIEWS
Benita Laumane. K?ja un m?rk?ja: v?rda lietojuma lauks. 
Liep?ja: Liep?jas Universit?te, 2011. 129 lpp.
Iev?rojam? latvie?u valodniece, dialektolo?e un valodas v?stures p?t-
niece, profesore Benita Laumane l?dz ?im public?jusi vair?kas monogr?fijas, 
kas velt?tas zivju, zvejvietu nosaukumiem, da??diem citiem latvie?u valodas 
jaut?jumiem. Nupat izdotaj? gr?mat? apkopoti vi?as p?t?jumi par lietv?rdu 
k?ja no da??diem aspektiem. Da?a materi?la nav pirmpublic?jums, bet jau 
atrodama vair?kos rakstos periodik? (Laumane 1995, 2004 u.c.). Tom?r ??ds 
materi?la un p?t?jumu apkopojums ?auj lab?k uztvert viena lietv?rda lieto-
jumu no da??diem aspektiem k? vienotu veselumu vis? daudzveid?b?. Kaut 
autore gr?matu piesaka k? popul?rzin?tnisku izdevumu (5. lpp.), ta?u tas ir 
interesants un noder?gs ar? speci?listiem.
Gr?matu veido atsevi??as ?sas noda?as. Vispirms raksturota v?rda k?ja 
noz?mju daudzveid?ba, izmantojot da??das latvie?u valodas v?rdn?cas, k? 
ar? sal?dzinot latvie?u valodas lietv?rda noz?mi ar atbilsto?o v?rdu noz?mi 
lietuvie?u, ar? igau?u un krievu valod?. Kopum? izv?rstas desmit da??das 
noz?mes (8. lpp.), da?a no t?m tikai izloksn?s. Nepamatots gan liekas pie??-
mums postul?t ar? noz?mi ?apaut; uzvilkt?: vilkt kurpes k?j? (k?j?s). Faktiski 
lokat?vs k?j?, k?j?s adverba noz?m? lietojams ar? ar citiem verbiem, piem., 
kurpes ir k?j?s, t?p?c noz?mi ?ai gad?jum? specific? verbs. Turpat sniegti ar? 
vair?ki lietv?rda k?ja lietojuma paraugi no tautasdziesm?m, k? ar? tic?jumiem 
(10.?14. lpp.). Tom?r nez vai ?eit vajadz?ja ievietot piem?rus ar adverbu k?j?m 
?ejot, ie?us? (sal. LVV 352), tie ieder?tos noda??, kur apl?koti ar? adverbi 
(83.?86. lpp.).
N?kam? noda?a sniedz pla?u apskatu par da??diem adjekt?viem, kas 
tradicion?li tiek lietoti kop? ar lietv?rdu k?jas, piem., baltas, basas, klibas u.c. 
(15.?25. lpp.). Te daudz interesanta materi?la gan no tautasdziesm?m, gan 
no izlok??u materi?la v?kumiem. Piemin?ti ar? lietojumi Georga Mance?a 
v?rdn?c? Lettus, k? ar? lietv?rda k?ja sinon?mi izloksn?s: konca, ?enkle, koiba, 
jelga, kangas, kle??a. Da?iem reti izloksn?s lietojamiem adjekt?viem, piem., 
leinas, kulainas, ziedainas, kaust?tas k?jas, var?ja b?t dotas ar? noz?mes. Tagad 
to sapra?anai j??em pal?g? k?da pla??ka v?rdn?ca.
T?l?k visai pla?i ar piem?riem apl?kots v?rda k?ja lietojums da??dos 
izteicienos un frazeolo?ismos (26.?42. lpp.). Frazeolo?ismu min?ts vair?k 
nek? 140, neap?aub?mi izmantots ar? Latvie?u frazeolo?ijas v?rdn?cas (LFV I 
444?472) materi?ls, t? atrodamas ar? literat?ras sarakst?, tom?r noda?? nav 
nevienas pa?as atsauces uz ?o izdevumu. ?si autore piemin?jusi ar? analogus 
frazeolo?ismus kaimi?u valod?s. Sal?dzinot visu frazeolo?ismu kl?stu (piem., 
BaltuFilol-20.indd   98 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
99
frazeolo?ismi ar v?rdu koja lietuvie?u Frazeologijos ?odynas (F?) aiz?em vie-
tu no 321. l?dz 340. lpp.), identu vai ?oti tuvu frazeolo?ismu noteikti b?tu 
vair?k. Gr?matas frazeolo?ismi reiz?m ilustr?ti ar piem?riem, t?s parasti ir 
tautasdziesmas, kaut tie?i ?ai materi?l? v?rdkopu frazeolo?iskums nereti ir 
ap?aub?ms. Piem., Met, m?si?, zelta krustu Zem sav?m k?ji??m (31. lpp.), nez 
vai ir uzskat?ms par piem?ru frazeolo?ismam b?t zem k?j?m. Vair?ki iek?autie 
izteicieni ir apl?kojami dr?z?k noda?? par sak?mv?rdiem un parun?m, piem., 
m?ja uz vistas k?jas (37. lpp.), tur vajag ??ni?a pr?ta un za?a k?ju (40. lpp.). 
Ac?mredzot vienkopus var?ja apl?kot t?dus frazeolo?ismus k? ko (cik) k?jas 
nes, cik k?ju (36. lpp.) un laist, ko k?jas nes (37. lpp.); ar vienu k?ju kap? (st?v?t) 
(30. lpp.) un st?v?t ar vienu k?ju kap? (40. lpp.). T?l?k gr?mat? uzskait?ts ap 
50 sak?mv?rdu un parunu (43.?45. lpp.). Min?tas ar? atsevi??as paral?les 
lietuvie?u valod?. Diem??l tekst? nav atsau?u uz Elzas Kokares Latvie?u un 
lietuvie?u sak?mv?rdu paral?l?m, kaut literat?ras sarakst? t? ir atrodama.
N?kamaj? noda?? s?k?k ar piem?riem raksturotas lietv?rda k?ja p?rnest?s 
noz?mes ?balsts, balsta da?a; k?da priek?meta vai r?ka da?a; auga da?a; zemes 
gabala da?a? (46.?50. lpp.). Ar? ??s noz?mes sal?dzin?tas ar citu valodu l?dz?giem 
noz?mju p?rnesumiem. Interesants un jauns materi?ls sniegts n?kamaj? noda??, 
kur apkopoti salikti vai atvasin?ti m?jv?rdi un uzv?rdi, kam viena no sast?v-
da??m ir k?j-, piem., a?k?ji, baltk?ji, Platk?jis, Su?k?ja u.c. (51.?61. lpp.). Autore 
te apkopojusi materi?lu, kas ?emts no Ernesta Bleses, Jura Pl??a v?kumiem, 
izmantojusi ar? Edgara Dunsdorfa izdotos Vidzemes 1638. gada arklu rev?zijas 
materi?lus, kas glab? v?l daudz interesanta un valodniec?b? maz aprakst?ta 
materi?la. Latvie?u onomastikas materi?ls sal?dzin?ts ar? ar lietuvie?u datiem, 
ko aprakst?jis Zigms Zinkevi?s. Pavisam ?si piemin?tas ar? iesaukas un to 
p?t?t?ji latvie?u un lietuvie?u valodniec?b?, ta?u tekst? nosaukto Ilzes ?trausas 
un Ineses Zu?ickas publik?cijas nav atrodamas literat?ras sarakst?.
T?l?k apkopoti augu un augu slim?bu (62.?63. lpp.), da??du dz?vnieku 
un personu (64.?76. lpp.) nosaukumi, kuru sast?vda?a ir morf?ma k?j-. Te 
ir gan taut? lietoti nosaukumi, gan jaunrad?ti termini. Interesants apraksts 
velt?ts k?jgrie?iem ? Kurzemes j?rmalas iedz?vot?jiem, kas nodarboju?ies ar 
gar?m brauco?u ku?u aplaup??anu (66. lpp.). Uzman?bas v?rts ir saliktenis 
klink?jis, kas uzskat?ms par lamu v?rdu, negat?vu apz?m?jumu, kas fiks?ts 
tautasdziesm?s ? klink?j??i (69. lpp.). V?rda izcelsmi skaidrojis J?nis Endzel?ns 
(ME II 228): ?ver?chtliche Bezeichnung einer Person ? eig. wohl klinkk?jis, der 
Hinkende?. Apl?kojot Latvju Dain?s eso??s tautasdziesmas (LD 28833, 28834) 
ar ?o un l?dz?g?m leks?m?m, atrodams ar? cits variants, kas fiks?ts piecas 
reizes no da??d?m Kurzemes pus?m ? klinkl?vi?i. ?? v?rda cilmi skaidrojis 
Johans Z?vers: ?stammt wahrscheinlich aus nd. klingkl?s ?Knecht Rupre-
cht?.? (Sehwers 1953: 50) Lejasv?cu Klingkl?s, t?pat k? v?cu Knecht Ruprecht 
ir folkloras un tautas tic?jumu t?li, kas par?d?s parasti kop? ar Sv. Nikolaju. 
BaltuFilol-20.indd   99 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
100
L?dz?gi latvie?u valod? ien?cis ar? aizguvums ?i???zi?? ?zum Scherz verklei-
dete, vermummte Menschen, die allerlei Kurzweil treiben? (ME II 382), kam 
pamat? lv. kindj?s ?J?zus b?rns? (Sehwers 1953: 66). Ar? ?is t?ls par?d?s lejasv?cu 
tautas trad?cij?s masku g?jienos Ziemassv?tku laik?. Atgrie?oties pie gr?mat? 
min?t? varianta klink?ji?i, j?dom?, ka te var b?t dar??ana ar tautas etimolo?iju 
l?dz?gi k? gad?jum? ar m?lk?ju m?rk?jas viet? (110. lpp.).
?iem nosaukumiem seko par?d?bu un priek?metu nosaukumi ar morf?mu 
k?j-, k? ar? no lietv?rda k?ja atvasin?ti apst?k?a, darb?bas un ?pa??bas v?rdi, 
piem., k?j?m, k?j?gs, k?jot u.c. (77.?86. lpp.) Folkloras materi?los k?ja min?ta 
ar? daudz?s m?kl?s, no kur?m ap 90 ir dotas ?s? noda?? (89.?95. lpp.).
N?kamo tematisko da?u gr?mat? veido frazeolo?ismu apskats (96.?
105. lpp.), kur apl?koti Kurzemes izloksn?s paz?stamie lelles k?ja ?raudz?bas? un 
k?ju nauda ?cienasts, ko no raudz?b?m nes m?j?s? (izsme?o??k par to Laumane 
2004). ??s fraz?mas fiks?tas tikai dienvidrietumu Kurzem?. Sal?dzin?jums ar 
kaimi?valod?m liecina, ka l?dz?gus frazeolo?ismu paz?st ar? rietumlietuvie?u 
(l?l?s koja) un v?cu izloksn?s. V?cu Kindsfuss turkl?t lietots Austrumpr?sij?. 
Sal. ?in Ostpreuszen kindsfusz, was man an backwerk oder speisen von einer 
mahlzeit mit nach hause nimmt. HENNIG 122; eig. ?zuckerwerk beim kindtaufen?, 
kindsf?t RICHEY 116, als geschenk das das neugeborne f?r die geschwister u. a. 
am fusze mitgebracht habe, s. mehr D?HNERT 227b. SCH?TZE 2, 256.? (DWB) 
T?d?j?di tiem ir are?la izplat?ba, ta?u s?kotn?jo avotu ac?mredzot ?sti nemaz 
nav iesp?jams noteikt.
Gr?matas p?d?j? et?de velt?ta ar? tikai Kurzem? sastopamam sila ?irzakas 
nosaukumam ? m?rk?ja (106.?118. lpp.). Tas nav fiks?ts leksikogr?fiskajos 
avotos, pierakst?ts tikai 20. gs. otraj? pus?. Autore par to jau pla??k rakst?jusi 
LZA V?st?s (Laumane 1995). V?rds ir ?pa?i interesants, jo t? pirmaj? da?? 
saskat?ms M?ras v?rds. K? jau autore nor?da, ?ai latvie?u mitolo?iskajai b?tnei 
ir gan pag?niskas, gan kristietiskas saknes. Turkl?t ar? v?rds var b?t c?lies 
no Jaunavas Marijas, k? ar? no pag?nisk?s *m?ras (sal. liet. mor?, kr. ????, 
????). Sila ?irzakai m?rk?jai pied?v?t?s m?tisk?s sp?jas un ?pa??bas liek to 
tom?r saist?t ar htonisko pag?nisko mitolo?isko t?lu.
Nosl?gum? atrodams kopsavilkums, kur? ietverts ar? iepriek? neapl?kots 
materi?ls par B?beles tulkojum? eso?o konstrukciju m?t medu pa k?j?m (Sak 27: 
7). Tas sal?dzin?ts gan ar Georga Mance?a tulkojumu, gan versij?m vair?k?s 
valod?s, kuru vid? nav ne aug?v?cu, ne lejasv?cu tekstu. J?teic gan, ka ar? tajos 
nav t?das prepozicion?las konstrukcijas k? latvie?u valod? ? sal. av. Ein volle 
Seele zutrittet wol honigseim (Luther 1545); lv. Eyne vordratige seele teet wol vp 
honichsem (Luther 1533). T?d?j?di m?t medu pa k?j?m neap?aub?mi ir Ernesta 
Glika ieviests B?beles tulkojum?, iesp?jams pat no tautas valodas.
Benitas Laumanes gr?mata, kas velt?ta vienai leks?mai ? k?ja ? no 
da??diem aspektiem ir labs pienesums latvie?u valodas izp?t? un ar? valodas 
BaltuFilol-20.indd   100 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
101
v?stures populariz??an?. Cerams, ka gan ?o, gan ar? daudzus citus Liep?jas 
Universit?tes valodnieciskos izdevumus turpm?k var?s ieg?d?ties ar? R?g? un 
citviet, lai tie neb?tu tikai atskait?m un plauktam, bet pla?am lietojumam. 
Cit?di uzraksts uz p?d?j? v?ka: ?gr?mata velt?ta las?t?jam, kam ir interese 
par latvie?u valodas v?sturi un kam patiesi r?p t?s n?kotne? b?tu vien 
tuk?i v?rdi.
Literat?ra
DWB = Das Deutsche W?rterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm auf 
CD-ROM und im Internet (http://www.dwb.uni-trier.de).
F? = Paulauskas, Jonas (red.). Frazeologijos ?odynas. Vilnius: 
Lietuvi? kalbos institutas, 2001.
Laumane, Benita. 1995. Kurzemes m?rk?ja ? viens no infern?lo rad?jumu nosau-
kumiem. LZA V?stis, A da?a, 1/2, 49?58.
Laumane, Benita. 2004. Latvie?u izlok??u frazeolo?isms iet uz lelles k?ju. Mana 
novada valoda: Lejaskurzeme. Liep?ja: LiepPA, 197?211.
LFV = Laua, Alise, Aija Ezeri?a, Silvija Veinberga. Latvie?u 
frazeolo?ijas v?rdn?ca. 1.?2. s?j. R?ga: Avots, 1996.
Luther, Martin. 1533. De Biblie vth der vthlegginge Doctoris Martini Luthers yn dyth 
d?desche vlitich vthgesettet... L?beck...
Luther, Martin. 1545. Biblia: das ist: die gantze heilige Schrifft: Deudsch auffs new 
zugericht... Wittemberg...
LVV = Gu?evska, Dainuv?te (red.). Latvie?u valodas v?rdn?ca. R?ga: 
Avots, 1987.
Sehwers, Johannes. 1953. Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich 
?ber den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin.
P?teris Vanags
Latvijas Universit?tes
Humanit?ro zin?t?u fakult?te
Baltu valodniec?bas katedra
Visval?a iela 4a, LV?1050 R?ga, Latvija
pvanags@latnet.lv
BaltuFilol-20.indd   101 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
102
Eberhard Winkler, Karl Pajusalu. Salis-livisches W?rterbuch. 
Tallinn: Eesti Teaduste Akadeemia Kirjastus, 2009. 272 S. 
(Linguistica Uralica. Supplementary Series / Volume 3.)
Getingenes universit?tes somugru valodu profesors Eberhards Vinklers 
(Eberhard Winkler) p?rdesmit gadu gait? ir p?t?jis senos rokrakstus par Salacas 
l?bie?u valodu ? ?aj? valod? run?ja l?bie?i Vidzem?, Salacas upes krastos. 
Diem??l p?c 19. gadsimta vidus t? vairs nav dzirdama. Pirmo liel?ko p?r-
skatu par Salacas l?bie?u valodas avotiem un pa?u valodu sniedza Vinklera 
1994. gad? Minhen? izdot? gr?mata Salis-livische Sprachmaterialien (Salacas 
l?bie?u valodas materi?li), bet 2009. gad? vi?? sadarb?b? ar Tartu universit?tes 
igau?u valodas v?stures un dialektolo?ijas profesoru Karlu Pajusalu izdevis 
apl?kojamo ?Salacas l?bie?u v?rdn?cu?. Autori ir sol?ju?i turpin?t savu darbu 
un izdot Salacas l?bie?u sinhronisk?s un v?sturisk?s gramatikas s?jumus.
Apl?kojamo v?rdn?cu ir izdevusi Igaunijas Zin?t?u akad?mijas izdev-
niec?ba. Publik?ciju atbalst?jusi Igaunijas Izgl?t?bas un zin?tnes ministrija. 
V?rdn?c? ir iek?auti materi?li no visiem vienpadsmit Salacas l?bie?u valodas 
avotiem, kas l?dz ?odienai saglab?ju?ies kop? 1665.?1846. gada. Viens avots 
atspogu?o Zviedrijas, bet visi p?r?jie ? carisk?s Krievijas varas periodu.
P?d?jo ieguld?jumu Salacas l?bie?u valodas izp?t? deva somu valodnieks, 
P?terburgas ZA akad?mi?is Anderss Johans ??gr?ns (Andreas Johan Sj?gren) 
(1794?1855), kur? 1846. gad? sav?ca visapjom?g?ko valodas materi?lu, kaut 
gan vi?a laik? valoda bija jau tuvu izzu?anai. Agr?kie valodas materi?lu 
v?c?ji ? liel?koties v?cie?i, bet ar? vienu igaunis ? no tobr?d sal?dzino?i vi-
t?l?s Salacas l?bie?u valodas kopienas iem??in?ja tikai niec?gu da?u valodas 
materi?la. Cik zin?ms, Salacas l?bie?u valodu dai?literat?r? izmantojis tikai 
latvie?u valodnieks Laimonis Rudz?tis (1906?1973), kur? 1934. gad? l?bie?u 
kalend?r? public?ja ?etras lappuses garu st?sti?u L?bm? (L?vzeme), sniedzot 
taj? p?rskatu par seno Vidzemes l?bie?u dz?vi (Pajusalu 2010).
L?bie?u valoda ir viena no Baltijas somu valodu dienvidu grupas valo-
d?m. Past?v uzskats, ka l?bie?i ir visvec?k? cil?u grupa, kas atdal?jusies no 
Baltijas somu valodu kopienas. Ilgu laiku akad?misko p?t?jumu degpunkt? 
bija jaut?jums par to, vai l?bie?i sav?s zem?s ir autohtoni vai imigranti. Kaut 
gan p?t?jumu materi?li ir da?k?rt pretrun?gi, un tos var at??ir?gi interpret?t, 
p?d?j? laik? vair?k nostiprin?s uzskats, ka l?bie?u s?kotn?jo m?jvietu pirm?m 
k?rt?m vajadz?tu mekl?t tepat uz vietas, t.i. ? m?sdienu Latvij?. Senie l?bie?i 
apmet?s Vidzem?, proti, 60?100 km plat? josl? R?gas j?ras l??a austrumu 
krast? no Daugavas l?dz igau?u zem?m, k? ar? Zieme?kurzem?, kur vi?i 
dz?voja pam??us ar kur?iem.
Da?i p?tnieki uzskata, ka v?sturisk? l?bie?u apdz?vot? teritorija Zieme?-
latvij? ir bijusi v?l liel?ka. P?c Indri?a hronikas datiem 12. gadsimta beig?s 
BaltuFilol-20.indd   102 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
103
un 13. gadsimta s?kum? l?bie?i dz?voja Daugavas lejteces teritorij?, pie Gaujas 
un Salacas upes. Salacas l?bie?u valoda izzuda 19. gadsimta otraj? pus?, bet 
citviet Vidzem? tas notika daudz agr?k. P?d?jie l?bie?i dz?voja Kurzemes 
zieme?rietumu piekrastes ciemos, bet m?sdien?s vi?u p?cn?c?ji ir izkais?ti 
daudzviet Latvij? (Ventspils, Talsi, R?ga). L?bie?u p?cn?c?ji dz?vo ar? ?rpus 
Latvijas. Baltijas tautu koloniz?cijas vilnis pirmos sk?ra l?bie?us. Vi?u apdz?-
votaj?s viet?s 1201. gad? tika dibin?ta R?gas pils?ta, kas laika gait? izveidoj?s 
par v?cu kult?ras un valodas bastionu.
S?kot ar 13. gadsimtu, l?bie?u apdz?votaj?s teritorij?s s?ka iespiesties 
latvie?u ciltis. Vidzemes l?bie?i laika gait? piln?gi p?rlatviskoj?s. Atsevi??as 
l?bie?u ?imenes bija sastopamas Salacas upes krastos l?dz pat 19. gadsimta 
otrajai pusei, bet iesp?jams, ka v?l ilg?k. L?bie?u valodas p?das ir bag?t?gi 
sastopamas latvie?u vietv?rdos, k? ar? latvie?u valodas l?biskaj?s izloksn?s. 
Baltijas somu valodu, taj? skait? l?bie?u, cilmes v?rdu skaits latvie?u valod? 
sniedzas vismaz l?dz pust?kstotim, vai ir pat v?l liel?ks. Liel?koties tie ir arha-
ismi vai ?auras izplat?bas dialektismi. Latvie?u liter?r?s valodas skaidrojo?aj? 
v?rdn?c? ir iek?auti aptuveni 200 Baltijas somu izcelsmes celmi.
18. gadsimta beig?s zin?tnes pasaul? rad?s interese par mazaj?m taut?m 
un to valod?m. Kop? t? laika ir saglab?ju?ies prec?z?ki dati par l?bie?u skaitu, 
to dz?ves apst?k?iem, valodu un taml?dz?ga inform?cija. Ferdinands Johans 
V?demanis (Ferdinand Johann Wiedemann) 1859. gad? izdotaj? p?t?jum? par 
l?bie?u valod? nor?da, ka Kurzem? ir vair?k nek? 2000 l?bie?u valodas prat?ju, 
bet Vidzem? pie Salacas ? tikai asto?i. Nav saglab?ju?ies dati par Daugavas 
un Gaujas l?bie?u valodu. Priek?stati par Vidzemes l?bie?u valodu ir balst?ti 
uz ierakstiem, kas g?ti, kontakt?joties ar Salacas l?bie?iem.
Salacas l?bie?u v?rdn?c? Vinklers un Pajusalu ir sav?ku?i visu apzin?to 
Salacas l?bie?u v?rdu materi?lu. Ap 8500 gramatisko formu, kas ir sistematiz?-
tas pusotr? t?kstot? ??irk?u, kas savuk?rt apvienoti 660 etimolo?iski pamatot?s 
lemm?s. Main?gaj?m form?m liel?koties ir pievienots gramatiskais raksturo-
jums. Lai gan materi?la nav daudz, toties tagad visa Salacas l?bie?u leksika ir 
sakopota vienos v?kos. T? ir neap?aub?ma v?rdn?cas v?rt?ba. Da?a ?? materi?la 
ir atrodama ar? 1938. gad? izdotaj? somu filologa, Baltijas somu valodu p?tnieka 
Lauri Ketunena l?bie?u v?rdn?c? Livisches W?rterbuch (Kettunen 1938).
Jaunajai v?rdn?cai ir ??das sast?vda?as: 1. Priek?v?rds; 2. Ievads (tas sast?v 
no ?etr?m apak?noda??m, kur?s apl?kota Salacas l?bie?u vieta Baltijas j?ras 
somu valodu grup?, Salacas l?bie?u leksikas izcelsme un avoti, ??gr?na darb?ba 
Salacas l?bie?u p?tniec?b?, cita starp? ir pievienots no zviedru valodas v?ciski 
p?rtulkots izvilkums no ??gr?na eksped?cijas dienasgr?matas (17.06.?07.1846)1, 
kad vi?? apmekl?ja Salacas l?bie?us, un tiek skaidroti atsevi??i momenti saist?b? 
1 Ren?te Blumberga (2006: 20-25) min?to dienasgr?matas materi?lu ar atsevi??iem 
sa?sin?jumiem ir p?rtulkojusi latviski.
BaltuFilol-20.indd   103 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
104
ar materi?lu pierakst??anu un semantiku, k? ar? Salacas l?bie?u p?t?jumiem); 
3. V?rdn?cas strukt?ra (skaidrojums par alfab?tu un t? sec?bu, lemmas iz-
manto?anu, ??irk?u strukt?ru, sal?dzino?o materi?lu izcelsmi, ir izskaidroti 
sa?sin?jumi). T?l?k seko izmantot?s literat?ras saraksts. Protams, p?t?juma 
galveno vietu ie?em Salacas l?bie?u v?rdn?ca, kurai seko v?cu valod? sniegto 
apz?m?jumu r?d?t?js un pielikums ar pieciem Augusta Georga Pecolda (August 
Georg Pezold) z?m?jumiem, kuros att?loti Salacas l?bie?i.
Ievad? Vinklers ir pamatojis nepiecie?am?bu veikt Salacas l?bie?u p?t?-
jumus. Vi?? atz?m?, ka l?bie?u valodas p?t?jumos uzman?bas centr? alla? ir 
bijusi Kurzemes l?bie?u valoda, lai gan ?eogr?fiski atdal?tie valodas varianti 
ir glu?i at??ir?gi. P?c Vinklera dom?m, Salacas l?bie?iem ir prim?ra loma, 
sal?dzinot ar Kurzemes l?bie?iem. Vi?? konstat?, ka piln?gi neatbild?ts paliek 
jaut?jumu, k?d?? ?eogr?fiski un valodas zi?? tik tuvi kaimi?i, k?di ir igau?i 
un Salacas l?bie?i, nesapl?da, lai gan starp vi?iem neeksist?ja ne politiskas, ne 
tic?bas barjeras. Salacas l?bie?i ir nepietiekami dzi?i izp?t?ti, l?dz ar to visas t?s 
valodas par?d?bas, kas nav atrodamas Kurzemes l?bie?u valod?, tiek skaidrotas 
ar igau?u ietekmi. Vinklers nor?da, ka vajadz?tu noskaidrot Salacas l?bie?u 
valodas kontaktu izplat?bu, k? ar? tos valodas att?st?bas aspektus, kuri nav 
sk?ru?i Kurzemes l?bie?us, vai kuri izzuda jaunu inov?ciju ietekm?.
Salacas l?bie?u valodai ir rakstur?gas ?oti ?sas (reduc?tas) v?rdu for-
mas, kas izpau?as k? glu?i ekstrem?la gramatiska homon?mija. ??iet, ka t? 
ir visbie??k izplat?ta verbu paradigm?s. Pat labam Kurzemes l?bie?u valodas 
prat?jam bez v?cu valodas tulkojuma gr?ti b?tu saprast Salacas l?bie?u valodas 
piem?rus, diem??l, da?reiz ar? tulkojums ne?auj noskaidrot v?rda noz?mi. 
V?rdn?c? valodas lietojuma piem?rus ir m??in?ts izteikt t?d? form?, k? tie 
savulaik bija sav?kti. 19. gadsimta l?bie?u valodas p?tnieki ??gr?ns un V?de-
manis ir unific?ju?i l?bie?u valodas materi?lu, l?dz ar to pazaud?jot izrunas 
nianses, piem., nor?des uz lauzto inton?ciju.
Latvie?u valoda ir b?tiski ietekm?jusi Salacas l?bie?u fon?tiku. Ac?mre-
dzot tie?i latvie?u valodas iespaid? Salacas l?bie?u valod? ir izzudusi ? un ? 
labializ?cija: ? > ju-, kas tom?r nenotiek konsekventi. J??em v?r?, ka valodas 
materi?ls tika saglab?ts da??dos laikos, piem., ?ks > juks / juk? ?ein, eins ...? 
(68. lpp.). Kurzemes l?bie?u valod? delabializ?cija ir sal?dzino?i v?la par?-
d?ba, un t? norit?ja cit?di nek? Salacas l?bie?iem. Latvie?u valodas ietekm? 
palataliz?tie vel?rie sl?dze?i visbie??k k?uvu?i par palataliz?tiem dent?liem 
sl?dze?iem: k? > t? (piem?ram, k e?iser / t e?iser ?Kaiser? (96. lpp.) un g? > d? 
(piem. g??m / d??m ?Gesicht? (59. lpp.), sal. la. ??mis). V?rda s?kum? k un g 
palataliz?cija un p?c tam aizvieto?ana ar t? resp. ar d? ?pa?i bie?i notiek priek??jo 
patska?u priek??, bet v?rdu beig?s ? sen?k? priek??j?s rindas celma patska?a 
priek?? (piem., le?t? ?Witwe? (107. lpp.), sal. ig. lesk id.; sed?d ,? sed u?b ?mischen, 
vermischen, verwirren; irremachen; tr?ben? (174. lpp.), sal. ig. segada ?mischen; 
umr?hren; verwirren; st?ren ...?).
BaltuFilol-20.indd   104 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
105
K? jau var?tu sagaid?t, latvie?u valoda ir ietekm?jusi ar? Salacas 
l?bie?u valodas v?rddarin??anu. Visspilgt?k par to liecina fakts, ka Sa-
lacas l?bie?u valod? ir p?rst?v?ti visi latvie?u valodas verbu pried?k?i, kas ir 
ar? piesaist?ti saviem celmiem un ac?mredzami vienm?r atdarina attiec?gos 
latvie?u valodas mode?us, t?d?j?di veidojot da??jas kalkas: ais/l?ed / aiz/l?ed 
?aus-, weg-, hin-, vergehen, abmarschieren?, sal. la. ?iz/i?t ?weggehen, hinge-
hen ...? (ME I: 29); ais/kield, -ub / ai?/k?ieldub ?absagen, leugnen, verbieten, 
untersagen?, sal. la. ?iz/li?gt ?versagen, verbieten; verleugnen? (ME I: 37); ap/
oid / ab/oid ?bewahren, beh?ten?, sal. la. ap/sa?g?t ?besch?tzen, bewachen? 
(ME I: 117); ap/ot? ?besuchen?, sal. la. ap/mekl?t ?besuchen? (ME I: 106); at/
ast ?weichen, zur?cktreten?, sal. la. at/spe?t ?hin-, wegschlagen, wegwerfen, 
zur?ckstossen ...? (ME I: 194?195); ee/wigatub ?zugrunde richten?, sal. la. ?e/
va?nu?t ?verletzen, verwunden? (ME II: 85); ie/ann ?eingeben, einh?ndigen?, 
sal. la. ?e/du?t ?(in die Hand) geben; eingeben (von einer Medizin)? (ME II: 
12); is/ann / iz/ann ?ausgeben; gedeihen, gl?cken; hervorbringen?, sal. la. iz/
du?t ?... herausgeben, abgeben; ausgeben, hervorgeben, wachsen lassen ...? 
(ME I: 730?731); nuo/panna ?anberaumen, festsetzen; tadeln, verachten?, sal. 
la. n?o/likt ?ab-, weg-, niederlegen; bestellen, anstellen, hinstellen; herab-
setzen, heruntermachen ...? (ME II: 810?811); pa/lask ?loslassen?, sal. la. pa/
la?st ?... frei-, loslassen ...? (ME III: 55); pa/kan(n)at ?ertragen, dulden?, sal. la. 
pa/c?est ?ertragen, erdulden ...? (ME III: 13); par/kannat ?ertragen; vertragen?, 
sal. la. p?r/c?est ??berstehen, ausdulden, ausdauern? (ME III: 152); p?r/opat 
?strafen, z?chtigen?, sal. la. p?r/m?c?t ?r?gen, z?chtigen? (ME III: 166): pie/
ann ?vergeben; verfaulen?, sal. la. p?e/du?t ?verzeihen, vergeben ...? (ME III: 
247); sa/korr ?sammeln, aufsammeln?, sal. la. sa/las?t ?zusammensuchen, 
sammeln ...? (ME III: 666); us/ast ?aufsteigen?, sal. la. uz/spe?t ?in die Luft 
sprengen ...? (ME IV: 381).
Nav nov?rota anton?mus veidojo?o latvie?u izcelsmes pried?k?u ne- / n?- 
vai latvie?u pied?k?u pievieno?ana sav?m v?rdu sakn?m. ??iet, ka atsevi??u 
iz??mumu veido on z?ig ?gl?cklich, selig? (139. lpp.), kur l?bie?u v?rdam on n?? 
?Gl?ck? ir piesaist?ts pied?klis -?g-, kas latvie?u valod? ir ?rk?rt?gi produk-
t?vs ?pa??bas v?rdu veidot?js. Iesp?jams, ka lietv?rdi ar izska?u nika-, kuri 
galvenok?rt apz?m? personas, ir veidoti p?c attiec?go latvie?u atvasin?jumu 
mode?a ar -nieks, piem., kavalnika / kovalnika ?listig, verschmitzt; naseweis; 
Schlaukopf? (81. lpp. sub kaval, sal. la. gudrini?ks, gudrini?ce ?der (die) Kluge, 
ein Kl?gling, ein schlauer, geriebener Mensch, ein Schelm? ME I: 675); 
sugnika ?Verwandter? (180. lpp. sub sug, sal. la. radini?ks, rad(e)ni?ks ?der 
Verwandte? ME III: 461) utt. Uzkr?to?i bie?i Salacas l?bie?iem nov?rojama 
deminut?vu pied?k?u k?i- / t?i- lieto?ana, piem. kan?k?i / kant?i ?H?hnchen, 
K?chel? (77. lpp. sub kana), kut?k?i ?H?ndchen? (93. lpp.), nurmk?i ?Feldst?ck? 
(33. lpp. sub nurm), pinnk?i ?H?ndchen? (150. lpp. sub pinn) u.c. Mati Hintam 
BaltuFilol-20.indd   105 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
106
tas ir atg?din?jis dienvidigau?u dialektam rakstur?go deminut?vu lielo skaitu 
(Hint 2010: 780; par latvie?u valodas ietekmi dienvidigau?u deminut?vu 
atvasin?jumu veido?an? skat. ar? Vaba 2011: 236). V?rdn?c? atrodami daudzi 
p?c latvie?u valodas parauga veidoti sintaktiski atvasin?jumi, kuros bezper-
soniskie divdabji v?rdu savienojumos apz?m? darb?bas l?dzekli, vietu vai 
laiku, k? p?zdu troug ?Waschbecken? (199. lpp. sub trauk, sal. la. mazg?jamais 
trauks), magdu tuba / magdau tuba ?Schlafzimmer? (200. lpp. sub tuba, sal. 
la. gu?am/istaba), ummeldau n?gl ?N?hnadel? (208. lpp. sub ummeld, sal. la. 
?ujam/adata) u. c.
Materi?ls etimolo?iski ticis sakopots lemm?s. Jau p?c virspus?jas 
iepaz??an?s ar v?rdn?cas ??irk?iem n?kas secin?t, ka ?aj? jom? v?l ir daudz 
dar?m?. Ar? pats Vinklers ievad? (32. lpp.) uzsver, ka v?rdu etimolo?iskais 
apvienojums ne vienm?r ir viennoz?m?gi skaidrs. Etimolo?iskos ekvivalentus 
var atrast ??d?s valod?s: Kurzemes l?bie?u, somu, igau?u, latvie?u, v?cu (vi-
duslejasv?cu, lejasv?cu, v?cbaltie?u, aug?v?cu), krievu valod?. Karls Pajusalu 
(2010) uzsver, ka Salacas l?bie?u valodas ?patn?bas, ieskaitot v?rdu kr?jumu, 
ir saglab?ju??s H?dem?stes izloksn? P?rnavas apri???. ??di viet?ja rakstura 
v?rdi ir iek?auti etimolo?iskaj? da??. Min?tajiem ekvivalentiem ir ?en?tisk? 
saist?ba ar lemmas form?m, toties kvadr?tiekav?s sniegt? sal?dzino?? materi?lu 
saist?ba ar Salacas l?bie?u valodu nav p?rliecino?a, un, iesp?jams, nav pat 
etimolo?iski saist?ta ar Salacas l?bie?iem. Tom?r ne visos gad?jumos k??st 
skaidrs, p?c k?diem principiem autori ir izv?l?ju?ies ?en?tisko sal?dzin?juma 
materi?lu. Tas ir sevi??i uzkr?to?i, piem?ram, iek?aujot igau?u valod? (ar? 
dialektos) eso?os v?l?ka perioda latvie?u aizguvumus: blakus riba (luu) ?Rippe? 
ir sniegts ar? Igaunijas dienvidaustrumos Harglas izloksn? re?istr?tais latvie?u 
aizguvums riba, sal. la. riba (165. lpp.), vai ar? pie v?l 2 ?w?nschen; erlauben? 
iek?auts H?dem?st? un S?rd? re?istr?tais latvie?u aizguvums veelida id., sal. 
la. v?l?t, toties run t?s ?Kater? (167. lpp.) gad?jum? igau?u dialekt? sastopamais 
latvie?u aizguvums run t?s id., sal. la. ru?cis nav uzr?d?ts, l?dz?gi daudziem 
citiem analo?iskiem gad?jumiem. Pie v?l?najiem latvie?u aizguvumiem pieder 
ar? ta?lk ?Bauernschmaus? (skat. Posti 1974: 198). Latvie?u valodas piem?ri 
?emti galvenok?rt no ME, ret?kos gad?jumos no Stendera Lettisches Lexicon 
(1789), Ulma?a Lettisches W?rterbuch (1872) un Ketunena l?bie?u v?rdn?cas 
(Kettunen 1938).
Latvie?u valoda ir l?bie?iem bijusi domin?jo?? kontaktu valoda. 
Latvie?u valodas ietekme uz l?bie?u valodu ir ?oti liela (v?rdu kr?juma, izrunas 
un gramatisko strukt?ru zi??). L?bie?u valod? nav re?istr?ta vismaz tre?da?a 
to Baltijas somu v?rdu sak?u, kuriem ir ekvivalenti cit?s somugru valod?s. 
Kurzemes l?bie?u valod? un Kurzemes latvie?u dialektos j??em v?r? kur?u 
substr?ts (skat. ar? W?lchli 2000: 213), t?, piem., Kurzemes l?bie?u leksik? to 
p?rst?v pal?nd?ks ?balodis?, toties balad / bala? ir balo?a nosaukums pie Salacas 
BaltuFilol-20.indd   106 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
107
l?bie?iem ? tas ir aizguvums no latvie?u valodas. Daudzi latvie?u valodas 
aizguvumi tom?r ir kop?gi k? Kurzemes, t? Salacas l?bie?iem. Uz latvie?u 
aizguvumiem diezgan sistem?tiski sav? v?rdn?ca v?rsa uzman?bu Ketunens 
(Kettunen 1938). Seppo Suhonens (1973) ir public?jis apjom?gu p?t?jumu par 
?o t?mu, tom?r balstoties uz p?t?jum? sniegto izmantot?s literat?ras sarakstu, 
tas nav ticis izmantots.
Interesantu kategoriju veido izol?tie v?rdu celmi. Turpm?kajos 
piem?ros ir sniegti v?rdi, kuriem nav zin?mi ekvivalenti ?rpus Salacas l?-
bie?u valodas, piem., Ahn ?Mond? (40. lpp.), kourapild ?kleiner Heuschober? 
(86. lpp.), l?skud ?hell? (104. lpp.), l?d, -ub ?beh?ten? (110. lpp.), n?psta, -t 
?Glied? (136. lpp.), Orrlit ?Bett? (140. lpp.), Pigga ?stehen? (149. lpp.), pi?nt, 
-ub ?mieten? (151. lpp.), pugub ?zugleich? (153. lpp.), r?d?i ?wund? (162. lpp., 
jo etimolo?isk? saist?ba ar igau?u Karksi izloksnes v?rdu rahkine ?in St?cken? 
nav ticama, uz ko nor?da ar? pa?i autori), s?r, -ub ?strafen? (182. lpp.), sch?ht 
?Frosch? (188. lpp.), t?lki ?Bachstelze? (194. lpp.), toub, -ub ?f?hlen? (198. lpp.), 
tulpiga ?ungef?hr, beinahe? (201. lpp.), t? ?Grille? (202. lpp.), ui (keel) ?Livisch? 
(207. lpp.), uijis ?klein? (207. lpp.), vatt ?Schloss? (218. lpp.), v?st, -ab eilen? 
(227. lpp.) un da?i citi. Iesp?jams, ka daudzos gad?jumos m?s ?eit tom?r 
sastopam tikai ??ietamus izol?tus: varb?t v?rdi ir tiku?i k??daini vai neprec?zi 
pierakst?ti, un to semantika ir aprakst?ta nepiln?gi vai glu?i nepareizi. V?rd-
n?c? atrodami ar? atsevi??i gad?jumi, kad v?rda forma, k? ar? t? noz?me nav 
dro?i interpret?jama, piem., kriebi (87. lpp.), ?erbak ?fett werden? (190. lpp.), 
v?rem (219. lpp.), ??k?i ?? dr?ckend, stickig, schw?l, hei?? (228. lpp.), k? ar? 
da?i citi gad?jumi.
Ticam?ku etimolo?isko izskaidrojumu var?tu sniegt ??dos gad?jumos: 
?s ?Streu; Kehricht? ir ievietots blakus viduslejasv?cu ?s ?Speise der Tiere? 
(40. lpp.), sal. tom?r dienvidig. ask : aso ?pr?gi, praht?. p?lg ?stachelig? (149. lpp.) 
toties ir ac?mredzams latvie?u aizguvums, sal. la. sp?la, sp?le ?eine Gabelung; 
eine zweizinkige Mistgabel ...? (ME III: 1003?1004; EH II: 553). Bez etimolo?i-
jas nor?des sniegtais kl?nts / kl?nts? ?Tasche? (83. lpp.) ir aizguvums no latvie?u 
ori?in?la kl?ncis ?der Schubsack und das Brot darin; die Tache?, t?pat k? igau?u 
dial. lants id. (Vaba 1997: 116); str?k ,? -ub ?schleudern? (180. lpp.) no la. stru???t 
?pr?geln, schelten? (ME III: 1098); titilbi ?Roggenvogel? (197. lpp.) no la. titilbis 
?ein Vogel mit langen Beinen; ... der Roggenvogel? (ME IV: 198?199). Latvie?u 
aizguvums resp. latvie?u valodas fon?tisk?s ietekmes piem?ri ir korst ?sengen, 
brennen ...? (85. lpp. sub korb) no la. ku?st?t ?oft ein wenig heizen, sch?ren? (ME 
II: 326); struonat, -ed ?Trompete? (180. lpp.) no la. struona ?die Saite? (ME III: 
1098). K? interesantus latvie?u valodas aizguvumus var atz?m?t, piem., nehnest 
?langsam? no la. l?   ns (129. lpp.) (kur l- > n-, k? l?bie?u piem?ros niem ?govs?, 
sal. ig. lehm id. vai n?n ?pils?ta?, sal. dienvidig. liin id.) vai v?br / v?br / v?ber 
?Biber? no la. b?brs (226. lpp.), kas v?rda s?kum? eso?o b- aizvieto ar v-.
BaltuFilol-20.indd   107 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
108
Daudziem latvie?u aizguvumiem ?sten?b? var?tu sniegt daudz prec?z?ku 
ori?in?lu, piem., apgl?bd ?beh?ten? no la. gl?bt (47. lpp.), prec?z?k apgl?bt 
?retten; lindern, sistieren? (EH I: 82); b?l ?bleich? no b?lgans (50. lpp.), prec?z?k 
b?ls ?blass, bleich? (ME I: 272); muodrig ?munter? no la. mu?drs (124. lpp.), 
prec?z?k mu?dr?gs ?wachsam, munter, lebhaft? (ME II, 682); pl?tnika ?Pl?nderer? 
no la. pl?ti?s ?beharrlich verlangen, fordern? (151. lpp.), prec?z?k pl?tnieks ?ein 
Prasser, Schwelger, Zechbruder, Saufbruder? (ME III, 350); r?d ?Narbe? no 
la. r?d?t (164. lpp.), prec?z?k r??da ?der Rand?, r??das ?Lumpen, Fetzen? (ME III, 
517); tsirp ?Holzwurm? no la. cirmis (200. lpp.), prec?z?k cirpenis (ME I: 386); 
t??kst, -ub ?zischen, sausen, fl?stern, zischeln? no la. ????t (200. lpp.), prec?z?k 
??kst?t ?zischen? (ME I: 424?425) un citi. 
Veselai rindai v?rdu neap?aub?m? latvie?u izcelsme nav nor?d?ta, k? adin 
?Sommerroggen? (41. lpp.) no la. adi?i, atdie?i id. (ME I: 154); avat: avat mared 
?Himbeere? (49. lpp. sub avat ?Quelle?) no la. avie?i, ave?i, avetenes (ME I: 232 
sub avene; EH I: 190; LVDA: 22. karte); p?kst, -ud / pa?kst ?Schote, H?lse?, 
j?rn pa?kst ?Erbsenschote? (141. lpp.) no la. p?ksts ?die Schote? (ME III: 146); 
pumper / p?mper ?Knopf; Knospe; Zapfen (an Nadelb?umen)? (254. lpp.) no la. 
pu?pur(i)s ?die Knospe? (ME III, 411); ?mal ?Klee? (228. lpp.) no la. ?muols, 
amuols ?der Klee? (ME I: 569; sk. ar? EH I: 69, 369); tsirli?ki ?Lerche? (200. lpp.) 
ir hibr?ds: la. c?rulis + lind + deminut?vais pied?klis -ki (skat. M?giste 1931: 
136?137; Kettunen 1938: 434).
Interesi izraisa latvie?u aizguvumi, kuros ir saglab?ju??s arhaiskas, no 
latvie?u valodas att?lin?ju??s v?rdu formas, piem., apsn?kub (PRS 3 SG) ??ber-
dr?ssig werden?, apsn?kumi / apsnikumi ??berdruss? (47. lpp.), kur -s- skaidri 
ir latvie?u refleks?vo verbu paz?me, kas pried?k?a verbos sen?k atradusies 
tie?i aiz pried?k?a. Tikai Salacas l?bie?u valod? re?istr?tais latvie?u izcelsmes 
zivs nosaukums plouzen ?Brachse? (151. lpp.) nav atrodams m?sdienu latvie?u 
valodas lietojum?, bet 17. gs. avotos tam ir re?istr?ta forma plau?nis (skat. 
tuv?k Laumane 1973: 167).
Daudzi v?cu (viduslejasv?cu, baltv?cu un aug?v?cu) aizguvumi Salacas 
un Kurzemes l?bie?u valod?s ir kop?gi. Ac?mredzot nav ?aubu, ka to vairums 
ir ien?ku?i Salacas l?bie?u valod? caur latvie?u valodu, tom?r ir liels skaits 
gad?jumu, kad m?s ?sten?b? sastopam tie?us aizguvumus no v?cu valodas, k? 
a?ker ?Anker? no vlv. anker (46. lpp.), sal. la. a?kuris (EH I: 70); pukki ?Bock, 
Ziegenbock; Kutschbock? no vlv. buck (154. lpp.), sal. la. buks ?der Bock, ein 
Schafbock mit grossen H?rnern?, buka ?der Kutschbock? (ME I: 346?347; 
EH I: 249, 250); grents, -id ?Grenze? no vlv. grense / grentze (58. lpp.); kajut 
?Kaj?te? no vlv. kajute (76. lpp.); kn??p ?Knopf? no vlv. kn?p (83. lpp.), sal. la. 
knu?pa, knu?pe, k?u?pe ?der Knopf? (ME II: 251, 254), kn?pes ?zwei verbundene 
Kn?pfchen, um Hemd?rmel u. dgl. zusammenzuhalten? (ME II: 245); kopper / 
kopr ?Kupfer? no vlv. kopper (84.?85. lpp.), sal. la. kopars, kopurs ?Kupfer? 
BaltuFilol-20.indd   108 2011.11.11.   9:33:05
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
109
(ME II: 254); k?nig ?K?nig, Kaiser? no v. K?nig (95. lpp.), sal. la. ??ni?? (ME 
II: 374); l??d ?Bleilot? no vlv. lode / l?t (116. lpp.), sal. la. lu?de ?die Kugel; 
das Lot, Beilot? (ME II: 523?524); opper ?Opfer? no vlv. opper (149. lpp.), sal. 
la. upuris id. (ME IV: 301); rot t?? ?Ratze, Ratte? no vlv. rotte (166. lpp.), sal. la. 
rateste, rate id. (ME III: 480; EH II: 355); torm ?Sturm? no vlv. storm (198. lpp.), 
sal. la. stu?me, sturmis (ME III: 1108); tropp ?Tropfen? no vlv. drope (199. lpp.), 
sal. la. drapes, drapas pl. id. (ME I: 490); t?k ?Tuch? no vlv. t?ch (202. lpp.), 
sal. la. t?ks ?ein gewisser Kleiderstoff? (EH II: 707) un citi.
Noz?m?gs Salacas l?bie?u v?rdu kr?juma avots ir Salacas upes apkaim? 
lietotais viet?jais latvie?u valodas dialekts, kur? ir saglab?jies t?ds Salacas 
l?bie?u valodas materi?ls, kas no pa?as Salacas l?bie?u valodas ir izzudis ? tas 
it sevi??i attiecas uz v?rdu kr?jumu. Kaut virspus?ji ieskatoties, piem?ram, 
Sv?tciema (Sveiciems) dialekta aprakst?, paman?m, cik lielu iespaidu l?bie?u 
valoda ir atst?jusi uz viet?j? dialekta morfolo?iju un leksiku (sk. Putni?? 1935: 
55 sek.). Sekojo?ie piem?ri, saska?? ar EH I un II, tika re?istr?ti (galvenok?rt) 
Salacas latvie?u dialekt?, un ac?mredzot n?k no p?rlatviskoju?os Salacas 
l?bie?u lietot?s valodas: i?k??t ?w?tend wiehern? (EH I: 432), sal. ig. (Mulgi 
un citur) iukama, iuk(u)ma ?(nikni) zviegt?; ko?ba ?der Fuss (das Bein) eines 
Menschen od. Tieres (pejorativ)? (EH I: 637), sal. Kurzemes l?b. k?oiba ?ein 
Schuh aus Seehundsfell; Seehundsfuss?, ig. koib id.; kolati?s ?durch Luftspiege-
lung (Strahlenbrechung) sich ?ber den Horizonten erhebend, sichtbar werden? 
(EH I: 638), sal. Kurzemes l?b. ko?ll?, ko?lt? ?eine Bucht nach oben bilden?, 
ig. (salu un rietumu dialekts) kolama, kolatama id.; ko?ksis ?eine zweizinkige 
Mistgabel? (EH I: 639), sal. Kurzemes l?b. ko`?k? ?Keule?, ig. konks ?m?slu 
dak?a u. c.?; na?caks ?einer, der in zerlumpten Kleidern einhergeht? (EH  II: 5), 
sal. ig. nartsak(as) ?zerfetzte Lumpen?; nu?in?t ?schn?ffeln? (EH II: 29), sal. ig. 
nuus(k)ima ?st?bern, schn?ffeln?; ors ??ek?a smaile? (EH II: 117), sal. Kurzemes 
l?b. v?r? ?eiserner Stachel, Nabe?, ig. ora id.; ?l?ti?s ?bland?ties? (EH II: 117) 
un ?l?ti?s ?sich in der Ferne (zu) bewegen (scheinen)? (EH II: 117), sal. ig. 
h?ljuma, dienvidig. h?l?joma ?schweben, schwanken, taumeln, sich bewegen?; 
po?turs ?uzkalni??; ci?aina, sausa, s?naina vieta? (EH II: 311), sal. ig. p?ndak 
?paugurs?; po??i ?me?a tr?di?, po??ans ?tr?dains? (EH II: 311?312), sal. ig. 
(rietumu dialekts) posu, poss ?tr?di; prauls?; ro?ska ?roida? (EH II: 380), sal. 
ig. dial. roisk ?gru?i, saslaukas? (EKMS III: 246 Puru, 633 Risu); u?ma ?ein 
abgeschlossener Raum, ein zugedecktes Gef?ss? (EH II: 713), sal. ummik 
?vienkoka trauks? utt.
Savuk?rt latvie?u valodas v?rdu kr?juma p?tnieki Salacas l?bie?u valod? 
atrad?s noz?m?gu (papild)materi?lu, kas ?autu prec?z?k noskaidrot Baltijas 
j?ras somu aizguvumu avotu, piem., nuskat ?schn?ffeln / ga?laic?gi mekl?t, 
skat?t, uost?t? (EH II: 29), sal. Salacas l?b. n??k, -ub ?riechen an etwas, berie-
chen; blasen mit der Nase, schn?ffeln; sich schneuzen? (134. lpp.); pidi(?i) 
BaltuFilol-20.indd   109 2011.11.11.   9:33:05
Recenzijas ? Reviews
110
?Fichten?ste, aus denen man Zaunspricken anfertigt?: pidi?u s??ta (EH II: 230) 
no Salacas l?b. pide tara ?Sprickenzaun? (193. lpp. sub tara), sal. ar? ig. (H?-
dem?st? un citur) pida : pea ?st?vs?tas k?rts?; p?ga ?ein stossweiser Wind, ein 
Windstoss? (ME III: 445), p?ka ?eine Art Sturm auf dem Meer; ein Windstoss? 
(EH II: 341) no Kurzemes l?b. p??g?, p??kt?, Salacas l?b. pugg, p?gub ?blasen? 
(153. lpp.); so??u?ties ?skriet ar t?ku?iem? (EH II: 544), sal. Salacas l?b. sonn 
?Schafbock? (178. lpp.).
Latvie?u un l?bie?u valodas leksiski semantiskais izomorfisms 
ir iev?r?bas cien?gs. K? jau var?tu sagaid?t, v?rdn?ca sniedz materi?lu par 
latvie?u cilmes kalk?m, tom?r j??em v?r? ar? ac?m redzamas latvie?u-l?bie-
?u konver?ences tendences. Kalki un semantiskie aizguvumi v?rdn?c? nav 
izdal?ti. Ar? virspus?ja iepaz??an?s ar v?rdn?cas materi?lu liecina, ka Salacas 
l?bie?u valod? ir daudz iesp?jamu kalku un semantisko aizguvumu, kas ar? bija 
sagaid?ms. Da?i piem?ri: kulde tob ?Schwindsucht? (91. lpp.; k??daini ievietots 
pie lemmas kuola / kuol ?sterben?, ?sten?b? ir saist?ts ar verba celmu kull, kul?b 
?sich abnutzen?, sal. la. d?lam? kaite id., di? t ?verschleissen, sich abtragen; abne-
hmen, mager, kleiner, weniger werden; d?nn, stumpf werden? ME I: 467); l? 
mared ?Schellbeere, Steinbeere? (119. lpp. sub mare, -d ?Beere?), sal. la. ka?lene 
?die Steinbeere?, ka?l?n?ji ?Steinbeerpflanzen (Rubus saxatilis)? ME II: 174; 
luumari id. saska?? ar EKMS III: 1125: Taimed re?istr?ts ar? Harglas izloksn? 
dienvidaustrumu Igaunij?, kur tas ar? visdr?z?k uzskat?ms par latvie?u kalku. 
Pie tul /? tul / tull ?Feuer, Licht? (201. lpp.) ievietotais tul?kul? ?Sperber? dr?z?k 
pieder pie t?l ?Wind? (203. lpp.), jo ar? ?eit visticam?k ir dar??ana ar latvie?u 
kalku, sal. la. v?ja vanags ?der Sperber? (ME IV: 468: vanags). Semantiskie 
aizguvumi: ?udali ?herzlich, sehns?chtig; b?se, streng? (186. lpp. sub ?ud / 
?uda ?Herz, Gem?t; Mut; Mitte; Magen; Kern im Holz?), sal. la. si?d?gs ?eifrig; 
mutig; heftig, zornig?, sird?gi ?herzlig? (ME III: 843).
R?p?gi sast?d?tais r?d?t?js v?cu valod? (30 lappuses tr?s slej?s) pal?dz 
?tri atrast mekl?to. Ac?s iekr?t da?as tehniska rakstura k??das, piem?ram, 
nevienveid?gais latvie?u piem?ru apz?m??anas veids ? baltologam j?iev?ro, ka 
da?a atbilsto?i Ketunena v?rdn?cai cit?to latvie?u piem?ru nor?d?taj? avot? ir 
pierakst?ti saska?? ar Baltijas somu transkripcijas principiem, k? ?i?s (98. lpp. 
sub k?inn), slikt? (177. lpp. sub slikt), stoks? (179. lpp. sub stoikk), pu??is (154. lpp. 
sub pun?ki), zv??a (182. lpp. sub ?wihn). Da?viet ir radusies neskaidr?ba ar garo 
un ?so patska?u alfab?tisko sec?bu: ir, piem., ?b-, kam seko ab-; k?-, kam 
seko ka-; r?-, kam seko ra-; bet, piem., pu-, kam seko p?-; p?- ar sekojo?u 
p?-. Liel?koties latvie?u piem?ri ir sniegti nevainojami, n?kas labot tikai p?ris 
gad?jumus: p?eder?t pro p?eder?t (lpp. 148 sub piederr), pest?t?js pro pest?taja 
(160. lpp. sub p?stitai).
BaltuFilol-20.indd   110 2011.11.11.   9:33:06
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
111
Literat?ra
Blumberga, Ren?te. 2006. L?bie?i dokumentos un v?stul?s. Somijas zin?tnieku eksped?cijas 
pie l?bie?iem. R?ga: Latvijas V?stures instit?ta apg?ds.
EH = Endzel?ns, J?nis, Edite Hauzenberga. Papildin?jumi un labojumi 
K. M?lenbacha Latvie?u valodas v?rdn?cai, I?II. R?g? 1934?
1946.
EKMS I?IV = Saareste, Andrus. Eesti keele m?isteline s?naraamat. Dictionnaire 
analogique de la language Estonienne: avec un index pourvu des 
traductions en fran?ais, I?IV. Stockholm: Vaba Eesti, 1958?
1963.
Hint, Mati. 2010. Peaaegu usutamatu liivi s?naraamat. Keel ja Kirjandus 10, 
776?783.
Kettunen, Lauri. 1938. Livisches W?rterbuch mit grammatischer Einleitung. Helsinki: 
Suomalais-Ugrilainen Seura.
Laumane, Benita. 1973. Zivju nosaukumi latvie?u valod?. R?ga: Zin?tne.
LVDA = Latvie?u valodas dialektu atlants. Leksika. R?ga: Zin?tne, 
1999.
ME = K. M?lenbacha Latvie?u valodas v?rdn?ca, I?IV, Redi??jis, 
papildin?jis, turpin?jis J. Endzel?ns. R?g? 1923?1932.
M?giste, Julius. 1931. Liivi s?naseletusi. Eesti Keel X, 129?138.
Pajusalu, Karl. 2010. J?ljed Liivimaa liivi keelest. Sirp 24.09.
Posti, Lauri. 1974. Tutkimus liivin nuorista lainasanoista: S. Suhonen. Die jungen 
lettischen Lehnw?rter im Livischen. Viritt?j?, 196?198.
Putni??, E[duards]. 1935. Sv?tciema izloksne. Filologu biedr?bas raksti XV. 55?79.
Suhonen, Seppo. 1973. Die jungen lettischen Lehnw?rter im Livischen. (SUST 154.) 
Helsinki: Suomalais-Ugrilainen Seura.
Vaba, Lembit. 1997. Uurimusi l?ti-eesti keelesuhetest, Tallinn?Tampere: Eesti Keele 
Instituut. Tampereen Yliopiston suomen kielen ja yleisen 
kielitieteen laitos.
Vaba, Lembit. 2011. Kuidas l?ti-eesti keelekontakt on m?jutanud eesti murdekeele 
grammatikat ja s?namoodustust. Impact of Latvian-Estonian 
language contacts of the grammar and word-formation of 
Estonian dialects. Emakeele Seltsi aastaraamat 56, 2010. 
Tallinn: Teaduste Akadeemia Kirjastus, 204?246.
W?lchli, Bernhard 2000. Livonian in a genetic, areal and typological perspective, or 
is Finnish better Finnic than Livonian? Facing Finnic.Some 
challenges to historical and contact liguistics. Ed. by Johanna 
Laakso (Castrenianumin toimitteita 59.), 210?226.
Lembit Vaba 
Kieli-, k??nn?s- ja kirjallisuustieteiden yksikk?
Tampereen yliopisto
FI-33014 Tampere, Suomi / Finland
lembit.vaba@uta.fi
BaltuFilol-20.indd   111 2011.11.11.   9:33:06
Izdo?anas principi ? Publication Policy
112
IZDO?ANAS PRINCIPI
1. Izdevuma tematika
Baltu filolo?ija (BF) public? p?tnieciskus darbus vis?s baltu valodniec?bas 
jom?s. Tiek pie?emti ar? raksti par citu tematiku, kas var interes?t baltistus. 
Gaid?ti tiek ar? p?rskata raksti, kas apl?ko p?tniec?bas st?vokli noteikt?s 
baltistikas nozar?s, recenzijas, apskati.
2. V?rt??ana
Visus rakstus, kas iesniegti public??anai, izv?rt? anon?mi, un tiem j?b?t 
sagatavotiem t?, lai autora identit?te nav atkl?ta ne tekst?, ne bibliogr?fiskaj?s 
nor?d?s. Manuskriptu lasa vismaz divi v?rt?t?ji, kas iesaka to pie?emt vai 
noraid?t, savu l?mumu pamatojot.
3. Valoda
BF public? rakstus latvie?u, lietuvie?u, ang?u un v?cu valod?. Autoriem, 
kuriem raksta valoda nav dzimt?, j?r?p?jas, lai vi?u manuskripti valodas 
zi?? b?tu sak?rtoti jau pirms to iesnieg?anas. P?tnieciskajiem rakstiem 
j?pievieno kopsavilkums ang?u valod? (l?dz 250 v?rdiem), kas atspogu?o 
satura b?t?bu.
4. Manuskripta forma
Autori ir aicin?ti ies?t?t redakcijai manuskriptu elektroniski Word un Pdf 
form?t?, izmantojot Palemonas ?riftu. Titullap? j?nor?da raksta nosaukums, 
autora pilns v?rds un akad?misk? pieder?ba. Manuskripti ir j?raksta ar 
divu interv?lu lielu atstarpi. P?c iesp?jas j?vair?s no nor?d?m parind?s. 
Tabulas, diagrammas un kartes ies?t?mas atsevi??os failos, t?s numur?jot 
un nosaucot. Pielikumi pievienojami manuskripta beig?s. Atsauc?m uz 
pielikumiem j?b?t tekst?, nor?dot to v?lamo izvietojumu. Valodu piem?ri 
rakst?mi kurs?viem burtiem, nepiecie?amais tulkojums vai skaidrojums ? 
vienp?di??s (starp apv?rstiem komatiem).
5. Atsauces
Atsauc?s tekst? minams autora/redaktora uzv?rds, izdo?anas gads un 
vajadz?g?s lappuses numurs, piem?ram, (Rudz?te 1964: 15). Ja ir atsauces 
uz vair?k nek? vienu t? pa?a autora publik?ciju vien? gad?, aiz gada skait?a 
j?pievieno burti a, b utt. Iekav?s j?b?t vai nu pilnai atsaucei, vai, ?emot 
v?r? kontekstu, tikai gadam un lappusei. Literat?ras sarakst? nor?d?mi tie 
darbi, uz kuriem autors ir atsaucies tekst?. Literat?ras saraksts k?rtojams 
alfab?t? p?c autoru/redaktoru uzv?rdiem, nor?dot pilnu bibliogr?fisko 
inform?ciju. Piem?ri:
BaltuFilol-20.indd   112 2011.11.11.   9:33:06
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
113
Monogr?fija vai rakstu kr?jums:
Rudz?te, Marta. 1964. Latvie?u dialektolo?ija. R?ga: Latvijas Valsts 
izdevniec?ba.
Stang, Christian S. 1966. Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen. 
Oslo, etc.: Universitetsforlaget. 
Bergmane, Anna, Aina Blinkena. 1986. Latvie?u rakst?bas att?st?ba. Latvie?u 
liter?r?s valodas v?stures p?t?jumi. R?ga: Zin?tne.
Ambrazas, Vytautas (ed.). 1997. Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos 
lankos.
Blinkena, Aina (red.). 1997. Savai valodai. Latvijas Zin?t?u Akad?mijas 
Goda loceklim R?dolfam Grabim velt?ts piemi?as kr?jums. R?ga: Latvijas 
Zin?t?u Akad?mijas V?stis.
S?jums s?rij?:
Schmalstieg, William R. 2000. The Historical Morphology of the Baltic Verb. 
Washington: Institute for the Study of Man. (Journal of Indo-European 
Studies. Monograph No. 37)
Raksti ?urn?los un rakstu kr?jumos:
Lagzdi?a, Sarm?te. 1998. Adverbien, Pr?positionen oder Halb pr?positionen? 
Linguistica Baltica 7, 151?166.
Rudz?te, Marta. 1997. Izloksne vietv?rdos. Aina Blinkena (red.). Savai 
valodai. Latvijas Zin?t?u Akad?mijas Goda loceklim R?dolfam Grabim velt?ts 
piemi?as kr?jums. R?ga: Latvijas Zin?t?u Akad?mijas V?stis, 247?259.
BaltuFilol-20.indd   113 2011.11.11.   9:33:06
Izdo?anas principi ? Publication Policy
114
PUBLICATION POLICY
1. Subject matter
Baltu filolo?ija (BF) publishes research studies in all areas of Baltic 
linguistics. Papers on non-Baltic subjects of interest to Balticists may also 
be considered. Review articles (longer analytical essays or broad surveys 
of research in specific areas), book reviews and informative notes are also 
welcome.
2. Evaluation
All articles submitted for publication are reviewed anonymously and should 
be presented in such a way that the author?s identity is not revealed either 
in the body of the manuscript nor in bibliographic references. Manuscripts 
are read by at least two evaluators, who recommend acceptance or rejection, 
giving specific reasons for their decision. 
3. Language
BF publishes contributions in Latvian, Lithuanian, English and German. 
Authors whose language of contribution is non-native are encouraged 
to have their manuscript reviewed for language before submission. Each 
manuscript should be accompanied by an English abstract (max. 250 
words), summarizing the conceptual content of the article.
4. Manuscript format
Contributors are requested to send the manuscript in Word and PDF 
versions using Palemonas font. The title page must contain the title and the 
author?s name and affiliation. Manuscript texts should be double-spaced. 
Footnotes should be avoided unless absolutely necessary. Tables, diagrams 
and charts should appear in separate files at the end of the manuscript, 
numbered consecutively and titled. Reference must be made in the text 
and approximate position indicated. Language examples in the body of the 
text should be italicized and when necessary followed by the gloss, which 
is to be enclosed between single inverted commas.
5. References
References are cited in the text by giving the name of the author/editor, 
year of publication, and the page reference, e.g. (Rudz?te 1964: 15). If more 
than one article by the same author from the same year is quoted, a, b, etc. 
should follow the year. The context determines whether all of the above 
information, or all minus the author?s name, should be in parentheses. The 
reference section should include all works referred to in the text and these 
BaltuFilol-20.indd   114 2011.11.11.   9:33:06
Baltu filolo?ija XX (1) 2011
115
works only. They are to be listed in alphabetical order by author/editor, 
with complete bibliographical details. Examples:
Monograph or edited collection:
Rudz?te, Marta. 1964. Latvie?u dialektolo?ija. R?ga: Latvijas Valsts 
izdevniec?ba.
Stang, Christian S. 1966. Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen. 
Oslo, etc.: Universitetsforlaget. 
Bergmane, Anna, Aina Blinkena. 1986. Latvie?u rakst?bas att?st?ba. Latvie?u 
liter?r?s valodas v?stures p?t?jumi. R?ga: Zin?tne.
Ambrazas, Vytautas (ed.). 1997. Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos 
lankos.
Blinkena, Aina (red.). 1997. Savai valodai. Latvijas Zin?t?u Akad?mijas 
Goda loceklim R?dolfam Grabim velt?ts piemi?as kr?jums. R?ga: Latvijas 
Zin?t?u Akad?mijas V?stis.
Volume in a series:
Schmalstieg, William R. 2000. The Historical Morphology of the Baltic Verb. 
Washington: Institute for the Study of Man. (Journal of Indo-European 
Studies. Monograph No. 37)
Articles in journals and collections: 
Lagzdi?a, Sarm?te. 1998. Adverbien, Pr?positionen oder Halb pr?positionen? 
Linguistica Baltica 7, 151?166.
Rudz?te, Marta. 1997. Izloksne vietv?rdos. Aina Blinkena (red.). Savai 
valodai. Latvijas Zin?t?u Akad?mijas Goda loceklim R?dolfam Grabim velt?ts 
piemi?as kr?jums. R?ga: Latvijas Zin?t?u Akad?mijas V?stis, 247?259.
BaltuFilol-20.indd   115 2011.11.11.   9:33:06
LU Akad?miskais apg?ds
Bazn?cas iela 5, R?ga, LV-1010
T?lr. 67034535
Iespiests SIA ?Latgales druka?
BALTU FILOLO?IJA
XX (1) 2011
Baltu valodniec?bas ?urn?ls
Redaktors P?teris Vanags
BaltuFilol-20.indd   116 2011.11.11.   9:33:06